Prostata - silpnoji vyrų vieta

Kai ieškodama pašnekovo savo rašiniui apie prostatą atkeliavau Į Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Urologijos skyrių, skyriaus vedėja Stasė Mičelytė maloniai pasiūlė supažindinti su savo svečiu - didelę patirtį turinčiu gydytoju urologu iš Čikagos Leonu Seibučiu. Prasitarusi, kad daktaras kone kiekvienais metais atvyksta ir mėnesį ar du net negaudamas atlyginimo operuoja ir konsultuoja ligonius, padeda skyriaus gydytojams įsisavinti naujoves, vedėja vėl nuskubėjo prie savo darbų. O aš pasmalsavau, kas paskatino jau daug metų užjūryje gyvenantį lietuvį imtis tokios veiklos.
 

Neatsimenu, kuriais metais tai pradėjau. Galbūt 1976-aisiais pirmąsyk atvažiavau į Vilnių ir susipažinau su žmogumi, kuris perdavė daktarės S.Mičelytės norą mane pamatyti. Ji tuo metu buvo gavusi naują instrumentą “uždaroms” urologinėms operacijoms pro šlaplę ir norėjo geriau tą technologiją įsisavinti. Atėjau į šią ligoninę, p. Mičelytė pristatė mane ligoninės vyriausiam gydytojui, parodė turimas priemones ir pradėjom operuot. Vėliau dėl to buvo daug nemalonumų, mat vieno CK posėdžio metu buvo nusistebėta: “Kaip užsieniečiai gali operuoti Lietuvos liaudį? Dar papjaus!” Ir aš likau tarsi pažymėtas juoda dėme, kurią pavyko “ištrinti” tik po metų, kai buvau pakviestas kaip garbės svečias į Vilniaus universiteto jubiliejų. Vėliau atvažiuodavau kas porą metų ir kartu su skyriaus gydytojais darėme prostatos rezekcijas pro šlaplę. Nors ši operacija seniai žinoma, čia iki tol ji nebuvo populiari. Tuo metu viskas vyko slaptai, vengiant viešumos. Aš net negalėdavau nueiti į palatą ir apžiūrėti savo pacientų. Dabar labai daug kas pasikeitė. Paskutiniu metu dažniausiai ateinu konsultuoti - ligoniai nori išgirsti mano nuomonę, nors ir daktarė S.Mičelytė yra labai kvalifikuota specialistė ir diskutuotinais atvejais mūsų nuomonės visada sutampa. Bet žmogui turbūt psichologiškai geriau, kai konsultuoju aš. Amerikoj turėjau iš Lietuvos atvykusį pacientą, kuriam buvo reikalinga prostatos operacija. Patariau jam vykti operuotis į Lietuvą, nes čia operacijos ligoniui nekainuoja, o JAV jos yra labai brangios.
[klausimas]Kokios prostatos ligos paskatina vyrus kreiptis į urologą?[/klausimas]
Dažnas vyras, sulaukęs maždaug 65 metų, pradeda jausti, kad šlapimas teka lėčiau, lyg ir nepavyksta iki galo pasišlapinti, todėl dažniau tenka keltis nakties metu. Tai pirmieji prostatos ligos simptomai. Kadangi neskauda, pas gydytoją neskuba - mat bijo operacijos. Kartais būna taip, kad visai nustoja šlapintis, tenka atvežus į ligoninę kateterizuoti ir ruošti operacijai, šalinti prostatą. Tokie žmonės jau ir fiziškai yra nusilpę, nes dėl ilgalaikio šlapinimosi sutrikimo pakinta ir inkstų veikla. Vėliau ateidami jie rizikuoja daugiau, nei ateidami anksčiau. Tai yra adenoma - pagrindinė prostatos liga.
[klausimas]Kuo serga jaunesni vyrai?[/klausimas]
Jauniems dažniausias prostatos uždegimas - prostatitas. Jei pas mane ateina 20-25 metų vyras, aš dažnai net neapžiūrėjęs jau žinau, kas jam yra. Prostatitui būdingas aštrus skausmas, perštėjimas šlapinantis, o jei uždegimas ūmus - pakyla temperatūra iki 38 laipsnių ir daugiau. Paprastai žmogus išsigąsta galvodamas, kad susirgo kokia nors gonorėja. Tyrimo metu spaudžiant prostatą skauda, ji kiek patinusi, o pamasažavus jaučiamas toks pat nemalonus perštėjimas, kaip šlapinantis. Šlapime gali būti kraujo, pūlių priemaišų, bet akimi tai nematoma ir tik pažiūrėjęs pro mikroskopą galiu įvertinti. Jei pavyksta išspausti kiek sekreto, padarau tepinėlį ir pro mikroskopą matau: jei yra leukocitų - tai uždegimas. Prostatitas gydomas antibiotikais, nors dažnai tas gydymas yra nesėkmingas: po kurio laiko simptomai vėl kartojasi ir dažnai tai trunka visą gyvenimą. Jei gydymas antibiotikais yra nesėkmingas, prostatitas greičiausiai virusinės kilmės.
[klausimas]Kaip juo susergama?[/klausimas]
Prostatitu galima susirgti visokiais būdais, nes yra daug jį sukeliančių veiksnių. Dažnai jis prasideda pasimaudžius labai šaltam vandeny ar stipriai peršalus, kokiu nors būdu patekus infekcijai. Prostatos uždegimą gali sukelti ir buvusi gonorėja, po kurios lieka šlapimo takų susiaurėjimai, kartais netgi tonzilitas. Prostatitas nėra užkrečiamas. Žinoma, uždegimo sukėlėjų yra įvairių rūšių, bet aš kalbu apie dažniausiai pasitaikančius.Ūmus uždegimas dažnai pereina į lėtinį ir gali kartotis žmogui išsekus ar streso metu dėl įvairių priežasčių. Mes tokius lėtinių ligų paūmėjimus vadiname “newsense”.
[klausimas]Kokių dar prostatos ligų gali būti?[/klausimas]
Dar yra prostatos vėžys. Juo susergama įvairiame amžiuje: vieniems išsivysto anksčiau, kitiems - senatvėje. Iš pradžių jokių simptomų nebūna ir neskauda. Pradinėse vėžio stadijose žmogus kreipiasi tik tuomet, jei pasirodo koks nors uždegimas ir jo simptomai. Apžiūrėjimo metu čiuopiant prostatą jaučiami jos sukietėjimai, mazgeliai, o aplinkui juos - minkštas, normalus prostatos audinys. Tuomet darau kraujo tyrimą specifiniams antikūnams nustatyti (PSA). Tai nėra labai specifiškas prostatos vėžio tyrimas, bet leidžia jį įtarti, ypač jei pakartojus tyrimą po 4 mėnesių antikūnų titrai didėja. Dažnai vėžį galima aptikti visai atsitiktinai - tiriant histologiškai dėl adenomų pašalintą operacijos metu prostatą.


[klausimas]Tai prostatos vėžys yra toks slapukas, kuris be kitos ligos gydytojui nesirodo?[/klausimas]
Taip, teisingai, nebent žmogus ateitų tikrintis profilaktiškai, kartą per metus, kaip pas mus. Tuomet padaromi visi tyrimai, o kartu ir šlapimo bei kraujo antikūnų titras, ultragarsinis tyrimas.
[klausimas]Kokie tyrimai padeda diagnozuoti ir diferencijuoti prostatos ligas?[/klausimas]
Rektalinis tyrimas - prostatos apčiuopa, kurios metu galima įvertinti jos skausmingumą, vientisumą, sukietėjimus ir jų apytikslius matmenis. Šlapimo tyrimas padeda pastebėti ir akimi nematomus kraujavimo požymius, pūlingas išskyras. Jei šlapime yra baltymo - reikia patikrinti inkstus, jei yra eritrocitų - būtina nustatyti kraujavimo vietą. Atliekant cistoskopiją (optiniu aparatu apžiūrima šlaplė, prostata, šlapimo pūslė) galima pastebėti, kas sukelia kraujavimą, bet jo nematysim, jei procesas vyksta aukščiau pūslės. Mikroskopuojant prostatos sekreto tepinėlį galima pamatyti pūliavimo požymių - tai padeda atskirti prostatitą nuo inkstų ligų, kurioms taip pat būdingas karščiavimas su šaltkrėčiu.Tiriama ir ultragarsu - jei prostatoje matomi mazgeliai, iš jų galima paimti biopsiją ir nustatyti, ar jie piktybiniai. Jei biopsija patvirtina vėžį, vertinamas jo išplitimas.
[klausimas]Kur plinta prostatos vėžys?[/klausimas]
Pirmiausia jis plinta į kaulus, ypač dažnai - į stuburo slankstelius. Kartais ateina žmogus, kai vėžys jau progresavęs, ir skundžiasi, kad skauda nugarą, dažnai pasako, kad kažką sunkiai kėlęs, - žmonės visuomet simptomus bando su kuo nors susieti. Nors nugarą jam skauda nuo metastazių. Tokiais atvejais gydymas labai rimtas ir sudėtingas, nes operacija nebedaroma.
[klausimas]Kokiais atvejais vėžys operuojamas?[/klausimas]
Tik ankstyvose stadijose, kol nėra išplitęs. Tokiais atvejais šalinama visa prostata - tai radikali operacija. Anksčiau gydydavome neoperuodami, moteriškais hormonais, bet jie sukeldavo nemalonių išvaizdos ir balso pokyčių. Be to, ne visais atvejais šie hormonai efektyvūs: jei vėžys pavaldus vyriškam testosteronui, kuris gaminamas sėklidėse, šalinamos sėklidės. Taikoma radiacija (švitinimas) ir skiriami įvairūs preparatai nuo vėžio. Nors dažnai šių preparatų veikimas nėra toks akivaizdus, kaip, pvz., infekcijoms gydyti skiriamų antibiotikų, tačiau tikimasi, kad padės. Šiaip jau prostatos vėžys progresuoja daug lėčiau nei daugelio kitų organų vėžys. Dažnai žmogus miršta visai dėl kitos priežasties ir tik pomirtinio tyrimo metu jam nustatomas prostatos vėžys. Ir kuo vyresniame amžiuje jis atsiranda - tuo geriau. Pas mane atėjusiems senukams, kuriems yra prostatos augliai, dažnai sakau, kad pavojingiau eiti per gatvę, nei tokiame amžiuje bijoti prostatos vėžio.
Dažnai būna tiesiog stebuklingų atvejų. Vieną tokį savo akimis mačiau dar studijų metais universitete. Kartą atnešė prostatos vėžiu sergantį senuką su neštuvais, nes dėl didžiausių skausmų pats nebegalėjo paeiti. Profesorius Huggins, pirmasis atlikęs sėklidžių pašalinimo operaciją vėžiui gydyti ir vėliau už tai gavęs Nobelio premiją, tą senuką operavo, o jau kitą dieną atėję vizituoti į palatą, radome jį laimingą, stovintį prie kriauklės ir besiprausiantį. Per naktį jam visiškai praėjo skausmai - taip būna pašalinus sėklides, nors piktybinis procesas ir nesustoja.
[klausimas]Kaip gydomos prostatos adenomos?[/klausimas]
Anksčiau jas visuomet operuodavo. Dabar, jei šlapinimasis
dar ne visiškai sustojęs, pirmiau skiriame vaistų. Yra naujų simptominių preparatų, kurie nors ir nemažina adenomos, tačiau padeda atsipalaiduoti lygiesiems raumenims, praplatėja šlapimo kanalo anga, ir šlapinimasis palengvėja. Teko įsitikinti, kad jie tikrai efektyvūs. Jei po kurio laiko toks gydymas nepadeda ir šlapinimasis nepalengvėja - tenka operuoti. Prieš dešimtį metų buvo labai populiarus prostatos kanalo instrumentinis išplėtimas, išpučiant balionėlį. Dabar to niekas nebenaudoja ir gailisi, kad naudojo, nes balionėliu suspausta prostata grįžta į pirminę būklę, ir kanalas vėl susiaurėja. O vienkartinis instrumentas kainuoja 750 dolerių.
[klausimas]Iš ko sudaryta prostata ir kokios jos funkcijos?[/klausimas]
Ją sudaro stroma, liaukos, gaminančios sekretą, ir raumuo, kuris ejakuliacijos metu viską išstumia lauk. Prostatos sekretas yra spermos sudėtinė dalis - jis praskiedžia spermatozoidus, kurie pagaminti sėklidėse atkeliauja iki prostatos, o iš ten - į išorę. Jei to sekreto prisigamina per daug, jis išstumiamas periodiškai “šlapių sapnų” metu. Tai yra tai, ką mes apie ją žinom, nes daugelis dalykų iš tikrųjų nežinomi.
[klausimas]Kokia prostatos įtaka potencijai?[/klausimas]
Potencijai svarbūs du dalykai: libido (noras, potraukis) ir
galėjimas atlikti lytinį aktą. Tai yra skirtingi dalykai. Noras atsiranda smegenų žievėje, o galėjimas - kiek žemesnėse jų dalyse: per pagumburį ir nugaros smegenis pasiekia kryžmeninį nervą, kurie sukelia erekciją. Potencija yra abiejų dalykų derinys. Senstant noras išlieka, bet galimybės mažėja.
[klausimas]Ar prostatos ligos atsiliepia potencijai?[/klausimas]
Potencija yra labai sunkiai patikrinamas objektas (juokiasi). Koks vyras pasakys, kad jis negali? Nebent jis ateina pas daktarą dėl to, kad negali.
Kartą ateina pas mane senukas ir sako:”Daktare, aš noriu vesti, bet bijau, kad gal negalėsiu…”. Aš jam patariu: ”Tai tu pabandyk.” “Kaip tai? - nustemba senukas. - Aš esu katalikas ir prieš vedybas nevalia!” “Klausyk, -sakau jam, - tavo metų žmogui nebėra nuodėmės - yra Dievo dovana.”
Taigi, sunku patikrinti …
 

Kaip išsaugoti sveiką prostatą?


Visur reikalingas saikas. Jei per daug naudojama - nėra gerai. Taip pat negerai sirgti gonorėja, virusinėmis ligomis, sušalti, gerti daug alkoholio, nes prostata jį absorbuoja. Sunku išlaikyt sveiką prostatą, nes jei jau vienąsyk uždegimą “gavai” - tai ir turėsi. Tai nėra užkrečiama, nuo to nenumirsi, o lytiniai santykiai tokiu atveju tik į naudą, nes prostata natūraliai valosi.
 

Kas yra per daug?


Nežinau, nežinau…(šypsosi). Tai priklauso nuo pajėgumo ir galimybės. Yra labai seksualių vyrų, kaip ir moterų, yra ir mažiau. Liuteris siūlė mylėtis 2 kartus per savaitę.
 

Ar susilaikantys vyrai serga dažniau?


Esu turėjęs keletą pacientų kunigų. Visiškas susilaikymas galbūt yra negerai. Juk ką Dievas davė, reikia panaudoti. Seksas yra labai svarbus dalykas. Ir didžiausia problema, sukelianti skyrybas Holivude, yra impotencija.
[klausimas]Ar paveldimas polinkis sirgti prostatos adenoma, vėžiu?[/klausimas]
Tai sunku pasakyti. Prostatos vėžys paprastai yra senatvės liga.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai