Kad gyvenimas taptų šviesesnis. Kataraktos operacija

Liga, apsunkinanti senatvę

Per metus pasaulyje atliekama apie 10 mln. kataraktos operacijų. Vien Lietuvoje praėjusiais metais atlikta per 11 tūkstančių tokio pobūdžio operacijų.
Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, tačiau ši liga neaplenkia ir jaunų. Jauno žmogaus akies lęšiukas yra skaidrus ir todėl gerai praleidžiantis šviesą, tačiau dėl senatvėje sulėtėjusios medžiagų apykaitos, žalingų poveikių ir kitų dar nevisiškai žinomų priežasčių jis pradeda drumstėti, netenka skaidrumo. Pradeda vystytis lęšiuko drumstumas – katarakta. Kataraktą reikėtų įtarti, kada žmogui vyresniame amžiuje (po 60 metų, nors būna ir anksčiau) palaipsniui pradeda blogėti matymas (gali sumažėti iki šviesos jutimo, jei ilgai laukiama), gali atsirasti akinimas ryškioje šviesoje, dvejinimasis žiūrint viena akimi, mažėja kontrastinis jautrumas (sunku skaityti neryškiai atspausdintą šriftą). Vystantis kataraktai, dažnai keičiasi akies klinikinė refrakcija. Tokie ligoniai nurodo, kad jiems nebereikia akinių skaitymui, nors iki tol, prasidėjus amžinei toliaregystei (nuo 40–50 metų), skaitė su akiniais. Tokiu atveju visuomet reikia galvoti apie prasidėjusią kataraktą.
 

Negalima delsti

Pasak gyd. R. Žemaitienės, kataraktos operacija atliekama, kai dėl sudrumstėjusio natūralaus akies lęšiuko pablogėja rega. Galima sakyti, kad pagrindinė indikacija operacijai – matymo pablogėjimas, kuris žmogui trukdo gyventi (sumažėjusi gyvenimo arba darbo kokybė).
Kai kurie žmonės vis dar laukia per ilgai, kol beveik visai nebemato. Neoperuojant kataraktos, jei ji progresuoja, regos aštrumas sumažėja iki šviesos jutimo. Toliau progresuojant neoperuotai kataraktai, drumstas lęšiukas, pradeda rezorbuotis (tirpsta) – išsivysto vadinamoji perbrendusi katarakta, dėl kurios gali prasidėti antrinė glaukoma ar akies skausmai. Galiausiai akis visiškai apanka (dėl glaukomos – aukšto vidinio akies spaudimo žūsta regos nervas ir akis nustoja jausti net šviesą). Tokiais atvejais kataraktos operacija būna. Ir techniškai, ir sveikimo atžvilgiu ji sudėtinga, o jei dėl antrinės glaukomos žuvęs nervas – regėjimas nebeatnaujinamas.
Gydytoja pažymi, kad neturint ypatingų reikalavimų matymui reikėtų galvoti apie operaciją, kai žmogui pasidaro sunku skaityti. Bet kiekvienu atveju tai paciento ir gydytojo apsisprendimo reikalas.

Išsigelbėjimas – medikų rankose

Gyd. R. Žemaitienės teigimu, vienintelis ir efektyvus šios ligos gydymo metodas yra mikrochirurginė akies operacija, kurios metu pašalinamas sudrumstėjęs lęšiukas, o į jo vietą įdedamas naujas. Šiandien katarakta operuojama per mažesnį nei 3 mm pjūvį. Atliekama operacija – kataraktos fakoemulsifikacija.
Žmogaus lęšiukas sudarytas iš kapsulės maišelio ir jame esančių žievinių sluoksnių bei branduolio. Operuojant kataraktą, priekinėje kapsulėje padaroma apvali anga, pro kurią atliekama fakoemulsifikacija: panaudojant ultragarso energiją, lęšiuko branduolys susmulkinamas ir susiurbiamas, vėliau išvalomos žievinės masės, paliekant kapsulės maišelį. Į likusį kapsulės maišelį, pro padarytą angą įdedamas vidinis akies lęšis. Jei implantuojamas sulankstomas lęšis, jis įdedamas į akį sulenktas, pro tą patį pradinį kataraktos pjūvį, jo nepadidinant. Užleistais atvejais, kartais lęšiuko branduolys būna per kietas fakoelmusifikacijai atlikti, tada jau tenka šalinti kataraktą pro didesnį pjūvį, todėl labai svarbu operuoti laiku.
 

Gyvenimas po operacijos

Pagrindinis žmonėms ramybės neduodantis klausimas – ar liga nepasikartoja ir kaip ilgai tarnauja dirbtinis lęšiukas? Pasak gyd. R. Žemaitienės, kartais po kataraktos operacijos išsivysto vadinamoji antrinė katarakta – sudrumstėja buvusi skaidri natūralaus lęšiuko kapsulė. Dažniausiai antrinė katarakta atsiranda praėjus dvejiem metams po operacijos. Palaipsniui vėl blogėja regėjimas panašiai, kaip ir prieš kataraktos operaciją, ir jam atnaujinti prireikia papildomo gydymo (dažniausiai atliekama procedūra lazeriu).
Džiugu, kad, pradėjus naudoti sulankstomus lęšius, antrinės kataraktos dažnis ypač sumažėjo (0–17 proc.). Dirbtinio akies lęšio pacientui dažniausiai pakanka visam gyvenimui.
Ne taip jau retai, apimti džiaugsmo dėl atgauto regėjimo, pacientai pamiršta apie pooperacinį laikotarpį. Vieni, norėdami atsigriebti už prarastą laiką, puola sunkiai dirbti, kiti pradeda skaityti storiausias knygas ar leisti laisvą laiką prie televizoriaus ekranų. Gyd. R. Žemaitienės teigimu, būtina po operacijos l gydytojo nurodyto režimo, ypač pirmosiomis pooperacinėmis savaitėmis. Jei implantuotas sulankstomas lęšis, pacientų prašoma mėnesį negulėti ant operuotos akies šono, sunkiai fiziškai nedirbti, nesilankstyti, neperšalti, netrinti ir neužgauti akių, jų neužteršti (pvz., valant su nosinaite), nesimaudyti karštose pirtyse bei baseinuose. Prašoma dvi savaites neskaityti, televizorių žiūrėti saikingai galima.  

Negalima delsti

Pasak gyd. R. Žemaitienės, kataraktos operacija atliekama, kai dėl sudrumstėjusio natūralaus akies lęšiuko pablogėja rega. Galima sakyti, kad pagrindinė indikacija operacijai – matymo pablogėjimas, kuris žmogui trukdo gyventi (sumažėjusi gyvenimo arba darbo kokybė).
Kai kurie žmonės vis dar laukia per ilgai, kol beveik visai nebemato. Neoperuojant kataraktos, jei ji progresuoja, regos aštrumas sumažėja iki šviesos jutimo. Toliau progresuojant neoperuotai kataraktai, drumstas lęšiukas, pradeda rezorbuotis (tirpsta) – išsivysto vadinamoji perbrendusi katarakta, dėl kurios gali prasidėti antrinė glaukoma ar akies skausmai. Galiausiai akis visiškai apanka (dėl glaukomos – aukšto vidinio akies spaudimo žūsta regos nervas ir akis nustoja jausti net šviesą). Tokiais atvejais kataraktos operacija būna. Ir techniškai, ir sveikimo atžvilgiu ji sudėtinga, o jei dėl antrinės glaukomos žuvęs nervas – regėjimas nebeatnaujinamas.
Gydytoja pažymi, kad neturint ypatingų reikalavimų matymui reikėtų galvoti apie operaciją, kai žmogui pasidaro sunku skaityti. Bet kiekvienu atveju tai paciento ir gydytojo apsisprendimo reikalas.
 

Išsigelbėjimas – medikų rankose

Gyd. R. Žemaitienės teigimu, vienintelis ir efektyvus šios ligos gydymo metodas yra mikrochirurginė akies operacija, kurios metu pašalinamas sudrumstėjęs lęšiukas, o į jo vietą įdedamas naujas. Šiandien katarakta operuojama per mažesnį nei 3 mm pjūvį. Atliekama operacija – kataraktos fakoemulsifikacija.
Žmogaus lęšiukas sudarytas iš kapsulės maišelio ir jame esančių žievinių sluoksnių bei branduolio. Operuojant kataraktą, priekinėje kapsulėje padaroma apvali anga, pro kurią atliekama fakoemulsifikacija: panaudojant ultragarso energiją, lęšiuko branduolys susmulkinamas ir susiurbiamas, vėliau išvalomos žievinės masės, paliekant kapsulės maišelį. Į likusį kapsulės maišelį, pro padarytą angą įdedamas vidinis akies lęšis. Jei implantuojamas sulankstomas lęšis, jis įdedamas į akį sulenktas, pro tą patį pradinį kataraktos pjūvį, jo nepadidinant. Užleistais atvejais, kartais lęšiuko branduolys būna per kietas fakoelmusifikacijai atlikti, tada jau tenka šalinti kataraktą pro didesnį pjūvį, todėl labai svarbu operuoti laiku.
 

Gyvenimas po operacijos

Pagrindinis žmonėms ramybės neduodantis klausimas – ar liga nepasikartoja ir kaip ilgai tarnauja dirbtinis lęšiukas? Pasak gyd. R. Žemaitienės, kartais po kataraktos operacijos išsivysto vadinamoji antrinė katarakta – sudrumstėja buvusi skaidri natūralaus lęšiuko kapsulė. Dažniausiai antrinė katarakta atsiranda praėjus dvejiem metams po operacijos. Palaipsniui vėl blogėja regėjimas panašiai, kaip ir prieš kataraktos operaciją, ir jam atnaujinti prireikia papildomo gydymo (dažniausiai atliekama procedūra lazeriu).
Džiugu, kad, pradėjus naudoti sulankstomus lęšius, antrinės kataraktos dažnis ypač sumažėjo (0–17 proc.). Dirbtinio akies lęšio pacientui dažniausiai pakanka visam gyvenimui.
Ne taip jau retai, apimti džiaugsmo dėl atgauto regėjimo, pacientai pamiršta apie pooperacinį laikotarpį. Vieni, norėdami atsigriebti už prarastą laiką, puola sunkiai dirbti, kiti pradeda skaityti storiausias knygas ar leisti laisvą laiką prie televizoriaus ekranų. Gyd. R. Žemaitienės teigimu, būtina po operacijos l gydytojo nurodyto režimo, ypač pirmosiomis pooperacinėmis savaitėmis. Jei implantuotas sulankstomas lęšis, pacientų prašoma mėnesį negulėti ant operuotos akies šono, sunkiai fiziškai nedirbti, nesilankstyti, neperšalti, netrinti ir neužgauti akių, jų neužteršti (pvz., valant su nosinaite), nesimaudyti karštose pirtyse bei baseinuose. Prašoma dvi savaites neskaityti, televizorių žiūrėti saikingai galima.