Rūkymas + aplinkos užterštumas = LOPL

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai lėtinė progresuojanti kvėpavimo takų liga, pasireiškianti nevisiškai išnykstamu kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija). Ji susijusi su nenormalia plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas. Žmonių, sergančių LOPL, skaičius nuolatos didėja. Sergamumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau tik metus rūkyti plaučių funkcija pagerėja, o ligos progresavimas sulėtėja. Plačiau apie LOPL ir jos gydymo naujoves klausiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Krūtinės ligų, alergologijos ir radiologijos klinikos pulmonologo med. m. dr. Rolando ZABLOCKIO.
 

Kaip pasireiškia LOPL?


Sergant LOPL, ligoniui sunku iškvėpti orą. Įkvėpti jis gali visa krūtine, tačiau iškvepiant – dalis oro lieka plaučiuose (vystosi vadinamieji „oro spąstai“). Taip atsitinka dėl to, kad susiaurėja bronchų spindis ir išsipučia alveolės.
Pagrindiniai LOPL simptomai yra šie:
· lėtinis kosulys;
· skrepliavimas;
· dusulys; vėliau –nuolatinis dusulys, sustiprėjantis, didesnis fizinio krūvio metu.
· kvėpuodamas ligonis krūtinėje pradeda justi karkimą ar cypimą.
Dėl deguonies stokos kenčia širdis, smegenys ir kiti organai, mažėja tolerancija fiziniam krūviui.
Svarbiausi rizikos veiksniai LOPL simptomams atsirasti yra rūkymas ir aplinkos užterštumas.
Ligą galima nustatyti spirometrijos tyrimu. Kuo anksčiau LOPL diagnozuojama, tuo efektyvesnis gydymas.
 

 

Kas tai yra spirometrija ir kaip ji atliekama?


Spirometrija – tai tyrimas, kai specialiu aparatu patikrinama, ar nėra kvėpavimo takų susiaurėjimo (obstrukcijos).
Spirometriją rekomenduojama atlikti vyresniems nei 40 metų rūkantiems asmenims ar esant kitiems rizikos veiksniams.
Tyrimas atliekamas pacientui nevalgius arba 2 val. po valgio. Prieš tyrimą tiriamasis neturi būti rūkęs, gėręs stiprios kavos ar arbatos, jam neturi būti atlikta fizioterapijos procedūrų.
Šiuolaikiniai prietaisai pateikia daug kvėpavimo funkcijos žymenų, kuriuos įvertinęs gydytojas gali nuspręsti, ar yra LOPL pradžia, o jei taip, – tai kokia stadija.
Spirometrijos metu apskaičiuojama forsuota gyvybinė plaučių talpa, forsuotas iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę, taip pat šių dydžių santykis su gyvybine plaučių talpa. Sergantiesiems LOPL visi šie dydžiai būna sumažėję.
Spirometrijos rezultatai išreiškiami procentais ir apskaičiuojami atsižvelgiant į paciento lytį, amžių, ūgį ir svorį.
 

Kokios yra LOPL stadijos?


2008 metų GOLD rekomendacijose išskirtos 4 LOPL stadijos:
I – lengva,
II – vidutinio sunkumo ,
III – sunki,
IV – labai sunki.
 

Palaikomasis LOPL gydymas


Nuolatiniam LOPL gydymui vartojami bronchodilatatoriai (bronchus plečiantys vaistai). Jie mažina bronchų raumenų spazmą, gerina bronchų laidumą, mažina oro spąstus ir dusulį, todėl žmogus gali laisviau kvėpuoti.
Pagrindinės bronchodilatatorių, vartojamų LOPL gydyti, grupės yra: anticholinerginiai vaistai, beta2 agonistai, ksantinai ir gliukokortiosteroidai.
Anticholinerginiai vaistai skirstomi į trumpai ir ilgai veikiančius.
Anticholinerginiai vaistai plečia bronchus, mažina bronchų liaukų sekreciją. Į atnaujintas GOLD rekomendacijas įtrauktas naujas ilgo veikimo anticholinerginis vaistas – tiotropis yra ilgo veikimo specifinis muskarininių receptorių antagonistas. Tiotropis vartojamas palaikomajam LOPL gydymui, mažina trumpai veikiančių beta2 agonistų vartojimo poreikį, retina paūmėjimų atsiradimą, pagerina plaučių funkciją ir taip sumažina mirtingumo riziką. Tiotropis labai naudingas tiek esant vidutinio sunkumo, tiek sunkiai ar labai sunkiai LOPL eigai. Palaikomasis gydymas taikomas visada, net kai ligonis gerai jaučiasi. Tai leidžia pagerinti plaučių funkciją, padidinti fizinio krūvio toleranciją. Gydymo negalima pertraukti. Padidėjusio fizinio krūvio sąlygomis (pavyzdžiui, lipant laiptais) LOPL gydyti galima pavartoti skubiosios pagalbos vaistus.
Beta2 agonistai taip pat yra trumpai ir ilgai veikiantys. Galima derinti trumpai veikiančius beta2 agonistus su anticholinerginiais.
Iš ksantinų grupės išskiriami aminofilinas ir teofilinas, tačiau dėl nepageidaujamo poveikio retai vartojami.
Inhaliaciniai gliukokortikosteroidai vartojami sunkios ir labai sunkios LOPL atveju, kai yra dažni ligos paūmėjimai.
Nuolatiniam LOPL gydymui gali būti vartojami ir sisteminiai gliukokortikosteroidai.
 

Būtinoji pagalba esant paūmėjimui


LOPL paūmėjimas ne tik sutrikdo paciento savijautą, bet dar labiau pažeidžia plaučių funkciją ir neigiamai veikia kitus žmogaus organus.
Dažniausios LOPL paūmėjimo priežastys yra tracheobronchinio medžio infekcija ir oro užterštumas, tačiau vienam trečdaliui pacientų paūmėjimo priežastis taip ir nenustatoma.
Padažnėjęs kosulys, padidėjęs skreplių išsiskyrimas, pūlingi skrepliai, dusulys, švokštimas, sunkumo jausmas krūtinės srityje rodo LOPL paūmėjimą, kurį reikia gydyti.
Ambulatoriškai paūmėjimai gydomi didesnėmis arba dažnesnėmis trumpai veikiančių brochodilatatorių dozėmis. Būtinosios pagalbos vaistai yra trumpai veikiantys Beta2 agonistai ar jų derinys su trumpai veikiančiu anticholinergiku. Taip pat gali būti vartojamas geriamasis prednizolonas arba kaip alternatyva – inhaliuojamasis gliukokortikosteroidas.
Paūmėjimai ligoninėje gydomi atsiradus dusuliui ramybės metu, cianozei (odos ir gleivinių pamėlynavimui), jei paūmėjimai padažnėjo, sutriko širdies veikla, vyresnis amžius ir kt. Antibiotikai vartojami, jeigu padidėjo dusulys, skrepliavimas ir skreplių klampumas.
 

Tai įdomu


· Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, LOPL pasaulyje serga 210 milijonų žmonių, 2008 m. daugiau nei 5 milijonai žmonių nuo šios ligos mirė.
· Kai kurių šalių mokslininkų tyrimų duomenimis, dažniausias sergamumas LOPL – tarp vyresnių kaip 40 metų žmonių. Azijos žemyno šalių tyrimų duomenimis, LOPL serga 6,3 proc. vyresnių kaip 30 metų gyventojų.
· Lietuvoje, turimų epidemiologinių tyrimų duomenimis, serga apie 3 proc. suaugusių gyventojų.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai