Kojų skausmai

Kodėl kelionės metu vargina kojų skausmai? Kojos pernelyg nuvargti gali dėl kelių priežasčių: venų išsiplėtimo, plokščiapadystės, antsvorio, neišmankštintų kojų raumenų. Siekiant išvengti kojų nuovargio, būtina įvertinti pėdų būklę: ar nėra plokščiapadystės, pirštų, pado sąnarių deformacijų. Jei ilgą laiką nekreipsime dėmesio į kojų negalavimus, tikėtina, kad bus pažeidžiami kelių, klubo sąnariai, stuburas, sutriks limfinė ir veninė kraujotaka, o tai nulemia kojų nuovargį, patinimus, skatina venų išsiplėtimą. Nuolat varginantis kojų nuovargis, sunkumas ir tinimas kelionės metu –dažniausiai veninės kraujotakos nepakankamumo požymiai. Kojų nuovargio kaltininkė gali būti ir nepatogi avalynė. Todėl, vykdami į kelionę, pirmiausia pasirūpinkite patogia avalyne – pamirškite siaurą avalynę ir aukštakulnius, pakulnė neturėtų būti aukštesnė nei 4 centimetrai, pageidautinas pado skliautą atkartojantis supinatorius. Nepatogi avalynė gali pritrinti pūsles, vėliau gali atsirasti žaizdų, į kurias gali patekti mikrobų. Nesiaukite į kelionę naujais batais, įsigykite juos anksčiau, kad būtų laiko įvertinti, ar patogūs. Daugelis keliaujančiųjų į svečias šalis skundžiasi kojų skausmais dėl nepatogios sėdėjimo padėties autobusuose. Ilgas sėdėjimas autobuse keliaujant, be galimybės judėti, ypač vargina kojas. Žinoma, intensyvios ekskursijos svetur taip pat gali sukelti kojų patinimą ir nuovargį. Kelionių metu ir po jų naudojant atitinkamas priemones, kojų būklė pagerėja. Kokie metodai padeda išvengti kojų nuovargio? Kojų skausmams, nuovargiui, tinimui mažinti yra įvairių gydymo metodų: Tik pajutus pirmuosius kojų skausmus, efektyvus kojų bintavimas ir plonos elastinės kojinės, parduodamos parduotuvėse. Elastines kojines, parduodamas vaistinėse, gydytojas parenka individualiai, pagal paciento kojos matmenis, reikalingą suspaudimo laipsnį. Tiems, kuriems būdingi venų nepakankamumo požymiai, ruošiantis atostogauti šiltuose kraštuose karštyje mūvėti elastines kojines bus sunku ir nepatogu, todėl rekomenduojama vartoti geriamųjų ar lokalaus poveikio veninę kraujotaką gerinančių preparatų. Vaistus reikia pradėti vartoti likus kelioms savaitėms prieš kelionę. Kojų raumenims ir venų tonusui stiprinti bei kojų nuovargiui pašalinti taip pat rekomenduojamas pėdų, blauzdų ir kelių masažas. Masažas guminiais ar mediniais dygliuotais ritinėliais gerina viso kūno kraujotaką ir puikiai tinka atsipalaidavimui. Tokiam masažui nebūtina išmanyti specialios masažavimo technikos bei judesių. Kojas masažuoti rekomenduojama po 5–7 min. 1–2 kartus per dieną. Prieš kelionę sporto prekių parduotuvėje arba vaistinėje galite nusipirkti ratukinį masažuoklį pėdoms. Jis stimuliuos kraujotaką, sumažins kojų nuovargį. Visi dinaminiai pratimai, susiję su čiurnos ir kelio sąnarių judesiais, gerina veninę kraujotaką, o statinis krūvis, ilgalaikis nejudrumas veikia priešingai. Esant galimybei, stenkitės kojas pakelti aukščiau. Kokį tepalą pasirinkti? Šiuo metu yra pakankamai didelė vaistų pasiūla. Vaistas turėtų sumažinti skausmą, patinimą, apsaugoti nuo galimų varikozinių mazgų atsiradimo. Šiuo atveju ypač tinka tepalai su heparinu. Heparino tepalas pro epidermį prasiskverbia į gilesnius sluoksnius, paviršinį odos sluoksnį ir plaukų folikulus. Heparino tepalai, pavyzdžiui HepaGel, yra išoriškai vartojami preparatai, mažinantys kraujo krešėjimą ir uždegimą. HepaGel veiklioji medžiaga skatina kraujosruvų rezorbciją, todėl mažėja audinių įtempimas ir dėl jo atsiradęs skausmas. Preparato pagrindas – odos gerai toleruojamas gelis, kuris lengvai užtepamas, maloniai vėsina. Šis gelis nuo kitų su ta pačia veikliąja medžiaga skiriasi tuo, kad jo sudėtyje esantis heparinas yra natūralus, injekcinės kokybės. HepaGel vartojamas, jei yra varikozinio venų išsiplėtimo simptomų (skausmas, venų mazgai, kojų sunkumo jausmas, kojų patinimas), blauzdų raumenų mėšlungis. Be to, jis vartojamas, kai yra pažeidimų, atsiradusių sportuojant, nelaimingų atsitikimų metu, pavyzdžiui, hematoma, sumušimas, suspaudimas, patempimas, patinimas, raumenų ir sausgyslių skausmai. Jis tinka kietų randų kosmetiniam gydymui ir priežiūrai. Į HepaGel sudėtį neįeina riebalinamosios medžiagos, todėl preparatas neturi neigiamo poveikio kojinėms (tarp jų ir elastinėms). Liaudies medicina Šilti žolelių antpilai padeda nugalėti daugelį kojų negalavimų; be to, minkština ir maitina pėdų odą. Saują džiovintų vaistažolių užplikyti litru verdančio vandens, po 15 minučių nukošti į dubenį. Kojas mirkyti apie 10 –15 minučių. Gysločio nuoviro vonelė rekomenduojama prakaituojančioms, pavargusioms kojoms. Mėtos naikina padidėjusį prakaitavimą ir nemalonų kojų kvapą. Jei norite atgaivinti pavargusias kojas, paruoštą ir atvėsintą mėtų antpilą supilkite į šaltą vandenį. Dirvinis asiūklis turi uždegimą mažinančių savybių. Jo antpilas pravers, kai pėdos nutrintos, yra smulkių žaizdelių. Dirvinis asiūklis dezinfekuoja, pagreitina žaizdų gijimą, gerina kraujotaką. Nuo šio augalo vonelių greičiau praeina kojų nuovargis, atlėgsta tinimas.

Jei „dega“ padai, skauda raumenis bei sausgysles, pasidarykite vonelę kojoms su spygliuočių medžių (pušų, kedrų) antpilu. Pušų spyglių antpilas mažina pėdų prakaitavimą ir gydo nedideles žaizdeles, nes turi dezinfekuojamųjų savybių. Labai prakaituojančioms kojoms pravers vėsoko vandens vonelė su šalavijų antpilu. Be to, ši vaistažolė gydo odos sudirginimus bei smulkias žaizdeles. Beje, kojos mažiau prakaituos, jei kasdien išgersite po stiklinę šalavijų nuoviro. Pavargusioms, sutinusioms kojoms didelį palengvėjimą suteikia ajerų šakniastiebių antpilas. Šis augalas turi uždegimus gydančių savybių. Be to, pastebėta, kad ajeras – gera profilaktikos priemonė nuo grybelinių ligų.
 

Kodėl bėga kraujas?


Visa nosies ertmė išraižyta gausybės smulkių kraujagyslių, pasislėpusių po plonu gleivinės sluoksniu. Skirtingai nei kituose organuose, nosies kraujagyslės yra išsidėsčiusios pačiame paviršiuje. Jos nėra saugomos nei odos, nei kito tipo audinių, todėl lengvai pažeidžiamos.
Kam reikalingos šios kraujagyslės? Gausus pogleivio kraujagyslių tinklas sušildo į plaučius patenkantį orą, iš kraujagyslių į gleivinę atkeliavę antikūnai saugo nuo įvairių ligų sukėlėjų, o į nosį patenkantis kraujas yra pagrindinė medžiaga gleivių gamybai. Užtenka nedidelės traumos, spaudimo padidėjimo ar kraujagyslių išsiplėtimo ir iš nosies pasipila kraujas. Žiemą nosis kraujuoja daug dažniau nei vasarą. Sausas patalpų oras išdžiovina nosies gleivinę. Ji stipriai suplonėja, suskilinėja, darosi jautri pažeidimams. Prie šių kraujagyslių pažeidimų prisideda peršalimo ligų sukelti gleivinės pažeidimai bei dažnas čiaudulys.
Vasarą dažniau mėgaujamės pirties malonumais, kaitinamės saulėje, sportuojame. Visi šie veiksniai veikia nosies kraujotaką, žaloja kraujagysles ir provokuoja kraujavimą iš nosies. Suplonėjus gleivinei, sušilus, stipriai padidėjus kraujagyslių spaudimui, jos plyšta, ir prasideda stiprus kraujavimas iš nosies. Dėl šių priežasčių kraujuoja iš priekinės nosies pertvaros dalies. Šis kraujavimas, tinkamai stabdant, greitai nustoja ir nėra toks pavojingas kaip kraujavimas iš užpakalinės nosies pertvaros dalies, kuris dažniausiai būna išprovokuotas padidėjusio kraujo spaudimo, hipertenzinės krizės, aterosklerozės.

 

Dažniausiai daromos klaidos


Žmonės labai dažnai netinkamai stabdo kraujavimą ir, užuot padėję, gali dar labiau sau pakenkti. Netinkamai stabdant kraujavimą galima išprovokuoti vėmimą, pakenkti plaučiams.
Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad kraujavimą reikia stabdyti atlošus galvą. Taip elgiantis kraujas nuteka į nosiaryklę, todėl gali dirginti skrandį ir paskatinti stiprų vėmimą, be to, gali sukelti plaučių pažeidimus ar net uždegimą.
Dažnai rūpestingi tėveliai, norėdami kuo greičiau sugrąžinti vaikučių jėgas, iškart po kraujavimo duoda gerti saldžios karštos arbatos. Tai dar viena labai didelė klaida. Dėl į organizmą patekusios šilumos nosies kraujagyslės gali vėl išsiplėsti ir kraujavimas vėl prasidėti, tik šį sykį jis gali būti daug stipresnis ir sunkiau sustabdomas.
Kartais kraujavimas stabdomas atsigulant ant lovos ir pakeliant kojas. Tokioje padėtyje ne tik iš nosies daugiau kraujo pateks į plaučius, bet ir padidės kraujo spaudimas galvoje ir kartu nosies kraujagyslėse.
 

Kaip daryti teisingai


Jei pradėjo kraujuoti iš nosies, pirmiausia nusiraminkite, atsisėskite. Jaudinimasis ir stresas dar labiau padidina kraujo spaudimą, todėl ir kraujavimą sustabdyti sunkiau. Atsisėdę palenkite galvą, stipriai užspauskite nosies sparnelius. Užspaudus plyšusią kraujagyslę, kraujas lengviau sukrešės ir greičiau sustos. Palenkus galvą, kraujo nepateks į plaučius.
Jei tai nepadeda, galima iš vatos ar marlės susukti tamponėlį, patepti dekongestantu ar seilėmis ir įkišti į nosį. Palaikius 5–10 min., atsargiai ištraukti.
Jei ir šios priemonės nepadeda, būtina kuo greičiau kreiptis otorinolaringologą, kad suteiktų tinkamą pagalbą. Jis greičiausiai kraujuojančią kraujagyslę uždegins sidabro nitratu arba elektrokauteriu. Jei ir tai nepadeda, daroma priekinė arba užpakalinė tamponada. Tamponados metu visa nosies ertmė aklinai užkemšama marlės tamponu ir laikoma 48 val. Ši procedūra tikrai sustabdys kraujavimą.
Dažnai žmonės per daug anksti apsidžiaugia ir, vos nustojus kraujuoti, grįžta prie senos veiklos. Vėl einama į karštą pirtį, užsiimama ta pačia fizine veikla. Todėl sustabdžius kraujavimą rekomenduojama:
• 15–20 min. prigulti pakėlus galvą.
• Kurį laiką nepūsti ir nekrapštyti susidariusių kraujo krešulių
• Nedaryti jokių fizinių pratimų ir nekilnoti sunkių nešulių
• Nerūkyti
• Negerti karštos arbatos, kavos, kakavos
• Kurį laiką nevartoti kraują skystinančių preparatų (aspirino ir kitų). Jei jie būtini, pasikonsultuoti dėl jų tikslingumo su jus gydančiu gydytoju.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai