Alergija buitiniams alergenams

Pavasario švaros darbai priverčia naudoti gausybę valymo miltelių, skysčių ar kremų. Susidūrus su svetimomis organizmui medžiagomis, imuninių mechanizmų dėka pradedami gaminti antikūnai, kurių funkcija yra neutralizuoti svetimkūnius. Kartais vystosi net hiperjautrumo reakcija, dažnai vadinama tiesiog alergija. Tai būklė, kurios metu atsakas į dirgiklį (cheminę medžiagą, UV spindulius ir kt.) yra neįprastai greitas ar smarkus.
 

Namuose vartojamos cheminės valymo priemonės su formaldehidu, chloro junginiais, fenoliais, karbolio rūgštimi ir kt. netikėtai gali sukelti odos pažeidimą, kiek rečiau - akių ašarojimą, dusulį, ūžesį ausyse, rinitą, viduriavimą ir kitus virškinamojo trakto sutrikimus, pykinimą, artritą, nuovargį, depresiją, galvos skausmą. Odai kontaktuojant su dirginančiomis ar alergines reakcijas sukeliančiomis medžiagomis, gali vystytis kontaktinis dermatitas (KD). Nustatyta, kad JAV maždaug 20 proc. populiacijos gali būti rizika susirgti alerginiu kontaktiniu dermatitu dėl odos jautrumo bent vienam iš labiausiai paplitusių cheminių alergenų. Atsižvelgdami į odos uždegimo priežastį, gydytojai skiria dviejų tipų kontaktinį dermatitą.
Iritacinį kontaktinį dermatitą (IKD) sukelia cheminės medžiagos, kurios natūraliai yra toksinės ar stipriai dirgina žmogaus odą. Tai nėra alerginė reakcija. Suaugusiesiems tai gali būti profesinės ligos išraiška, ji gali varginti sveikatos apsaugos darbuotojus, namų šeimininkes, valytojas ir kitų profesijų žmones.
Alerginis kontaktinis dermatitas (AKD) yra imuninės kilmės, jis pasireiškia tik tiems, kurie turi polinkį įsijautrinti chemikalams. Ne taip kaip sergant iritaciniu kontaktiniu dermatitu, kai uždegimas vystosi gana greitai po kontakto su kenksmingais chemikalais, alerginis kontaktinis dermatitas gali išsivystyti tik praėjus 24-36 val. nuo kontakto, kadangi tai yra lėto tipo hiperjautrumo reakcija, kurios metu persitvarko imuninė organizmo sistema, o tam reikia laiko. Reakcija gali būti ir ankstyva (po 4-8 val.) ar greita, iškart po kontakto, jei žmogus su ta medžiaga jau yra kažkada kontaktavęs.


 

Simptomai


IKD lengvais atvejais gali pasireikšti tik švelniu odos paraudimu. Sunkesniais atvejais gali vystytis odos pūslelės ir net opos. Simptomai paprastai prasideda iškart po kontakto su dirgikliu, pažeidimai išplinta tik iki kontakto su ta medžiaga ribų. Pvz., valytojai odos pažeidimo simptomų gali atsirasti tik ant rankų odos po plovimo su stipriais detergentais.
AKD paprastai pasireiškia odos paraudimu, pūslelių išsivystymu ir smarkiu niežėjimu. Tipiška pažeidimo vieta gali padėti nustatyti priežastį. Štai drabužiuose likę skalbimo priemonių detergentai gali pažeisti odą liemens srityje ar kitose drabužiais padengtose vietose.


 

Profilaktika


Siekiant JAV išvengti profesinio (susijusio su darbu) IKD ar AKD, Nacionalinis profesinio saugumo ir sveikatos institutas įkūrė Alergijos ir iritacinio dermatito grupę, kurios tikslas yra supažindinti darbuotojus su apsaugos priemonėmis, drabužiais ir barjeriniais, kremais, kurie gali padėti apsisaugoti nuo KD darbe.
Jei nėra organizacijos, kuri būtų atsakinga už mūsų saugumą, svarbu, kad patys rūpintumės savo sveikata, kol dar nėra išsivystęs įsijautrinimas. Todėl reikėtų dirbti su pirštinėmis, gerai išskalauti skalbiamus drabužius, saugotis, kad miltelių nepatektų į kvėpavimo takus, t.y. nežarstyti jų.
 

Gydymas


Antihistamininiai vaistai (difenhidraminas, hidroksizinas, dažniau sukeliantys mieguistumą, taip pat cetirizinas, desloratadinas, loratadinas ir kt.) padeda slopinti niežėjimą. Kortikosteroidų tepalai (hidrokortizonas ir kt.) slopina odos uždegimą. Jei simptomai stiprūs, gydytojas gali paskirti geriamųjų kortikosteroidų. Emolientai (Eucerin, Essex ir kt.) padeda sugrąžinti normalią odos būklę. Daugumai žmonių padeda avižinių dribsnių vonelės.
Jei simptomai negydomi, ir toliau veikia dirgikliai, kontaktinis dermatitas gali tapti lėtine liga. Oda storėja, pleiskanoja, tampa sausa, kinta jos pigmentacija, vietomis iškrinta plaukai.
Tinkamai gydant simptomai išnyksta per 1-2 sav., žinoma, jei nebevartojamas dirgiklis.
 

Rekomendacijos


Pirmiausia svarbu nustatyti, koks alergenas sukėlė reakciją, ir vengti kontakto su juo. Jei priežastis neaiški, reikia kreiptis į gydytoją alergologą.
Patariama vengti maisto, kuriame yra nenatūralaus pigmento (jo gali būti net ir kai kuriuose obuoliuose ir apelsinuose), nokinamųjų medžiagų ar apsauginių vaškų (jų gali būti ant obuolių, agurkų, ir kt.), konservantų. Vertinga daug skaidulinių medžiagų (pvz., avižų sėlenų) turinti dieta. Taip pat naudingas obuolių pektinas, kuris pašalina iš organizmo nepageidaujamus metalus, galinčius išprovokuoti alergines reakcijas. Papildomų skaidulinių medžiagų turi būti vartojama atskirai nuo kitų papildų ar vaistų.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai