Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Kvėpavimo ligos  » Plaučių ligos ir nutukimas

Plaučių ligos ir nutukimas

Paskutiniuoju metu, gydant kvėpavimo sistemos ligas, vis didesnis vaidmuo skiriamas mitybos korekcijai. Daugelio ligų kilmę, eigą, gydymą, prevenciją gali nulemti dėl netinkamos mitybos atsiradęs nutukimas ar išsekimas. Su tuo susijusiais klausimais sergantiesiems plaučių ligomis pataria Vilniaus universiteto ligoninių Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro direktorius docentas Remigijus Valdemaras NARGĖLA.
 

Kas yra nutukimas ir kokios jo priežastys?


Nutukimas – tai kūno masės padidėjimas riebalinio audinio sąskaita, kai kūno masės indeksas daugiau kaip 30.
Svarbiausios nutukimo priežastys – gausus valgymas, mažas judrumas, konstitucinis polinkis. Nutukimo priežastis gali būti ir endokrininės, nervų ligos, smegenų pažeidimas.
Žmogus nutunka, kai suvalgo daugiau maisto negu vartoja energijos ar kai valgo normaliai, bet nenormaliai sunaudoja riebalų atsargas. Persivalgius padaugėja gliukozės kraujyje, suintensyvėja insulino sekrecija ir jo koncentracija, sustiprėja lipogenezė, o tai savo ruožtu skatina apetitą. Susidaro užburtas ratas, kuriam nutraukti reikia didelių ir medikų, ir ligonių pastangų.
 

 

Nutukimas gali būti kvėpavimo sistemos ligų priežastis


Nutukimas gali būti kvėpavimo sistemos ligų priežastis – miego apnėjos sindromo, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL), bronchų astmos, hipoventiliacinio sindromo ir kitų būklių. Yra keletas galimų mechanizmų, aiškinančių, kaip nutukimas veikia kvėpavimo takų funkciją. Įrodyta, kad dėl nutukimo mažėja funkcinis liekamas kvėpavimo tūris, kartu ir kvėpavimo takų spindis. Nutukę asmenys, palyginti su nenutukusiais, kvėpuoja dažniau ir mažesniu įkvėpimo tūriu. Nutukę labiau linkę į atopiją, jiems labiau būdingas ir kvėpavimo takų hiperjautrumas.
Nutukimas yra reikšmingas bronchų astmos rizikos veiksnys. Kai kurių Kanados ir Didžiosios Britanijos mokslininkų duomenimis, tarp sergančiųjų bronchų astma apie 30 proc. yra nutukusių. Yra atliktų tyrimų, įrodančių, kad nutukimas sergant bronchų astma skatina kvėpavimo takų uždegimą. Nutukusiems daugėja eotaksino 2 (chemotoksinis veiksnys, skatinantis uždegiminių ląstelių kaupimąsi kvėpavimo takuose) koncentracija.
Būna ir kita situacija. Sergantieji bronchų astma nutunka dėl ligos gydymo gliukokortikosteroidais. Šie vaistai pablogina baltymų apykaitą, o riebalų gamybą ir sulčių išskyrimą padidina. Dėl šių priežasčių nyksta raumenys (ypač kojų), o riebalai kaupiasi ant sprando, pilvo, veidas tampa „apvalutis“. Didėja bendra kūno masė. Atsiranda tipinis hormoninis nutukimas, dar vadinamas Kušingo sindromu.
 

Ar sumažėjęs fizinis aktyvumas gali nulemti plaučių ligų išsivystymą?


Bronchų astmos ir kitų kvėpavimo ligų etiologijoje tam tikrą vaidmenį vaidina nepriklausomas nuo nutukimo sumažėjęs fizinis aktyvumas. Tyrimų, įrodančių fizinio aktyvumo reikšmę bronchų astmos etiologijai, trūksta. Trūksta tinkamos metodikos fizinio aktyvumui įvertinti.
 

Kas yra miego apnėja?


Miego apnėjos sindromas – tai kvėpavimo pauzė, trunkanti daugiau nei10 sek. Miego apnėja 30 proc. atvejų būna obstrukcinė, atsirandanti dėl viršutinių kvėpavimo takų pokyčių. Kita miego apnėjos forma – centrinė (iki 10 proc. visų apnėjos atvejų).
Du trečdaliai ligonių, sergančių miego apnėja, yra nutukę. Jų veidas melsvas, jie skundžiasi padidėjusiu nuovargiu, mieguistumu dienos metu, nereguliariu knarkimu miegant arba kvėpavimo pertrūkiais. Šių paskutiniųjų simptomų pacientas pats nejaučia, o sužino apie juos iš kitų pasakojimo.
Sergantiesiems miego apnėjos sindromu sumažėja intelektualinė galia (sunkiau susikaupti, susilpnėja atmintis), dažnai vargina galvos skausmas, burnos džiūvimas, sutrinka potencija, o kartais pradeda kamuoti depresija.
Obstrukcinės miego apnėjos atvejais padidėjusį kūno svorį turinčių žmonių liežuvio šaknis, minkštasis gomurys, liežuvėlis būna padidėję, ryklės minkštieji audiniai išvešėję. Įkvepiamas oras nepasiekia plaučių, nepaisant krūtinės ląstos ir pilvo raumenų kvėpuojamųjų judesių.
Sergant centrine miego apnėja, kvėpavimo pauzes lemia ne viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija. Pagrindinė šios apnėjos priežastis – kvėpavimo centro pažeidimas.
Obstrukcinės kilmės apnėja pablogina bendrą gyvenimo ir sveikatos kokybę: labai sumažėja darbingumas, sutrinka motorinė koordinacija, atmintis, dėmesio koncentracija. Sindromas tiesiogiai yra susijęs su nutukimu ir kūno masės indekso (KMI) dydžiu. Įrodyta, kad KMI, viršijantis 28 kg/m2 , ir kaklo apimtis, didesnė nei 43 cm vyrų ir 41 cm moterų, yra miego apnėjos rizikos veiksniai.
 

Mityba ir LOPL


Sergantieji lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) paprastai blogai maitinasi, jų krūtinės ląsta – statinės formos, padidėję tarpšonkauliniai ir viršraktikauliniai tarpai, kvėpavime dalyvauja pagalbiniai raumenys. Išsekimas sergant LOPL nulemia mažą fizinį aktyvumą, o kartu osteoporozę. Kitai LOPL sergančių ligonių grupei būna nutukimas. Jiems dažniau būna sunkus kvėpavimo nepakankamumas. Tiek nutukusiems, tiek išsekusiems LOPL sergantiems asmenims gali būti tų pačių požymių.
 

Ar nutukimas gali nulemti gastroezofaginio reflekso atsiradimą?


Manoma, kad nutukimas gali paskatinti gastroezofaginio reflekso atsiradimą. Jis gali sukelti skrandžio turinio aspiraciją į kvėpavimo takus, padidinti bronchų dirglumą, sukelti bronchų spazmą.
Nutukimas taip pat yra viena iš hipoventiliacijos sindromo ir kitų ligų priežasčių.
 

Keiskite gyvenimo būdą


Nutukimą reikia gydyti, kai yra aišku, kad jis yra viena iš kvėpavimo sistemos ligos priežasčių ir daro įtaką jos eigai, klinikai.
Pagrindinis principas gydant nutukimą ir su juo susijusią kvėpavimo sistemos ligą yra skirti mažesnio kaloringumo dietą bei didinti fizinį aktyvumą. Tiek mityba, tiek fizinis aktyvumas turi būti parinkti individualiai, atsižvelgiant į ligą ir pacientą. Gydant sergančio kvėpavimo takų sistemos ligomis nutukimą, svarbu išlaikyti optimalią kūno masę, apsaugoti nuo svorio prieaugio, įvertinti paciento pasirengimą mažinti kūno svorį. Pacientas pasirengęs mažinti svorį, jei jis tuo domisi, supranta, kad procesas yra ilgalaikis, ir vykdys, kas tinkama, ko reikia, kad procesas būtų sėkmingas. Pasirenkant gydymą, atsižvelgiant į poreikį, galima pasirinkti vidutiniškai mažesnio kalorijų kiekio dietą (1200 kcal moterims ir 1400 kcal vyrams per dieną), mažo kalorijų kiekio dietą – 800 kcal/d. – 1200 kcal/d. moterims, 800–1400 kcal/d. vyrams, labai mažo kalorijų kiekio dietą mažiau kaip 800 kcal/d. Pastaroji yra pavojinga ir rekomenduojama tik esant pakankamai medikų priežiūrai.
Nutukimo mažinimas efektyvesnis, kai koreguojami maitinimosi ir fizinio aktyvumo įpročiai. Fiziniai pratimai stiprina liesąją kūno dalį ir mažina riebalų kiekį.
Daugeliui pacientų, sergančių kvėpavimo ligomis, yra pažeista kvėpavimo funkcija. Pagal funkcijos pažeidimo laipsnį, juos vargina silpnesnis ar stipresnis dusulys. Sergantiesiems bronchų astma fizinis krūvis gali sukelti bronchų obstrukciją, dusulio priepuolį. Pacientai šiais atvejais neturėtų vengti fizinio krūvio. Norint išvengti fizinio krūvio sukeliamos bronchų obstrukcijos, prieš krūvį rekomenduojame suvartoti greitai veikiančių bronchus plečiančių vaistų, prieš fizinį krūvį atlikti fizinį apšilimą. Treniruotiems asmenims dusulio priepuolį sukelia tik didelis fizinis krūvis.
 

Kompleksinio gydymo reikšmė sergantiesiems plaučių ligomis


Sergantiesiems bronchų astma, LOPL, tiek išsekusiems, tiek nutukusiems pacientams parenkami fiziniai pratimai, nesukeliantys diskomforto, dusulio. Reikia mankštinti ir stiprinti pečių juostos, krūtinės, kvėpavimo raumenis, diafragmą, pilvo raumenis. Mankštinantis reikia atkreipti dėmesį į kvėpavimo ritmą. Įkvėpti tik pro nosį, o iškvėpti pro burną (sučiauptas būdas). Galima pradėti kvėpavimą prieš tai suspaudus rankomis pilvą, po to 2–3 kartus giliai įkvėpti ir smarkiai, greitai iki galo iškvėpti.
Gydant išsekusį pacientą, kaip dažnai būna sergant LOPL, reikalingas visavertis maistas, turintis pakankamai baltymų. Gerai tinka net riebios žuvies produktai, daržovės, nors reikėtų vengti maisto, sukeliančio dujų kiekio žarnyne padidėjimą (obuolių, kriaušių, kopūstų ir pan.). Siekiant neapsunkinti diafragmos darbo, geriau maitintis dažniau, bet nedideliais kiekiais.
Sergančiam miego apnėjos sindromu, sumažinus kūno svorį 15 proc. pagerėja bendra ligonio būklė, padidėja forsuota gyvybinė plaučių talpa, forsuotas plaučių iškvėpimo tūris.
Liga gali būti iki galo neišgydoma, bet pulti į neviltį nereikia. Gyvenimas taps visavertis, jei gerai pažinsim savo ligą, gydysime ją kompleksiškai: vartodami vaistus, tinkamai maitindamiesi, atlikdami fizinius pratimus ir kt. Neužmirškime, kad sėkminga gyvenimo būdo korekcija galima glaudžiai bendradarbiaujant su gydytoju.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS