Osteoporozės gydymo tikslas – išvengti kaulų lūžių

Osteoporoze serga milijonai žmonių visame pasaulyje. Liga pavojinga savo komplikacijomis: negydoma sukelia sunkius kaulų lūžius, kurie gali tapti invalidumo ar net mirties priežastimi. Osteoporozė vystosi ne vienerius metus, tad ir laiko užkirsti jai kelią turėtų būti pakankamai. Todėl ypač svarbi ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas, kurio pagrindinis tikslas – apsaugoti žmogų nuo lūžių.
 

Kokia liga yra osteoporozė?


Sergant osteoporoze mažėja mineralų (kalcio) kiekis kauluose, dėl to keičiasi ir struktūra - kaulai darosi akyti. Todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika. Kodėl taip atsitinka? Kaulai – gyvas organas, juose visą gyvenimą vyksta pokyčiai: senasis kaulų audinys suardomas ir pakeičiamas nauju. Vaikystėje ir paauglystėje, organizmui augant, kaulinio audinio gaminasi daugiau nei jo suardoma. 30–50 m. amžiaus žmonėms naujo kaulo audinio gamybos ir suardymo procesai vystosi maždaug tolygiai. Tačiau pomenopauzinio amžiaus moterims bei vyresniems kaip 50 m. vyrams kaulo ardymo greitis jau ima viršyti naujo kaulų audinio gaminimosi greitį, todėl kaulų audinys retėja, tampa trapesnis, lengviau lūžta.
Sergant osteoporoze gali lūžti bet koks kaulas, tačiau dažniausiai įvyksta riešo, šlaunikaulio kaklelio ar stuburo slankstelių lūžiai. Ypač sunki komplikacija – šlaunikaulio kaklelio lūžis: apie pusė žmonių, kurie iki lūžio buvo savarankiški, patyrę lūžį, be kitų pagalbos jau nebeišsiverčia ir dažnai lieka prikaustyti prie lovos.
 

Ar visiems žmonėms tikimybė susirgti vienoda?


Šia liga gali sirgti ir vyrai, ir moterys, tačiau moterys net 6 kartus dažniau nei vyrai.
Didesnė tikimybė susirgti tiems, kurie su maistu gauna nepakankamai kalcio, vartojantiems tam tikrų medikamentų (pvz., gliukokortikoidų, vaistų nuo traukulių, citostatikų, heparinų ir kt.). Įtakos turi paveldimumas, nejudrus gyvenimo būdas, maža kūno masė, alkoholis, rūkymas. Visa tai padidina tikimybę susirgti osteoporoze.
Vyresniame amžiuje prie išvardintų rizikos veiksnių prisideda natūralus organizmo senėjimas, o moterims – hormonų stoka pomenopauzės periodu.
Kartais osteoporozę gali sukelti kitos lėtinės ligos, pvz., endokrininės, virškinamojo trakto ar medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.
 

Kaip atpažinti ligos simptomus?


Osteoporozė vystosi be kokių nors juntamų požymių. Žmogus gerai jaučiasi, kol įvyksta osteoporozinis lūžis. Jis įvyksta savaime arba dėl visiškai mažos traumos, pvz., verčiantis lovoje.
Vyresnio amžiaus žmonėms osteoporoziniai lūžiai neretai tampa lemtingi – prikausto prie patalo.
Kartais osteoporozė pasireiškia laikysenos sutrikimais (formuojasi kupra), dėl slankstelių deformacijos atsiradusiais nugaros skausmais.
 

Kaip osteoporozė diagnozuojama?


Kol neįvyko lūžis, osteoporozę nustatyti galima atlikus kaulų mineralinio tankio tyrimą – osteodensitometriją. Tai tyrimas, analogiškas hipertenzijos nustatymui pamatavus kraujospūdį: pacientas dar nieko nejaučia, bet pakitęs kraujospūdis jau praneša apie grėsmingą ligą.
Galima išmatuoti tiek periferinių kaulų (dilbio, kulnakaulio), tiek stuburo ar šlaunikaulio mineralų tankį.
Kartais atliekamas ultragarsinis kulno tyrimas, tačiau jis tik parodo osteoporozės riziką. Jei reikia gydyti, pagal ultragarsinio tyrimo rezultatus gydytojai negali išrašyti kompensuojamųjų vaistų recepto.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Bendrosios praktikos centro vyr. ordinatorės Linos VENCEVIČIENĖS, kaulų mineralinis tankis – tai kiekybinis žymuo, nusakantis kaulų masę, tačiau kaulo tvirtumą lemia ne tik tankis, bet ir paties kaulo architektonika bei sudėtinių medžiagų kokybė. Nors kaulo tankis ir neparodo kaulo kokybės, bet DEXA metodu atliktas toks tyrimas yra būtinas norint paskirti adekvatų ir kompensuojamą osteoporozės gydymo būdą.
 

Kada pradėti gydyti?


Spalio mėnesį Vilniuje vykusioje IV Lietuvos osteoporozės konferencijoje vienas žymiausių pasaulyje osteoporozės specialistų Pasaulio sveikatos organizacijos metabolinių kaulų ligų bendradarbiavimo centro direktorius profesorius John A.KANIS (Jungtinė Karalystė) pripažino, kad osteoporozės gydymo taktika kiekvienoje šalyje yra skirtinga. Europoje šiuo metu didelis dėmesys skiriamas tokiems rizikos veiksniams, kaip amžius, lytis, anksčiau buvę lūžiai, žemas T lygmuo ir kt.
Europoje pripažinta, kad osteoporozė pradedama gydyti, kai T lygmuo yra -2,5 ir mažiau. Tuo tarpu Šiaurės Amerikoje ligos gydymą siūloma pradėti, jei vyresniam kaip 65 m. amžiaus asmeniui T lygmuo yra mažiau nei -1,0 ir yra kitų rizikos veiksnių.
Taigi Šiaurės Amerikoje osteoporozė pradedama gydyti daug anksčiau, todėl vėliau susiduriama su mažesnėmis problemomis, susijusiomis su gyvenimo kokybe.
Lietuvoje, kaip ir Europoje, osteoporozę vaistais rekomenduojama pradėti gydyti, kai, nesant rizikos veiksnių, T lygmuo mažesnis už -2, o, esant nors vienam rizikos veiksniui, T lygmuo mažesnis už -1,5. Įvykus osteoporoziniam lūžiui, vaistais būtina pradėti gydyti nedelsiant.


 

Kokiais vaistais yra gydoma?


Svarbu žinoti, kad vaistų efektyvumas vertinamas pagal jų sugebėjimą apsaugoti pacientus nuo lūžių, o ne pagal kaulų tankio pokyčius. Visame pasaulyje osteoporozės gydymo standartas ir pirmiausia pasirenkamas būdas yra bisfosfonatai. Jų ilgalaikis efektyvumas ir saugumas vartoti patvirtintas ne tik daugybe tyrimų, bet ir daugiau nei 10-ies metų praktine patirtimi. Šiuo metu dažniausiai skiriami yra vieną kartą per savaitę vartojami bisfosfonatai (alendronatas ar risedronatas). Anot Lietuvos osteoporozės fondo pirmininko doc. Vidmanto ALEKNOS, šie vaistai palengvina osteoporozės eigą ir padeda išvengti ne tik stuburo slankstelių, bet ir nestuburinių bei šlaunikaulio kaklelio lūžių. Risedronatas dar pasižymi ir tuo, kad juo gydant ypač greitai pasireiškia lūžių rizikos sumažėjimas – jau per pirmus 6 mėnesius.
Jau yra ir vieną kartą per mėnesį vartojamas naujas bisfosfonatas, sumažinantis stuburo slankstelių lūžių pavojų, tačiau jo veiksmingumas šlaunikaulio kaklelio lūžių atvejais nenustatytas. Apklausus sergančiuosius osteoporoze, nustatyta, kad jiems svarbesnė yra visapusiška apsauga nuo lūžių, o ne retesnis vaisto vartojimas.
Jei pacientas negali vartoti bisfosfonatų, jam gali būti skiriamas gydymas ir kitų grupių vaistais (stroncio ranelatu, raloksifenu, kalcitoninu). Skiriantis gydymą gydytojas turėtų įvertinti ir galimo vaistų šalutinio poveikio tikimybę. Pavyzdžiui, bisfosfonatai gali sukelti viršutinės virškinamojo trakto dalies dirginimą, o stroncio ranelatas – padidinti metinę venotromboembolijos bei plaučių embolijos riziką. Todėl skiriant vaisto osteoporozei gydyti įvertinamas ne tik jo sugebėjimas padidinti KMT, poveikio lūžiams greitis ir efektyvumas, bet ir saugumas vartoti.
 

Ką svarbu žinoti vartojantiems vaistų?


Jeigu osteoporozė nustatyta lūžiui dar neįvykus, o žmogus pakankamai gerai jaučiasi, jam gali pasirodyti, kad vaistų galima ir negerti. Tokiu atveju būtų padaryta baisi klaida. Tik laiku pradėtas nuolatinis vaistų vartojimas yra vienintelis būdas išvengti lūžių ir sulaukti sveikos ir aktyvios senatvės.
 

Ar yra priemonių šios ligos profilaktikai?


Kaip minėtoje konferencijoje teigė prof. John A.Kanis, nors osteoporozės profilaktikai būtina didinti fizinį aktyvumą, reguliariai ir atitinkamomis dozėmis vartoti kalcio preparatų, atsisakyti alkoholio, optimizuoti kūno masės indeksą, svarbiausias dalykas siekiant sumažinti lūžių dažnį – tai adekvačiai ir laiku gydyti osteoporozę.  

Ar visiems žmonėms tikimybė susirgti vienoda?


Šia liga gali sirgti ir vyrai, ir moterys, tačiau moterys net 6 kartus dažniau nei vyrai.
Didesnė tikimybė susirgti tiems, kurie su maistu gauna nepakankamai kalcio, vartojantiems tam tikrų medikamentų (pvz., gliukokortikoidų, vaistų nuo traukulių, citostatikų, heparinų ir kt.). Įtakos turi paveldimumas, nejudrus gyvenimo būdas, maža kūno masė, alkoholis, rūkymas. Visa tai padidina tikimybę susirgti osteoporoze.
Vyresniame amžiuje prie išvardintų rizikos veiksnių prisideda natūralus organizmo senėjimas, o moterims – hormonų stoka pomenopauzės periodu.
Kartais osteoporozę gali sukelti kitos lėtinės ligos, pvz., endokrininės, virškinamojo trakto ar medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.
 

Kaip atpažinti ligos simptomus?


Osteoporozė vystosi be kokių nors juntamų požymių. Žmogus gerai jaučiasi, kol įvyksta osteoporozinis lūžis. Jis įvyksta savaime arba dėl visiškai mažos traumos, pvz., verčiantis lovoje.
Vyresnio amžiaus žmonėms osteoporoziniai lūžiai neretai tampa lemtingi – prikausto prie patalo.
Kartais osteoporozė pasireiškia laikysenos sutrikimais (formuojasi kupra), dėl slankstelių deformacijos atsiradusiais nugaros skausmais.
 

Kaip osteoporozė diagnozuojama?


Kol neįvyko lūžis, osteoporozę nustatyti galima atlikus kaulų mineralinio tankio tyrimą – osteodensitometriją. Tai tyrimas, analogiškas hipertenzijos nustatymui pamatavus kraujospūdį: pacientas dar nieko nejaučia, bet pakitęs kraujospūdis jau praneša apie grėsmingą ligą.
Galima išmatuoti tiek periferinių kaulų (dilbio, kulnakaulio), tiek stuburo ar šlaunikaulio mineralų tankį.
Kartais atliekamas ultragarsinis kulno tyrimas, tačiau jis tik parodo osteoporozės riziką. Jei reikia gydyti, pagal ultragarsinio tyrimo rezultatus gydytojai negali išrašyti kompensuojamųjų vaistų recepto.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Bendrosios praktikos centro vyr. ordinatorės Linos VENCEVIČIENĖS, kaulų mineralinis tankis – tai kiekybinis žymuo, nusakantis kaulų masę, tačiau kaulo tvirtumą lemia ne tik tankis, bet ir paties kaulo architektonika bei sudėtinių medžiagų kokybė. Nors kaulo tankis ir neparodo kaulo kokybės, bet DEXA metodu atliktas toks tyrimas yra būtinas norint paskirti adekvatų ir kompensuojamą osteoporozės gydymo būdą.
 

Kada pradėti gydyti?


Spalio mėnesį Vilniuje vykusioje IV Lietuvos osteoporozės konferencijoje vienas žymiausių pasaulyje osteoporozės specialistų Pasaulio sveikatos organizacijos metabolinių kaulų ligų bendradarbiavimo centro direktorius profesorius John A.KANIS (Jungtinė Karalystė) pripažino, kad osteoporozės gydymo taktika kiekvienoje šalyje yra skirtinga. Europoje šiuo metu didelis dėmesys skiriamas tokiems rizikos veiksniams, kaip amžius, lytis, anksčiau buvę lūžiai, žemas T lygmuo ir kt.
Europoje pripažinta, kad osteoporozė pradedama gydyti, kai T lygmuo yra -2,5 ir mažiau. Tuo tarpu Šiaurės Amerikoje ligos gydymą siūloma pradėti, jei vyresniam kaip 65 m. amžiaus asmeniui T lygmuo yra mažiau nei -1,0 ir yra kitų rizikos veiksnių.
Taigi Šiaurės Amerikoje osteoporozė pradedama gydyti daug anksčiau, todėl vėliau susiduriama su mažesnėmis problemomis, susijusiomis su gyvenimo kokybe.
Lietuvoje, kaip ir Europoje, osteoporozę vaistais rekomenduojama pradėti gydyti, kai, nesant rizikos veiksnių, T lygmuo mažesnis už -2, o, esant nors vienam rizikos veiksniui, T lygmuo mažesnis už -1,5. Įvykus osteoporoziniam lūžiui, vaistais būtina pradėti gydyti nedelsiant.
 

Kokiais vaistais yra gydoma?


Svarbu žinoti, kad vaistų efektyvumas vertinamas pagal jų sugebėjimą apsaugoti pacientus nuo lūžių, o ne pagal kaulų tankio pokyčius. Visame pasaulyje osteoporozės gydymo standartas ir pirmiausia pasirenkamas būdas yra bisfosfonatai. Jų ilgalaikis efektyvumas ir saugumas vartoti patvirtintas ne tik daugybe tyrimų, bet ir daugiau nei 10-ies metų praktine patirtimi. Šiuo metu dažniausiai skiriami yra vieną kartą per savaitę vartojami bisfosfonatai (alendronatas ar risedronatas). Anot Lietuvos osteoporozės fondo pirmininko doc. Vidmanto ALEKNOS, šie vaistai palengvina osteoporozės eigą ir padeda išvengti ne tik stuburo slankstelių, bet ir nestuburinių bei šlaunikaulio kaklelio lūžių. Risedronatas dar pasižymi ir tuo, kad juo gydant ypač greitai pasireiškia lūžių rizikos sumažėjimas – jau per pirmus 6 mėnesius.
Jau yra ir vieną kartą per mėnesį vartojamas naujas bisfosfonatas, sumažinantis stuburo slankstelių lūžių pavojų, tačiau jo veiksmingumas šlaunikaulio kaklelio lūžių atvejais nenustatytas. Apklausus sergančiuosius osteoporoze, nustatyta, kad jiems svarbesnė yra visapusiška apsauga nuo lūžių, o ne retesnis vaisto vartojimas.
Jei pacientas negali vartoti bisfosfonatų, jam gali būti skiriamas gydymas ir kitų grupių vaistais (stroncio ranelatu, raloksifenu, kalcitoninu). Skiriantis gydymą gydytojas turėtų įvertinti ir galimo vaistų šalutinio poveikio tikimybę. Pavyzdžiui, bisfosfonatai gali sukelti viršutinės virškinamojo trakto dalies dirginimą, o stroncio ranelatas – padidinti metinę venotromboembolijos bei plaučių embolijos riziką. Todėl skiriant vaisto osteoporozei gydyti įvertinamas ne tik jo sugebėjimas padidinti KMT, poveikio lūžiams greitis ir efektyvumas, bet ir saugumas vartoti.
 

Ką svarbu žinoti vartojantiems vaistų?


Jeigu osteoporozė nustatyta lūžiui dar neįvykus, o žmogus pakankamai gerai jaučiasi, jam gali pasirodyti, kad vaistų galima ir negerti. Tokiu atveju būtų padaryta baisi klaida. Tik laiku pradėtas nuolatinis vaistų vartojimas yra vienintelis būdas išvengti lūžių ir sulaukti sveikos ir aktyvios senatvės.
 

Ar yra priemonių šios ligos profilaktikai?


Kaip minėtoje konferencijoje teigė prof. John A.Kanis, nors osteoporozės profilaktikai būtina didinti fizinį aktyvumą, reguliariai ir atitinkamomis dozėmis vartoti kalcio preparatų, atsisakyti alkoholio, optimizuoti kūno masės indeksą, svarbiausias dalykas siekiant sumažinti lūžių dažnį – tai adekvačiai ir laiku gydyti osteoporozę.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai