Nudegimo žaizda nėra sumuštinis – netepkite jos sviestu

Artėjant didžiosioms metų šventėms padidėja įvairių traumų tikimybė. Gana dažnai nusideginama verdančiu vandeniu gaminant maistą, naudojantis buitinėmis priemonėmis ar šventiniais fejerverkais. Kaip išvengti galimų nudegimų? Kokia turėtų būti pirmoji pagalba? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovu, plastinės chirurgijos gydytoju docentu Ryčiu RIMDEIKA.
 

[klausimas]Gal skaitytojams pirmiausiai priminkite, kokie apskritai būna nudegimai.[/klausimas]
Praktika rodo, kad dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis medžiagomis.
Vaikai ypač dažnai nusidegina karštais skysčiais, pavyzdžiui, kava ar arbata. Taip atsitinka ir dėl tėvų neatsargumo – mama ar tėtis ruošiasi gerti kavą ir padeda puodelį lengvai pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, ant stalelio krašto, o vaikas, bėgdamas ar užkliudęs alkūne, jį užsiverčia ant savęs.
Žiemą oda dažniau nudega kuriant židinį ar krosnį, netyčia prisilietus prie įkaitintos viryklės, taip pat užsidegus rūbams gaisro metu. Reikėtų būti atsargiems ir švenčiant gamtoje, kūrenant laužą. Neretai, šiek tiek apsvaigus nuo alkoholio ir įsilinksminus, yra tam tikra rizika įkristi į liepsnojantį laužą.
Kalėdų šventei šeimininkės neretai nori išbandyti naujų patiekalų, todėl gaminimo procedūra yra sudėtingesnė, jaučiamas tam tikras stresas ir lengva suklydus prisišaukti nelaimę. Pavyzdžiui, viena pacientė gamino spiritinį gėrimą ir, puodą užkėlusi ant viryklės, matyt, kažką padarė ne taip, kad puodas visas pradėjo liepsnoti…Žodžiu, situacijų būna iš tiesų įvairių.
[klausimas]Ar nudegus būtina kreiptis į gydytoją?[/klausimas]
Dauguma buitinių nudegimų yra pirmo laipsnio, kai oda parausta, bet pūslių nėra. Paprastai būna nudeginti nedideli plotai, jie negilūs, todėl juos galima gydyti namuose, aišku, prižiūrint ir šeimos gydytojui.
Į gydytoją reikėtų kreiptis tada, kai nudegimai užima didesnį plotą ar yra gilesni. Šie nudegimai yra antrojo laipsnio. Oda ne tik parausta, bet susidaro ir pūslės.


Trečiojo laipsnio nudegimas nustatomas tuo atveju, kai yra pažeisti gilesni odos sluoksniai, oda yra išbalusi ar net apanglėjusi, pažeistas plotas sudaro daugiau nei 5 proc. viso kūno paviršiaus (t.y. nudegimo plotas yra didesnis negu penki žmogaus delnai). Aišku, jei įtariate, kad nudegimas yra trečiojo laipsnio, būtina nedelsiant skambinti 03 arba 112 ir kuo skubiausiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Reikėtų atsiminti ir tai, kad vaiko oda jautresnė nei suaugusio žmogaus, todėl ją reikia labiau ir saugoti. Natūralu, kad į karštį vaiko odelė reaguoja jautriau, todėl lengviau ir nudega.
[klausimas]Ką pirmiausiai reikėtų daryti įvykus nelaimei?[/klausimas]
Pagalba nusideginus bet kokiu būdu yra tokia pati – šaltas vanduo. Atsiminkite, kad nudegusią vietą šaldyti po tekančiu vandeniu iš čiaupo būtina maždaug 15–20 min. –ne trumpiau. Vandens srovė turėtų būti normali – nei per daug stipri, nei per daug silpna. Šaldoma tol, kol pranyksta skausmas, vėliau ant nudegusios vietos dedamas tuo pačiu vandeniu suvilgytas kompresas, kuris garuodamas vėsina žaizdą.
Kai kurie žmonės mano, kad geriau padeda ledas ar sniegas. Norėčiau pasakyti, kad to daryti nereikėtų, nes būtent vanduo nudegusią vietą atšaldo geriausiai.
[klausimas]Nemažai nelaimių patiria vaikai žaisdami su šventiniais fejerverkais ar panašiais daiktais. Ką galėtumėte patarti šiuo klausimu?[/klausimas]
Visų pirma, neleiskite vaikams žaisti su fejerverkais, perspėkite juos apie tykančius pavojus, o, jei jau nelaimė įvyko ir vaikas nusidegino, – teikite pirmąją pagalbą kaip minėta aukščiau. Pirmiausia atitraukite vaiką nuo objekto, kuris sukėlė nudegimą, taip pat nuvilkite rūbus. Tada nudegusią vietą kuo greičiau atšaldykite – pakiškite po šaltu vandeniu, jei esate netoli namų, o, jei esate kur nors lauke, o aplink yra sniego ar ledo – uždėkite jų. Primenu, kad optimaliausias šaldymo laikas – 15–20 min.
[klausimas]Kokios yra pagrindinės gyventojų klaidos gydant nudegimus? Jūsų patarimai.[/klausimas]
Didžiausia klaida – pulti į paniką. Svarbiausia – neprarasti savitvardos! Taip pat nerekomenduojama taikyti vadinamąsias „liaudiškas priemones“: tepti įvairiais riebalais, aliejais, barstyti miltais, druska, purkšti neaiškios kilmės purškalais.
Odos nudegimams tepti reikia naudoti preparatus, kurie skatina drėgmės apykaitą žaizdoje ir saugo nuo bakterijų. Toks yra, pavyzdžiui, hidrogelis Curiosin Gel. Šis preparatas skatina natūralų gijimą, ramina uždegimą ir skausmą. Atvėsintą vietą reikia plonai patepti hidrogeliu ir steriliai uždengti. Vėliau tepti 2–3 kartus per dieną, kol visiškai sugis. Naudojant šio preparato, vėliau nesusidaro randai.
Nudegusi žaizda nėra sumuštinis ir nereikia jos tepti aliejumi ar sviestu – nuo to gijimas nepagerės ir skausmas nesumažės. Buitiniai riebalai, riebaliniu pagrindu pagaminti kremai, putos tarsi „užrakina“ karštį odoje, todėl odos pažeidimas tik gilės. Šios priemonės trukdo sužeidimui gyti, didina skausmą ir uždegimą, o kartais tampa netgi žaizdos infekcijos priežastimi.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai