Sergant osteoporoze mažėja mineralų (kalcio) kiekis kauluose, dėl to keičiasi ir struktūra - kaulai darosi akyti. Todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika. Kodėl taip atsitinka? Kaulai – gyvas organas, juose visą gyvenimą vyksta pokyčiai: senasis kaulų audinys suardomas ir pakeičiamas nauju. Vaikystėje ir paauglystėje, organizmui augant, kaulinio audinio gaminasi daugiau nei jo suardoma. 30–50 m. amžiaus žmonėms naujo kaulo audinio gamybos ir suardymo procesai vystosi maždaug tolygiai. Tačiau pomenopauzinio amžiaus moterims bei vyresniems kaip 50 m. vyrams kaulo ardymo greitis jau ima viršyti naujo kaulų audinio gaminimosi greitį, todėl kaulų audinys retėja, tampa trapesnis, lengviau lūžta.
Sergant osteoporoze gali lūžti bet koks kaulas, tačiau dažniausiai įvyksta riešo, šlaunikaulio kaklelio ar stuburo slankstelių lūžiai. Ypač sunki komplikacija – šlaunikaulio kaklelio lūžis: apie pusė žmonių, kurie iki lūžio buvo savarankiški, patyrę lūžį, be kitų pagalbos jau nebeišsiverčia ir dažnai lieka prikaustyti prie lovos.
Šia liga gali sirgti ir vyrai, ir moterys, tačiau moterys net 6 kartus dažniau nei vyrai.
Didesnė tikimybė susirgti tiems, kurie su maistu gauna nepakankamai kalcio, vartojantiems tam tikrų medikamentų (pvz., gliukokortikoidų, vaistų nuo traukulių, citostatikų, heparinų ir kt.). Įtakos turi paveldimumas, nejudrus gyvenimo būdas, maža kūno masė, alkoholis, rūkymas. Visa tai padidina tikimybę susirgti osteoporoze.
Vyresniame amžiuje prie išvardintų rizikos veiksnių prisideda natūralus organizmo senėjimas, o moterims – hormonų stoka pomenopauzės periodu.
Kartais osteoporozę gali sukelti kitos lėtinės ligos, pvz., endokrininės, virškinamojo trakto ar medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.
Osteoporozė vystosi be kokių nors juntamų požymių. Žmogus gerai jaučiasi, kol įvyksta osteoporozinis lūžis. Jis įvyksta savaime arba dėl visiškai mažos traumos, pvz., verčiantis lovoje.
Vyresnio amžiaus žmonėms osteoporoziniai lūžiai neretai tampa lemtingi – prikausto prie patalo.
Kartais osteoporozė pasireiškia laikysenos sutrikimais (formuojasi kupra), dėl slankstelių deformacijos atsiradusiais nugaros skausmais.
Kol neįvyko lūžis, osteoporozę nustatyti galima atlikus kaulų mineralinio tankio tyrimą – osteodensitometriją. Tai tyrimas, analogiškas hipertenzijos nustatymui pamatavus kraujospūdį: pacientas dar nieko nejaučia, bet pakitęs kraujospūdis jau praneša apie grėsmingą ligą.
Galima išmatuoti tiek periferinių kaulų (dilbio, kulnakaulio), tiek stuburo ar šlaunikaulio mineralų tankį.
Kartais atliekamas ultragarsinis kulno tyrimas, tačiau jis tik parodo osteoporozės riziką. Jei reikia gydyti, pagal ultragarsinio tyrimo rezultatus gydytojai negali išrašyti kompensuojamųjų vaistų recepto.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Bendrosios praktikos centro vyr. ordinatorės Linos VENCEVIČIENĖS, kaulų mineralinis tankis – tai kiekybinis žymuo, nusakantis kaulų masę, tačiau kaulo tvirtumą lemia ne tik tankis, bet ir paties kaulo architektonika bei sudėtinių medžiagų kokybė. Nors kaulo tankis ir neparodo kaulo kokybės, bet DEXA metodu atliktas toks tyrimas yra būtinas norint paskirti adekvatų ir kompensuojamą osteoporozės gydymo būdą.
Spalio mėnesį Vilniuje vykusioje IV Lietuvos osteoporozės konferencijoje vienas žymiausių pasaulyje osteoporozės specialistų Pasaulio sveikatos organizacijos metabolinių kaulų ligų bendradarbiavimo centro direktorius profesorius John A.KANIS (Jungtinė Karalystė) pripažino, kad osteoporozės gydymo taktika kiekvienoje šalyje yra skirtinga. Europoje šiuo metu didelis dėmesys skiriamas tokiems rizikos veiksniams, kaip amžius, lytis, anksčiau buvę lūžiai, žemas T lygmuo ir kt.
Europoje pripažinta, kad osteoporozė pradedama gydyti, kai T lygmuo yra -2,5 ir mažiau. Tuo tarpu Šiaurės Amerikoje ligos gydymą siūloma pradėti, jei vyresniam kaip 65 m. amžiaus asmeniui T lygmuo yra mažiau nei -1,0 ir yra kitų rizikos veiksnių.
Taigi Šiaurės Amerikoje osteoporozė pradedama gydyti daug anksčiau, todėl vėliau susiduriama su mažesnėmis problemomis, susijusiomis su gyvenimo kokybe.
Lietuvoje, kaip ir Europoje, osteoporozę vaistais rekomenduojama pradėti gydyti, kai, nesant rizikos veiksnių, T lygmuo mažesnis už -2, o, esant nors vienam rizikos veiksniui, T lygmuo mažesnis už -1,5. Įvykus osteoporoziniam lūžiui, vaistais būtina pradėti gydyti nedelsiant.
Svarbu žinoti, kad vaistų efektyvumas vertinamas pagal jų sugebėjimą apsaugoti pacientus nuo lūžių, o ne pagal kaulų tankio pokyčius. Visame pasaulyje osteoporozės gydymo standartas ir pirmiausia pasirenkamas būdas yra bisfosfonatai. Jų ilgalaikis efektyvumas ir saugumas vartoti patvirtintas ne tik daugybe tyrimų, bet ir daugiau nei 10-ies metų praktine patirtimi. Šiuo metu dažniausiai skiriami yra vieną kartą per savaitę vartojami bisfosfonatai (alendronatas ar risedronatas). Anot Lietuvos osteoporozės fondo pirmininko doc. Vidmanto ALEKNOS, šie vaistai palengvina osteoporozės eigą ir padeda išvengti ne tik stuburo slankstelių, bet ir nestuburinių bei šlaunikaulio kaklelio lūžių. Risedronatas dar pasižymi ir tuo, kad juo gydant ypač greitai pasireiškia lūžių rizikos sumažėjimas – jau per pirmus 6 mėnesius.
Jau yra ir vieną kartą per mėnesį vartojamas naujas bisfosfonatas, sumažinantis stuburo slankstelių lūžių pavojų, tačiau jo veiksmingumas šlaunikaulio kaklelio lūžių atvejais nenustatytas. Apklausus sergančiuosius osteoporoze, nustatyta, kad jiems svarbesnė yra visapusiška apsauga nuo lūžių, o ne retesnis vaisto vartojimas.
Jei pacientas negali vartoti bisfosfonatų, jam gali būti skiriamas gydymas ir kitų grupių vaistais (stroncio ranelatu, raloksifenu, kalcitoninu). Skiriantis gydymą gydytojas turėtų įvertinti ir galimo vaistų šalutinio poveikio tikimybę. Pavyzdžiui, bisfosfonatai gali sukelti viršutinės virškinamojo trakto dalies dirginimą, o stroncio ranelatas – padidinti metinę venotromboembolijos bei plaučių embolijos riziką. Todėl skiriant vaisto osteoporozei gydyti įvertinamas ne tik jo sugebėjimas padidinti KMT, poveikio lūžiams greitis ir efektyvumas, bet ir saugumas vartoti.
Jeigu osteoporozė nustatyta lūžiui dar neįvykus, o žmogus pakankamai gerai jaučiasi, jam gali pasirodyti, kad vaistų galima ir negerti. Tokiu atveju būtų padaryta baisi klaida. Tik laiku pradėtas nuolatinis vaistų vartojimas yra vienintelis būdas išvengti lūžių ir sulaukti sveikos ir aktyvios senatvės.
Kaip minėtoje konferencijoje teigė prof. John A.Kanis, nors osteoporozės profilaktikai būtina didinti fizinį aktyvumą, reguliariai ir atitinkamomis dozėmis vartoti kalcio preparatų, atsisakyti alkoholio, optimizuoti kūno masės indeksą, svarbiausias dalykas siekiant sumažinti lūžių dažnį – tai adekvačiai ir laiku gydyti osteoporozę.
Šia liga gali sirgti ir vyrai, ir moterys, tačiau moterys net 6 kartus dažniau nei vyrai.
Didesnė tikimybė susirgti tiems, kurie su maistu gauna nepakankamai kalcio, vartojantiems tam tikrų medikamentų (pvz., gliukokortikoidų, vaistų nuo traukulių, citostatikų, heparinų ir kt.). Įtakos turi paveldimumas, nejudrus gyvenimo būdas, maža kūno masė, alkoholis, rūkymas. Visa tai padidina tikimybę susirgti osteoporoze.
Vyresniame amžiuje prie išvardintų rizikos veiksnių prisideda natūralus organizmo senėjimas, o moterims – hormonų stoka pomenopauzės periodu.
Kartais osteoporozę gali sukelti kitos lėtinės ligos, pvz., endokrininės, virškinamojo trakto ar medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.
Osteoporozė vystosi be kokių nors juntamų požymių. Žmogus gerai jaučiasi, kol įvyksta osteoporozinis lūžis. Jis įvyksta savaime arba dėl visiškai mažos traumos, pvz., verčiantis lovoje.
Vyresnio amžiaus žmonėms osteoporoziniai lūžiai neretai tampa lemtingi – prikausto prie patalo.
Kartais osteoporozė pasireiškia laikysenos sutrikimais (formuojasi kupra), dėl slankstelių deformacijos atsiradusiais nugaros skausmais.
Kol neįvyko lūžis, osteoporozę nustatyti galima atlikus kaulų mineralinio tankio tyrimą – osteodensitometriją. Tai tyrimas, analogiškas hipertenzijos nustatymui pamatavus kraujospūdį: pacientas dar nieko nejaučia, bet pakitęs kraujospūdis jau praneša apie grėsmingą ligą.
Galima išmatuoti tiek periferinių kaulų (dilbio, kulnakaulio), tiek stuburo ar šlaunikaulio mineralų tankį.
Kartais atliekamas ultragarsinis kulno tyrimas, tačiau jis tik parodo osteoporozės riziką. Jei reikia gydyti, pagal ultragarsinio tyrimo rezultatus gydytojai negali išrašyti kompensuojamųjų vaistų recepto.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Bendrosios praktikos centro vyr. ordinatorės Linos VENCEVIČIENĖS, kaulų mineralinis tankis – tai kiekybinis žymuo, nusakantis kaulų masę, tačiau kaulo tvirtumą lemia ne tik tankis, bet ir paties kaulo architektonika bei sudėtinių medžiagų kokybė. Nors kaulo tankis ir neparodo kaulo kokybės, bet DEXA metodu atliktas toks tyrimas yra būtinas norint paskirti adekvatų ir kompensuojamą osteoporozės gydymo būdą.
Spalio mėnesį Vilniuje vykusioje IV Lietuvos osteoporozės konferencijoje vienas žymiausių pasaulyje osteoporozės specialistų Pasaulio sveikatos organizacijos metabolinių kaulų ligų bendradarbiavimo centro direktorius profesorius John A.KANIS (Jungtinė Karalystė) pripažino, kad osteoporozės gydymo taktika kiekvienoje šalyje yra skirtinga. Europoje šiuo metu didelis dėmesys skiriamas tokiems rizikos veiksniams, kaip amžius, lytis, anksčiau buvę lūžiai, žemas T lygmuo ir kt.
Europoje pripažinta, kad osteoporozė pradedama gydyti, kai T lygmuo yra -2,5 ir mažiau. Tuo tarpu Šiaurės Amerikoje ligos gydymą siūloma pradėti, jei vyresniam kaip 65 m. amžiaus asmeniui T lygmuo yra mažiau nei -1,0 ir yra kitų rizikos veiksnių.
Taigi Šiaurės Amerikoje osteoporozė pradedama gydyti daug anksčiau, todėl vėliau susiduriama su mažesnėmis problemomis, susijusiomis su gyvenimo kokybe.
Lietuvoje, kaip ir Europoje, osteoporozę vaistais rekomenduojama pradėti gydyti, kai, nesant rizikos veiksnių, T lygmuo mažesnis už -2, o, esant nors vienam rizikos veiksniui, T lygmuo mažesnis už -1,5. Įvykus osteoporoziniam lūžiui, vaistais būtina pradėti gydyti nedelsiant.
Svarbu žinoti, kad vaistų efektyvumas vertinamas pagal jų sugebėjimą apsaugoti pacientus nuo lūžių, o ne pagal kaulų tankio pokyčius. Visame pasaulyje osteoporozės gydymo standartas ir pirmiausia pasirenkamas būdas yra bisfosfonatai. Jų ilgalaikis efektyvumas ir saugumas vartoti patvirtintas ne tik daugybe tyrimų, bet ir daugiau nei 10-ies metų praktine patirtimi. Šiuo metu dažniausiai skiriami yra vieną kartą per savaitę vartojami bisfosfonatai (alendronatas ar risedronatas). Anot Lietuvos osteoporozės fondo pirmininko doc. Vidmanto ALEKNOS, šie vaistai palengvina osteoporozės eigą ir padeda išvengti ne tik stuburo slankstelių, bet ir nestuburinių bei šlaunikaulio kaklelio lūžių. Risedronatas dar pasižymi ir tuo, kad juo gydant ypač greitai pasireiškia lūžių rizikos sumažėjimas – jau per pirmus 6 mėnesius.
Jau yra ir vieną kartą per mėnesį vartojamas naujas bisfosfonatas, sumažinantis stuburo slankstelių lūžių pavojų, tačiau jo veiksmingumas šlaunikaulio kaklelio lūžių atvejais nenustatytas. Apklausus sergančiuosius osteoporoze, nustatyta, kad jiems svarbesnė yra visapusiška apsauga nuo lūžių, o ne retesnis vaisto vartojimas.
Jei pacientas negali vartoti bisfosfonatų, jam gali būti skiriamas gydymas ir kitų grupių vaistais (stroncio ranelatu, raloksifenu, kalcitoninu). Skiriantis gydymą gydytojas turėtų įvertinti ir galimo vaistų šalutinio poveikio tikimybę. Pavyzdžiui, bisfosfonatai gali sukelti viršutinės virškinamojo trakto dalies dirginimą, o stroncio ranelatas – padidinti metinę venotromboembolijos bei plaučių embolijos riziką. Todėl skiriant vaisto osteoporozei gydyti įvertinamas ne tik jo sugebėjimas padidinti KMT, poveikio lūžiams greitis ir efektyvumas, bet ir saugumas vartoti.
Jeigu osteoporozė nustatyta lūžiui dar neįvykus, o žmogus pakankamai gerai jaučiasi, jam gali pasirodyti, kad vaistų galima ir negerti. Tokiu atveju būtų padaryta baisi klaida. Tik laiku pradėtas nuolatinis vaistų vartojimas yra vienintelis būdas išvengti lūžių ir sulaukti sveikos ir aktyvios senatvės.
Kaip minėtoje konferencijoje teigė prof. John A.Kanis, nors osteoporozės profilaktikai būtina didinti fizinį aktyvumą, reguliariai ir atitinkamomis dozėmis vartoti kalcio preparatų, atsisakyti alkoholio, optimizuoti kūno masės indeksą, svarbiausias dalykas siekiant sumažinti lūžių dažnį – tai adekvačiai ir laiku gydyti osteoporozę.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau