Radiologija. Ar tikrai verta jos bijoti?

19 amžiaus pabaigoje, kada V. Rentgenas atrado paslaptingus spindulius, leidžiančius pamatyti gyvo žmogaus kaulus, kilo visuotinis susidomėjimas. Žmonės veržėsi į viešas paskaitas, spauda skelbė vis sensacingesnius pranešimus apie tikras ir išgalvotas tų spindulių savybes. Kiekvienas troško turėti savo skeleto atvaizdą. Tačiau labai greitai buvo suprasta, jog paslaptingieji spinduliai nėra tokie jau nekalti, kaip buvo manyta. Apie tai, kiek rentgenogramų galima padaryti nesukeliant pavojaus sveikatai, klausiame Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų radiologijos centro docentę Nomedą VALEVIČIENĘ.
 

Perversmą sukėlęs atradimas


Pasak N. Valevičienės, ilgus šimtmečius medicina buvo bejėgė, ir žmogaus akys negalėjo pamatyti giliau paviršinio audinių sluoksnio. Apie kaulų lūžius ir kitus audinių pažeidimus buvo sprendžiama iš patinimo ar skausmo. Tačiau vieną 19 a. rudens vakarą įvyko atradimas, pakeitęs visos medicinos raidą. Bijodamas apsijuokti, V. Rentgenas savo išradimą slėpė net nuo mylimos žmonos. Pati pirmoji padaryta rentgeno nuotrauka buvo jo žmonos ranka. Labai arti to paties atradimo buvo ir anglų fizikas V. Kruksas, tačiau jis apsiribojo tik skundu fotojuosteles gaminančiai firmai. Už rentgeno aparato, leidžiančio pamatyti gyvo žmogaus kaulus, atradimą V. Rentgenui buvo įteikta pirmoji Nobelio premija. Daugelyje šalių paslaptingieji spinduliai buvo pavadinti rentgeno spinduliais, tačiau tik anglai, negalėdami susitaikyti su tėvynainio pražiopsotu išradimu, rentgeno spindulius iki šiol vadina X-spinduliais.
Vieniems šis aparatas kėlė pasibaisėjimą, kitiems – begalinį džiaugsmą. Pirmoji vieta, kurioje pritaikytas rentgeno aparatas, buvo batų parduotuvė. Atrodė, kad niekada nebeteks patirti, kas yra nuospauda. Tačiau įvyko priešingai. Paaiškėjus apie kenksmingą rentgeno spindulių poveikį, šis perversmą sukėlęs aparatas buvo naudojamas tik medicinos srityje. Daug vėliau rentgenas buvo pritaikytas pramonėje, aerouostuose, pasienio kontrolės postuose.


 

Kaip atsiranda rentgenograma?


Rentgeno spinduliai, nesutikę jokios kliūties, pereina minkštuosius audinius ir paveikia fotojuostelę taip, kad ryškinant ji tampa juoda. Tuo tarpu kaulas spindulių nepraleidžia ir juos sugeria, todėl tose vietose, kur yra kaulas, išryškėja baltos dėmės.
 

Kiek rentgenogramų per metus?


Kiekvienas iš mūsų gauna didesnes ar mažesnes radiaoaktyvios spinduliuotės dozes. Ją spinduliuoja saulė, elektros prietaisai, aplinka. Tačiau didžiausią radioaktyvios spinduliuotės dozę gauname atsidūrę radiologo kabinete. Daugelis rentgeno aparato...bijome. Visuomenėje sklando daugybė mitų. Žmonės bijo daryti daugiau nei vieną rentgenogramą. Kartais, net sirgdami plaučių uždegimu, įtikėjusieji mitais apie gresiantį vėžį atsisako šio vertingo tyrimo.
Šiuolaikiniai rentgeno ar kompiuterinės tomografijos aparatai konstruojami taip, kad žmogus gautų kuo mažesnę radiacijos apšvitą. Jei per metus atliksite dvi ar tris krūtinės rentgenogramas, vėžiu tikrai nesusirgsite. Rekomenduojama, kad medicininė radiacijos apšvita neviršytų 0,6 mSv per metus. Tokią radiacijos dozę gauname atlikę mažiausiai tris krūtinės ląstos rentgenogramas. Jei šviesim dubenį, rentgenogramų galėsim atlikti mažiau, nes gaunama dozė daug didesnė.
Norėdami gauti dozę, kuri gali sukelti vėžį, per metus jūs turėtumėte atlikti daugiau nei 250 krūtinės ląstos rentgenogramų. Būtent ši dozė yra maksimali, ir jos negali viršyti net radiologijos kabineto darbuotojai.
Nors rentgeno aparatas – senas ir ganėtinai patikimas tyrimo metodas, tačiau jis turi daug trūkumų. Juo negalima įžiūrėti minkštųjų audinių (kasos, kepenų), vienos struktūros užstoja kitas, negalima matyti erdvinio organo vaizdo. Ilgą laiką buvo ieškoma tobulesnių diagnostikos metodų. Ir tas metodas buvo atrastas, tai – kompiuterinė tomografija (KT). Šiuo aparatu ne tik galima sukurti norimo organo erdvinį vaizdą, bet ir supjaustyti tiriamą organą pasluoksniui. Deja, nerekomenduojama daryti daugiau nei vieną ar dvi kompiuterines tomogramas per metus, kadangi spinduliuotės dozė yra keliolika kartų didesnė nei paprasto rentgenologinio tyrimo metu.
 

Ką daryti, jei esate nėščia?


Dažnai medikai susiduria su daugybe problemų, kai į priėmimo kambarį atvyksta koją ar ranką susilaužiusi nėščia moteris. N. Valevičienės teigimu, radiologinių tyrimų nereiktų atlikti, jei tam nėra būtinybės (negresia pavojus gyvybei). Pasak jos, radiologiniai tyrimai nerekomenduojami pirmąjį ir antrąjį nėštumo semestrą. Radiacinės saugos komisija nurodo, kad, atliekant medicinines diagnostikos procedūras nėščiai moteriai, apšvitos dozė jos vaisiui yra minimali. Tačiau vis tiek rekomenduojama vengti radiacinės spinduliuotės. Nurodoma, kad 100 Gry apšvitos dozė gali turėti įtakos vaisiaus raidai, tačiau tokios dozės negaunama net atlikus tris kompiuterines tomogramas. Geriausia radiologinius tyrimus atlikti pagimdžius ar po 25 nėštumo savaitės. Jei tyrimas būtinas ir jo negalima išvengti, geriausia pasirinkti mažiau kenksmingą vaisiui būdą – magnetinio rezonanso tomografiją. Būtent šis metodas dažnai naudojamas ne tik nėščiosios tyrimams, bet ir negimusio kūdikio sklaidos trūkumams ištirti. Moteris tiriama ne rentgeno spinduliais, o patalpinus į stiprų magnetinį lauką. Todėl šis metodas neturi kenksmingo poveikio vaisiaus raidai.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai