Žmogus sugebėjo pažaboti vėją, ugnį, atsilaikyti prieš baisiausias stichijas ir tapti pasaulio valdovu. Tačiau yra vienas reiškinys, kurio žmogus neįveikė ir greičiausiai niekada neįveiks. Tai – laikas. Laikui pasiduoda kiečiausi kalnai ir stipriausi kardai, laikas sugriauna tvirčiausias sienas ir išdžiovina galingiausias upes. Tam pačiam laikui, kad ir ne savo noru, nusilenkti privalo net žmogus. Nors dauguma vyresnio amžiaus žmonių jaučiasi turintys energijos ir jėgų, tačiau metų našta daro savo.
Moters veidą išvagoja raukšlės, oda kažkada buvusi švelni nusausėja, mažėja raumenų tonusas, didėja riebalų masė, kaulai netenka buvusio kietumo ir pasidaro trapūs. Bėgant metams, išorinį grožį keičia vidinis, o jaunatvišką nerūpestingumą – išmintis. Senėjant persitvarko visos organizmo sistemos. Silpnėja imuninė sistema, dažniau pradeda kamuoti širdies ir kraujagyslių ligos, pakinta regėjimas ir klausa. Iš vaisingojo periodo pereinama į nevaisingąjį. Šis laikotarpis vadinamas klimakteriniu. Moteriai, sulaukusiai 45–55 metų, pradeda silpnėti lytinių liaukų veikla, o tai ir išprovokuoja menopauzės simptomus. Dėl informacijos stokos moterys nežino, kas su jomis darosi, o, jei ir žino, tai klaidingai mano, kad nieko negalima pakeisti.
Kaip minėta, kiekviena moteris menopauzę išgyvena skirtingai.
„Sulaukus penkiasdešimt dvejų metų, mane pradėjo varginti nereguliarūs kraujavimai. Keliolika kartų per dieną išpila karštis, veidas ir kaklas nei iš šio nei iš to parausta, o, paraudimui praėjus, lieka keistas dilgčiojimo jausmas. Tačiau šie simptomai manęs taip nevargino, kaip naktinis prakaitavimas. Kai kada būdavau priversta nusivilkti naktinius marškinius, nes jie būdavo kiaurai šlapi. Tik užmigus perverdavo šaltis, todėl vėl turėdavau keltis ir juos apsivilkti. Kartais prabusdavau vidury nakties, ir mane apimdavo nežmoniška baimė, kad mirsiu. Pasidariau irzli, pradėjo erzinti bet kokia smulkmena“, – rašo išsigandusi ir nebežinodama, kas su ja dedasi, viena „Sveiko žmogaus“ skaitytoja.
Pasak gyd. dr. D. Vildaitės, tai klasikiniai menopauzės simptomai, varginantys ne vieną vyresnio amžiaus moterį. Dėl sumažėjusių lytinių hormonų kiekio premenopauziniu laikotarpiu sutrinka mėnesinių ciklas. Dažniausiai tai įvyksta apie 48–50 moters gyvenimo metus. Vėliau mėnesinės visai išnyksta, ir prasideda menopauzė. Klimakterinį periodą išgyvenančias moteris vargina karščio pylimas, sustiprėjęs širdies plakimas, nuotaikos svyravimai, padidėjęs verksmingumas, nerimo jausmas, depresija, sumažėjęs ar padidėjęs mieguistumas, lytinio potraukio sumažėjimas. Šie požymiai nėra būdingi visoms. Kitoms simptomai gali būti silpni ar visai jų nebūti. Be to, gali padažnėti šlapinimasis, atsirasti šlapimo nelaikymas, makšties sausumas ir perštėjimas, skausmingi lytiniai santykiai.
● Išblyškusi ir elastingumą praradusi oda
● Pakitusi ir nuolat sausėjanti makštis
● Mažėjanti raumenų masė, silpnėjantys raiščiai
● Krūtų jautrumo ir formos pokyčiai
● Plonėjantys, slenkantys ir lūžinėjantys galvos plaukai
● Lūžinėjantys nagai
● Ant veido augantys plaukai
● Plonėjanti veido ir viso kūno oda, besiformuojančios raukšlės
● Mažėjanti kaulų masė
● Kraujospūdžio svyravimai
● Karščio pylimas
● Naktinis prakaitavimas
● Miego sutrikimai
● Nuotaikos svyravimai
● Galvos svaigimas
● Sutrikusi atmintis, vėliau Alzhheimerio liga
● Energijos trūkumas
● Koncentracijos stoka
● Širdies plakimas
● Svorio didėjimas
● Kaulų ir sąnarių skausmai
● Lytinio potraukio sumažėjimas
● Depresija
● Šlapimo nelaikymas
● Venų varikozė
● Vidurių užkietėjimas
● Nereguliarus kraujavimas
Moteriai gimstant, jos kiaušidėse būna apie pusė milijono kiaušinėlių. Bręstant jie palaipsniui nyksta, kol galiausiai lieka apie 400–500 kiaušinėlių. Kiekvieną mėnesį iki pat menopauzės pradžios, moters organizme subręsta po vieną kiaušinėlį (folikulą). Bręstant folikului, gaminasi pagrindiniai moters organizmo hormonai – estrogenai. Dėl jų poveikio vystosi pirminiai ir antriniai lytiniai požymiai. Estrogenai bręstant skatina gimdos, makšties ir pieno liaukų augimą, kiaušidžių aktyvumą, riebalų kaupimąsi krūtų, šlaunų ir dubens srityse. Estrogenai reguliuoja normalią moters lytinę raidą, kontroliuoja menstruacijų ciklą bei įtakoja daugybę kitų moters fizinei bei psichinei sveikatai būtinų aspektų. Kitas lytinis hormonas - progesteronas yra atsakingas už mėnesinių cikliškumą, jis paruošia gimdą apvaisinto kiaušinėlio implantacijai bei atlieka daugybę kitų funkcijų. Būtent šis hormonas moters organizmą parengia gimdymui, kūdikio maitinimui.
Klimakteriniu periodu sumažėja ir estrogenų, ir progesterono. Dėl sumažėjusios lytinių hormonų gamybos moters organizme prasideda klimakterinis periodas. Chirurginiu būdu pašalinus kiaušides ar sunaikinus cheminiu arba spinduliniu būdu, klimakso simptomai gali būti ryškesni nei natūralios menopauzės atveju, ypač jei moteriai kiaušidės pašalinamos, dar esant reguliariam mėnesinių ciklui.
Pirmiausia reikia mesti rūkyti, pradėti sportuoti, maitintis pagal mitybos piramidės principus. Įrodyta, kad fizinis krūvis (fiziniai pratimai, vidutinio krūvio aerobika), joga sušvelnina klimakterinio periodo simptomus. Vyresnio amžiaus moters maistas turėtų būti papildytas kalciu bei vitaminu D. Geriausia vartoti tam skirtus maisto papildus. Renkantis papildus, svarbu, kad juose būtų ne tik pakankama dozė kalcio, bet ir vitamino D. Kitaip kalcis nebus pasisavinamas organizmo, o papildo nauda – minimali. Laiku pradėti vartoti kalcio papildai padės išvengti vienos dažniausių ir sunkiausių menopauzės periodo problemų – osteoporozės. Nustatyta, kad pirmaisiais metais miršta 15–20 proc. žmonių, patyrusių šlaunikaulio lūžius dėl osteoporozės, 50 proc. nebepajėgūs savarankiškai vaikščioti, o 25 proc. reikalinga nuolatinė slauga. Moteriai po penkiasdešimties metų mirti nuo šlaunikaulio kaklelio lūžio yra tokia pat tikimybė, kaip nuo krūties vėžio. Būtent todėl, esant sumažėjusiai kalcio koncentracijai, būtina pradėti gydyti vaistais, veikiančiais kalcio apykaitą ir slopinančiais osteoporozės progresavimą. Moterims, kurioms menopauzės simptomai ryškesni ir sunkina kasdienį gyvenimą, rekomenduojama pakeičiamoji hormonų terapija. Natūralių lytinių hormonų trūkumas kompensuojamas sintetiniais hormonais. Daugelio moterų savijauta, paskyrus pakeičiamąją hormonų terapiją, smarkiai pagerėja. Klimakterinį periodą išgyvenančios moters nebevargina nemalonūs simptomai, ir ji vėl gali kaip anksčiau džiaugtis gyvenimu, sustabdomas arba sulėtinamas senėjimo procesas, pagerėja gyvenimo kokybė.
Hormonų terapijos aspektai
Daugelis tyrimų įrodė, kad pakeičiamoji hormonų terapija (PHT) veiksmingai sumažina klimakterinius simptomus. Susilpnėja ir visai išnyksta nuotaikos bei miego sutrikimai, karščio pylimas bei kiti simptomai. Įrodyta, kad ilgalaikis pakeičiamosios hormonų terapijos vartojimas smarkiai sumažina osteoporozės, širdies bei kraujagyslių ligų, storosios žarnos vėžio, plaučių ir bronchų vėžio riziką. Nors pakeičiamosios hormonų terapijos nauda sunkius klimakterinius simptomus patiriančioms moterims neabejotina, išlieka pakankamai kontroversiškos nuomonės dėl galimos rizikos. Ilgą laiką vartojant estrogenų preparatų, padidėja gimdos gleivinės (endometriumo) vėžio rizika. Todėl moterims, kurioms nėra pašalinta gimda, tinka sudėtinė pakeičiamoji hormonų terapija, į kurios sudėtį įeina estrogenas ir progestagenas. Pastebėta, kad vartojančioms pakeičiamąją hormonų terapiją moterims dažniau nustatomas krūties vėžys. Manoma, kad gydymas hormonais paskatina krūties vėžio augimą, tačiau nėra įrodymų, kad jis būtų ligos priežastis.
Labai svarbu žinoti, kad krūties vėžys maždaug taip pat dažniau diagnozuojamas ne tik vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją, bet ir kitais atvejais: vėluojant natūraliai menopauzei, vartojant alkoholį, nutukusioms moterims. Nustojus vartoti PHT padidėjęs pavojus per keletą metų išnyksta. Moterims, vartojančioms PHT, rekomenduojama reguliariai pasitikrinti krūtis, kartą per metus atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą ar mamogramą.
Deja, ne visos moterys toleruoja pakeičiamąją hormonų terapiją. Kai kurios po keleto mėnesių yra priverstos jos vartojimą nutraukti dėl šalutinių poveikių. Vis dėlto jos neturėtų nusivilti – PHT preparatų sudėtis nuolat tobulinama. Naujos kartos PHT tabletės su drospirenonu (Angeliq) ne tik efektyviai sumažina klimakterinius negalavimus bet ir yra gerai toleruojamos. Nuolat vartojamos PHT tabletės su drospirenonu teikia daug papildomų privalumų moters sveikatai: mažina estrogenų sukeliamą skysčių kaupimąsi, dėl to nedidėja kūno svoris ir nepasireiškia tokie simptomai, kaip tinimas, pilnumo pojūtis. Pakeičiamoji hormonų terapija su drospirenonu turi unikalią savybę reguliuoti kraujo spaudimą – padidėjusį kraujospūdį sumažina, o, jeigu kraujo spaudimas normalus, veikia neutraliai. PHT su drospirenonu apsaugo ir nuo osteoporozės: lėtina kaulų retėjimą ir didina kaulų masę. Naujosios PHT tabletės geriamos kiekvieną dieną be pertraukų, todėl daugumai moterų mėnesinių kraujavimo nebūna (kai kurioms moterims tepimas ar negausus kraujavimas pirmuosius mėnesius yra būdingas PHT reiškinys, jis ilgainiui išnyksta).
Pakeičiamoji hormonų terapija rekomenduojama moterims, kurioms menopauzės simptomai ryškūs ir sunkina kasdienį gyvenimą. Kiekvienu atveju hormonų dozės, būdas (tabletės, pleistrai, injekcijos ar vietiškai naudojami tepalai bei žvakutės), vartojimo trukmė parenkama individualiai, atsižvelgiant į amžių, simptomų intensyvumą bei toleravimą. Svarbu žinoti, kad tik pakeičiamoji hormonų terapija pašalina klimakterinių simptomų priežastį – lytinių hormonų trūkumą organizme, todėl efektyvumu prilygstančio alternatyvaus gydymo nėra atrasta.
Kaip minėta, kiekviena moteris menopauzę išgyvena skirtingai.
„Sulaukus penkiasdešimt dvejų metų, mane pradėjo varginti nereguliarūs kraujavimai. Keliolika kartų per dieną išpila karštis, veidas ir kaklas nei iš šio nei iš to parausta, o, paraudimui praėjus, lieka keistas dilgčiojimo jausmas. Tačiau šie simptomai manęs taip nevargino, kaip naktinis prakaitavimas. Kai kada būdavau priversta nusivilkti naktinius marškinius, nes jie būdavo kiaurai šlapi. Tik užmigus perverdavo šaltis, todėl vėl turėdavau keltis ir juos apsivilkti. Kartais prabusdavau vidury nakties, ir mane apimdavo nežmoniška baimė, kad mirsiu. Pasidariau irzli, pradėjo erzinti bet kokia smulkmena“, – rašo išsigandusi ir nebežinodama, kas su ja dedasi, viena „Sveiko žmogaus“ skaitytoja.
Pasak gyd. dr. D. Vildaitės, tai klasikiniai menopauzės simptomai, varginantys ne vieną vyresnio amžiaus moterį. Dėl sumažėjusių lytinių hormonų kiekio premenopauziniu laikotarpiu sutrinka mėnesinių ciklas. Dažniausiai tai įvyksta apie 48–50 moters gyvenimo metus. Vėliau mėnesinės visai išnyksta, ir prasideda menopauzė. Klimakterinį periodą išgyvenančias moteris vargina karščio pylimas, sustiprėjęs širdies plakimas, nuotaikos svyravimai, padidėjęs verksmingumas, nerimo jausmas, depresija, sumažėjęs ar padidėjęs mieguistumas, lytinio potraukio sumažėjimas. Šie požymiai nėra būdingi visoms. Kitoms simptomai gali būti silpni ar visai jų nebūti. Be to, gali padažnėti šlapinimasis, atsirasti šlapimo nelaikymas, makšties sausumas ir perštėjimas, skausmingi lytiniai santykiai.
● Išblyškusi ir elastingumą praradusi oda
● Pakitusi ir nuolat sausėjanti makštis
● Mažėjanti raumenų masė, silpnėjantys raiščiai
● Krūtų jautrumo ir formos pokyčiai
● Plonėjantys, slenkantys ir lūžinėjantys galvos plaukai
● Lūžinėjantys nagai
● Ant veido augantys plaukai
● Plonėjanti veido ir viso kūno oda, besiformuojančios raukšlės
● Mažėjanti kaulų masė
● Kraujospūdžio svyravimai
● Karščio pylimas
● Naktinis prakaitavimas
● Miego sutrikimai
● Nuotaikos svyravimai
● Galvos svaigimas
● Sutrikusi atmintis, vėliau Alzhheimerio liga
● Energijos trūkumas
● Koncentracijos stoka
● Širdies plakimas
● Svorio didėjimas
● Kaulų ir sąnarių skausmai
● Lytinio potraukio sumažėjimas
● Depresija
● Šlapimo nelaikymas
● Venų varikozė
● Vidurių užkietėjimas
● Nereguliarus kraujavimas
Moteriai gimstant, jos kiaušidėse būna apie pusė milijono kiaušinėlių. Bręstant jie palaipsniui nyksta, kol galiausiai lieka apie 400–500 kiaušinėlių. Kiekvieną mėnesį iki pat menopauzės pradžios, moters organizme subręsta po vieną kiaušinėlį (folikulą). Bręstant folikului, gaminasi pagrindiniai moters organizmo hormonai – estrogenai. Dėl jų poveikio vystosi pirminiai ir antriniai lytiniai požymiai. Estrogenai bręstant skatina gimdos, makšties ir pieno liaukų augimą, kiaušidžių aktyvumą, riebalų kaupimąsi krūtų, šlaunų ir dubens srityse. Estrogenai reguliuoja normalią moters lytinę raidą, kontroliuoja menstruacijų ciklą bei įtakoja daugybę kitų moters fizinei bei psichinei sveikatai būtinų aspektų. Kitas lytinis hormonas - progesteronas yra atsakingas už mėnesinių cikliškumą, jis paruošia gimdą apvaisinto kiaušinėlio implantacijai bei atlieka daugybę kitų funkcijų. Būtent šis hormonas moters organizmą parengia gimdymui, kūdikio maitinimui.
Klimakteriniu periodu sumažėja ir estrogenų, ir progesterono. Dėl sumažėjusios lytinių hormonų gamybos moters organizme prasideda klimakterinis periodas. Chirurginiu būdu pašalinus kiaušides ar sunaikinus cheminiu arba spinduliniu būdu, klimakso simptomai gali būti ryškesni nei natūralios menopauzės atveju, ypač jei moteriai kiaušidės pašalinamos, dar esant reguliariam mėnesinių ciklui.
Pirmiausia reikia mesti rūkyti, pradėti sportuoti, maitintis pagal mitybos piramidės principus. Įrodyta, kad fizinis krūvis (fiziniai pratimai, vidutinio krūvio aerobika), joga sušvelnina klimakterinio periodo simptomus. Vyresnio amžiaus moters maistas turėtų būti papildytas kalciu bei vitaminu D. Geriausia vartoti tam skirtus maisto papildus. Renkantis papildus, svarbu, kad juose būtų ne tik pakankama dozė kalcio, bet ir vitamino D. Kitaip kalcis nebus pasisavinamas organizmo, o papildo nauda – minimali. Laiku pradėti vartoti kalcio papildai padės išvengti vienos dažniausių ir sunkiausių menopauzės periodo problemų – osteoporozės. Nustatyta, kad pirmaisiais metais miršta 15–20 proc. žmonių, patyrusių šlaunikaulio lūžius dėl osteoporozės, 50 proc. nebepajėgūs savarankiškai vaikščioti, o 25 proc. reikalinga nuolatinė slauga. Moteriai po penkiasdešimties metų mirti nuo šlaunikaulio kaklelio lūžio yra tokia pat tikimybė, kaip nuo krūties vėžio. Būtent todėl, esant sumažėjusiai kalcio koncentracijai, būtina pradėti gydyti vaistais, veikiančiais kalcio apykaitą ir slopinančiais osteoporozės progresavimą. Moterims, kurioms menopauzės simptomai ryškesni ir sunkina kasdienį gyvenimą, rekomenduojama pakeičiamoji hormonų terapija. Natūralių lytinių hormonų trūkumas kompensuojamas sintetiniais hormonais. Daugelio moterų savijauta, paskyrus pakeičiamąją hormonų terapiją, smarkiai pagerėja. Klimakterinį periodą išgyvenančios moters nebevargina nemalonūs simptomai, ir ji vėl gali kaip anksčiau džiaugtis gyvenimu, sustabdomas arba sulėtinamas senėjimo procesas, pagerėja gyvenimo kokybė.
Hormonų terapijos aspektai
Daugelis tyrimų įrodė, kad pakeičiamoji hormonų terapija (PHT) veiksmingai sumažina klimakterinius simptomus. Susilpnėja ir visai išnyksta nuotaikos bei miego sutrikimai, karščio pylimas bei kiti simptomai. Įrodyta, kad ilgalaikis pakeičiamosios hormonų terapijos vartojimas smarkiai sumažina osteoporozės, širdies bei kraujagyslių ligų, storosios žarnos vėžio, plaučių ir bronchų vėžio riziką. Nors pakeičiamosios hormonų terapijos nauda sunkius klimakterinius simptomus patiriančioms moterims neabejotina, išlieka pakankamai kontroversiškos nuomonės dėl galimos rizikos. Ilgą laiką vartojant estrogenų preparatų, padidėja gimdos gleivinės (endometriumo) vėžio rizika. Todėl moterims, kurioms nėra pašalinta gimda, tinka sudėtinė pakeičiamoji hormonų terapija, į kurios sudėtį įeina estrogenas ir progestagenas. Pastebėta, kad vartojančioms pakeičiamąją hormonų terapiją moterims dažniau nustatomas krūties vėžys. Manoma, kad gydymas hormonais paskatina krūties vėžio augimą, tačiau nėra įrodymų, kad jis būtų ligos priežastis.
Labai svarbu žinoti, kad krūties vėžys maždaug taip pat dažniau diagnozuojamas ne tik vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją, bet ir kitais atvejais: vėluojant natūraliai menopauzei, vartojant alkoholį, nutukusioms moterims. Nustojus vartoti PHT padidėjęs pavojus per keletą metų išnyksta. Moterims, vartojančioms PHT, rekomenduojama reguliariai pasitikrinti krūtis, kartą per metus atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą ar mamogramą.
Deja, ne visos moterys toleruoja pakeičiamąją hormonų terapiją. Kai kurios po keleto mėnesių yra priverstos jos vartojimą nutraukti dėl šalutinių poveikių. Vis dėlto jos neturėtų nusivilti – PHT preparatų sudėtis nuolat tobulinama. Naujos kartos PHT tabletės su drospirenonu (Angeliq) ne tik efektyviai sumažina klimakterinius negalavimus bet ir yra gerai toleruojamos. Nuolat vartojamos PHT tabletės su drospirenonu teikia daug papildomų privalumų moters sveikatai: mažina estrogenų sukeliamą skysčių kaupimąsi, dėl to nedidėja kūno svoris ir nepasireiškia tokie simptomai, kaip tinimas, pilnumo pojūtis. Pakeičiamoji hormonų terapija su drospirenonu turi unikalią savybę reguliuoti kraujo spaudimą – padidėjusį kraujospūdį sumažina, o, jeigu kraujo spaudimas normalus, veikia neutraliai. PHT su drospirenonu apsaugo ir nuo osteoporozės: lėtina kaulų retėjimą ir didina kaulų masę. Naujosios PHT tabletės geriamos kiekvieną dieną be pertraukų, todėl daugumai moterų mėnesinių kraujavimo nebūna (kai kurioms moterims tepimas ar negausus kraujavimas pirmuosius mėnesius yra būdingas PHT reiškinys, jis ilgainiui išnyksta).
Pakeičiamoji hormonų terapija rekomenduojama moterims, kurioms menopauzės simptomai ryškūs ir sunkina kasdienį gyvenimą. Kiekvienu atveju hormonų dozės, būdas (tabletės, pleistrai, injekcijos ar vietiškai naudojami tepalai bei žvakutės), vartojimo trukmė parenkama individualiai, atsižvelgiant į amžių, simptomų intensyvumą bei toleravimą. Svarbu žinoti, kad tik pakeičiamoji hormonų terapija pašalina klimakterinių simptomų priežastį – lytinių hormonų trūkumą organizme, todėl efektyvumu prilygstančio alternatyvaus gydymo nėra atrasta.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau