Sveikos senatvės pamatai klojami jaunystėje

Ne vienos mergaitės brendimo laikotarpis gali turėti labai rimtų neigiamų pasekmių sveikatai tolimoje ateityje – senatvėje. Mat didžioji žmogaus kaulų masės dalis susiformuoja būtent paauglystėje. Per 2–3 brendimo metus jos susikaupia tiek, kiek vėliau netenkama per 30 pomenopauzės metų. Vadinasi, jei jos nebus sukaupta pakankamai, senatvėje smarkiai padidėja osteoporozės rizika. Visa tai labai svarbu žinoti ir atsiminti jaunoms merginoms ir jų mamoms.
 

Vaikystėje nepakankamai sukaupia kaulinės masės ir tos, kurios vartoja per mažai pieno ir jo produktų, nesportuoja, kurioms vėlai prasidėjo mėnesinės. Visi šie veiksniai lemia, kad senatvei nebus sukaupta kaulinės masės tiek, kiek reiktų.
Yra požymių, pagal kuriuos mama gali įtarti, kad vaikui trūksta statybinių medžiagų. Jei vaikas augdamas skundžiasi kaulų, sąnarių skausmais, sportuodamas –Achilo sausgyslės srities skausmais, gali būti, kad jo mityba nepakankama, vadinasi, ir kaulams trūksta būtinų medžiagų. Jų, vaikui greitai augant, kartu greitai ilgėjant kaulams, reikia labai daug.
Kai vaikystėje susikaupia per mažai kaulinės masės, senatvėje kaulai visiškai susilpnėja – o tai gresia osteoporoze. Kaulai greitai lūžta parkritus ir atsirėmus bet kuria kūno kauline dalimi.
Pomenopauzės periodu kaulų tankis mažėja visoms moterims, tik ne visoms pasiekia tankio ribą, nuo kurios kaulų lūžumas smarkiai padidėja. Įvertinus rizikos veiksnius, galima nuspėti, kas lūžumo ribą pasieks greičiau nei kiti. Tai tie, kurie buvo mažai fiziškai aktyvūs, kurių buvo nepakankama mityba vaikystėje ir paauglystėje, kuriems yra buvę hormonų apykaitos sutrikimų. Lemiamą neigiamą reikšmę turi mažas svoris (KMI mažiau nei 17,5) ir ankstyva menopauzė. Tokiais atvejais kaulų masė mažėja ne nuo genetiškai nulemto maksimalaus kiekio, o nuo realiai sukaupto mažesnio kiekio. Akivaizdu, kad tokiu atveju ir lieka mažiau, o tai padidina osteoporozinių lūžių tikimybę.


 

Kitos silpnų kaulų pasekmės


Tiems, kurie mano, kad osteoporozė su visais jos nemalonumais dar labai toli ir apie tai galvoti neverta, taip pat neturėtų nusiraminti. Dar vienas nepakankamos kaulų mineralizacijos sukeliamas sutrikimas – stuburo iškrypimas. Daugybės mūsų vaikų (kai kurie šaltiniai skelbia, kad netgi daugumos) yra iškrypęs stuburas. Įtakos turi ir per mažas fizinis aktyvumas, ilgas netaisyklingas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus. Taip nevienodai dirba skirtingos raumenų grupės, stuburą palaikančios netreniruojamos ir ilgainiui nustoja atlikti savo funkciją. Kita vertus, didelę žalą ateičiai gali padaryti ir pernelyg didelis fizinis krūvis nesusiformavus kaulinei masei.
Vaikai per didelius krūvius gauna ne tik sportuodami, bet ir kasdien vaikščiodami į mokyklą. Turbūt kiekvienas esame matę, kokio svorio kuprines jie turi temptis kiekvieną dieną. Tuo tikrai reikia ne tik susirūpinti, bet ir imtis priemonių (pradžioje bent jau patikrinti, ar tikrai viskas tose kuprinėse reikalinga).
 

Daugelį dalykų galime pakoreguoti patys


Nors kaulinės masės dydį, kartu ir osteoporozės riziką, smarkiai (net iki 80 proc.) nulemia genetika, paveldimumas, vis dėlto yra dalykų, kuriuos mes galime pakoreguoti patys. Trys svarbiausi dalykai – tai tinkama mityba, tvarkinga hormonų sistema ir fizinis aktyvumas.
Visų pirmiausia ir geriausia kaulų silpnumo profilaktika – tinkama mityba. Norint, kad kaulai būtų stiprūs, aišku, jie turi gauti pakankamą kiekį reikalingų statybinių medžiagų. Pagrindinės organizmo statybinės medžiagos – kalcis, vitaminas D, baltymai ir riebalai. Pastarieji būtini tam, kad vitaminas D, kuris tirpus riebaluose, būtų pasisavintas.
Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad kalcio būtinai reikia gauti kartu su vitaminu D. Šio vitamino apykaitos mūsų organizme reikšmė anksčiau buvo suvokiama nevisiškai. Dar prieš visai nedaug metų buvo manoma, kad tiems, kurie valgo visavertį maistą, kurie ilgai būna saulėje, šio vitamino pakanka. Tačiau tai nėra visiškai teisinga. Mat tam, kad organizme vitaminas D pradėtų veikti ir padėtų pasisavinti kalcį, jis turi būti du kartus aktyvuojamas. Jei ta aktyvacija nevyksta iki galo, vitaminas D nebeatlieka savo vaidmens – nepadeda pasisavinti kalcio. Tad vartoti kalcio preparatus reikia būtinai su vitaminu D.
Taip pat tam, kad kaulinė struktūra būtu reikiamai tvirta, labai svarbu, kad maiste būtų pakankamas baltymų kiekis. Baltymai labai reikšmingi ir daugelio hormonų gamybai bei kai kurių prohormonų aktyvacijai. Į augimo hormoną panašus insulino augimo veiksnys organizme stimuliuojamas tik esant pakankamam baltymų kiekiui.
 

Kitos silpnų kaulų pasekmės


Tiems, kurie mano, kad osteoporozė su visais jos nemalonumais dar labai toli ir apie tai galvoti neverta, taip pat neturėtų nusiraminti. Dar vienas nepakankamos kaulų mineralizacijos sukeliamas sutrikimas – stuburo iškrypimas. Daugybės mūsų vaikų (kai kurie šaltiniai skelbia, kad netgi daugumos) yra iškrypęs stuburas. Įtakos turi ir per mažas fizinis aktyvumas, ilgas netaisyklingas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus. Taip nevienodai dirba skirtingos raumenų grupės, stuburą palaikančios netreniruojamos ir ilgainiui nustoja atlikti savo funkciją. Kita vertus, didelę žalą ateičiai gali padaryti ir pernelyg didelis fizinis krūvis nesusiformavus kaulinei masei.
Vaikai per didelius krūvius gauna ne tik sportuodami, bet ir kasdien vaikščiodami į mokyklą. Turbūt kiekvienas esame matę, kokio svorio kuprines jie turi temptis kiekvieną dieną. Tuo tikrai reikia ne tik susirūpinti, bet ir imtis priemonių (pradžioje bent jau patikrinti, ar tikrai viskas tose kuprinėse reikalinga).
 

Daugelį dalykų galime pakoreguoti patys


Nors kaulinės masės dydį, kartu ir osteoporozės riziką, smarkiai (net iki 80 proc.) nulemia genetika, paveldimumas, vis dėlto yra dalykų, kuriuos mes galime pakoreguoti patys. Trys svarbiausi dalykai – tai tinkama mityba, tvarkinga hormonų sistema ir fizinis aktyvumas.
Visų pirmiausia ir geriausia kaulų silpnumo profilaktika – tinkama mityba. Norint, kad kaulai būtų stiprūs, aišku, jie turi gauti pakankamą kiekį reikalingų statybinių medžiagų. Pagrindinės organizmo statybinės medžiagos – kalcis, vitaminas D, baltymai ir riebalai. Pastarieji būtini tam, kad vitaminas D, kuris tirpus riebaluose, būtų pasisavintas.
Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad kalcio būtinai reikia gauti kartu su vitaminu D. Šio vitamino apykaitos mūsų organizme reikšmė anksčiau buvo suvokiama nevisiškai. Dar prieš visai nedaug metų buvo manoma, kad tiems, kurie valgo visavertį maistą, kurie ilgai būna saulėje, šio vitamino pakanka. Tačiau tai nėra visiškai teisinga. Mat tam, kad organizme vitaminas D pradėtų veikti ir padėtų pasisavinti kalcį, jis turi būti du kartus aktyvuojamas. Jei ta aktyvacija nevyksta iki galo, vitaminas D nebeatlieka savo vaidmens – nepadeda pasisavinti kalcio. Tad vartoti kalcio preparatus reikia būtinai su vitaminu D.
Taip pat tam, kad kaulinė struktūra būtu reikiamai tvirta, labai svarbu, kad maiste būtų pakankamas baltymų kiekis. Baltymai labai reikšmingi ir daugelio hormonų gamybai bei kai kurių prohormonų aktyvacijai. Į augimo hormoną panašus insulino augimo veiksnys organizme stimuliuojamas tik esant pakankamam baltymų kiekiui.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai