Efektyvi LOPL paūmėjimų prevencija

LOPL paūmėjimų dažnumas, jų sunkumas daro neigiamą įtaką ligos eigai. Paūmėjimų profilaktika yra vienas iš šios daugiakomponentės ligos gydymo strategijos tikslų. Absoliučiai išvengti LOPL paūmėjimų neįmanoma, tačiau šiandieninės gydymo galimybės leidžia smarkiai sumažinti jų dažnumą. O tai leidžia pagerinti ligonių savijautą, jų gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią plaučių funkcijos blogėjimo progresavimui.
 

Paūmėjimų profilaktika – strateginis LOPL gydymo tikslas


Kodėl taip svarbu išvengti LOPL paūmėjimų? Kiekvienas naujas LOPL paūmėjimas praktiškai reiškia naują sunkesnį raidos progresijos etapą, veda prie nebeišnykstančių struktūrinių funkcinių pakitimų, artina prie terminalinio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo.
Sunkūs LOPL paūmėjimai nulemia didelį (iki 10 proc.) mirtingumą. Jei kvėpavimo nepakankamumą tenka gydyti intensyviosios terapijos skyriuje, prognozė bloga – mirštamumas gali sudaryti net 50 proc.
Būdingas klinikinis LOPL paūmėjimo simptomas yra bronchų obstrukcijos stiprėjimas. Nustatyta, kad net 25 proc. pacientų, praėjus 1 mėnesiui po LOPL paūmėjimo, išlieka sutrikusi plaučių ventiliacija, palyginti su buvusia prieš paūmėjimą, 7 proc. ji išlieka sutrikusi ir po 3 mėn.
Manoma, kad nevisišką paūmėjimo sukelto plaučių funkcijos sutrikimo atsinaujinimą gali lemti nepakankamas gydymas ar paūmėjimą skatinančio veiksnio išlikimas.
Įrodyta, kad LOPL paūmėjimai veikia ligos progresavimą. Paūmėjimų dažnumas yra svarbi sergančiųjų LOPL plaučių funkcijos blogėjimo priežastis – kai LOPL paūmėjimai dažni (daugiau kaip 3 kartus per metus), nustatytas didesnis metinis FEV 1 mažėjimo greitis nei retesnių paūmėjimų (mažiau kaip 2 kartus per metus) atvejais.
Daliai pacientų po LOPL paūmėjimo gali nevisiškai atsinaujinti plaučių ventiliuojamoji funkcija, o dažni paūmėjimai skatina bronchų obstrukcijos progresavimą. Tai savo ruožtu nulemia blogesnę gyvenimo kokybę.
 

 

Pagrindinės paūmėjimo priežastys


Pirminės:
• 50 proc. atvejų – virusinė ir bakterinė infekcija
• oro poliutantai
Antrinės:
• pneumonija
• plaučių arterijų tromboembolijos
• pneumotoraksas
• vaistų (migdomųjų, trankviliantų, beta blokatorių, diuretikų) vartojimas
• dešiniojo ar kairiojo skilvelio nepakankamumas arba aritmijos
• medžiagų apykaitos sutrikimo nulemtos ligos
• bloga mityba
• krūtinės ląstos traumos
Maždaug 1/3 paūmėjimo atvejų priežastis nenustatoma
 

Medikamentinė paūmėjimų profilaktika


Šiandien yra medikamentų, kurie gali apsaugoti nuo paūmėjimų ir smarkiai sumažinti jų skaičių.
Nors neretai LOPL paūmėjimų dažnumą lemia apatinių kvėpavimo takų patogenų kolonijos, nėra įrodyta, kad ilgalaikė antibiotikų terapija retintų LOPL paūmėjimų skaičių.
Kadangi viršutinių kvėpavimo takų infekcijos yra viena dažniausių LOPL paūmėjimą sukeliančių veiksnių, todėl skiepytis nuo gripo ir pneumokoko šiandien rekomenduojama visiems, sergantiems LOPL.
Vienas iš ilgo veikimo b2 agonistų poveikio privalumų yra lengvų LOPL paūmėjimų profilaktika. Be aiškių bronchus plečiančių savybių, ilgo veikimo b2 agonistai (pvz., Serevent) turi daug kvėpavimo takų uždegimą mažinančių savybių: mažėja neutrofilų skaičius ir jų aktyvumas, slopinamas naviko nekrozės veiksnio alfa sukeliamas IL-8 išsiskyrimas, gerėja mukociliarinis klirensas.
Labai svarbi LOPL paūmėjimų profilaktika yra ilgalaikis gydymas inhaliuojamaisiais gliukokortikosteroidais (IKS).
ISOLDE tyrimo metu nustatyta, kad flutikazonu gydytų pacientų grupėje, palyginti su placebo grupe, LOPL paūmėjimai per metus sumažėjo 25 proc. Didžiausias poveikis pastebėtas sunkia LOPL sergančių pacientų grupėje (FEV 1 mažiau kaip 50 proc. būtino dydžio). Šiuo metu IKS rekomenduojami kaip sunkios ir labai sunkios LOPL, pasireiškiančios dažnais paūmėjimais, gydymas.
Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad monoterapija ilgai veikiančiais b2 agonistais ar IKS veiksmingai gydo LOPL. Tačiau jau įrodytas sinergistinis šių vaistų grupių poveikis. Ilgai veikiančių b2 agonistų derinys su IKS labiau retina LOPL paūmėjimų dažnumą nei gydymas atskirais preparatais. TRISTAN tyrimo metu buvo įrodytas flutikazono ir salmeterolio derinio pranašumas, palyginti su atitinkama monoterapija flutikazonu ar salmeteroliu, nes mažėja dusulys, pagerėjo plaučių funkcija ir gyvenimo kokybė.
Vertinat LOPL paūmėjimų skaičių nustatyta, kad paūmėjimai suretėjo visose tiriamosiose grupėse, palyginti su placebu: vartojant flutikazono kartu su salmeteroliu, paūmėjimų dažnumas sumažėjo 25 proc., vartojant tik salmeterolio – 20 proc., tik flutikazono – 19 proc.
Neseniai pristatyto klinikinio tyrimo duomenys rodo, kad LOPL paūmėjimai daro daug didesnę įtaką šios ligos eigai ir prognozei nei teigta anksčiau. Deja, net 50 proc. atvejų ligai paūmėjus pacientai negauna reikalingos specialistų pagalbos. Vidutiniškai LOPL pacientui liga paūmėja 2,5 karto per metus ir tik pusė iš jų kreipiasi į gydytoją, tuo tarpu šiuolaikinis gydymas tokiems pacientams gali labai padėti. Klinikinis tyrimas parodė, kad kombinuota inhaliuojamoji terapija b2 agonisto salmeterolio ir kortikosteroido flutikazono deriniu – Seretide 500/50 mikrogramų net 42 proc. sumažino sunkių LOPL paūmėjimų dažnį, kurių metu reikia geriamųjų steroidų. Gydymas Seretide farmakoekonomiškai buvo veiksmingas, nes sumažino su LOPL paūmėjimų gydymu susijusius kaštus.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai