Dismenorėja skirstoma į:
• Pirminę, kai nenustatoma jokios organinės genitalijų ar ekstragenitalinės patologijos bei priešmenstruacinio sindromo.
• Antrinę, kurios priežastis yra organinė patologija.
Kaip atskirti, ar moterį vargina pirminė, ar antrinė dismenorėja?
Mėnesinių skausmingumo priežastys nėra visai aiškios. Teikiama reikšmė gimdos hiperaktyvumui, prostaglandinams, leukotrienams, vazopresinui. Prostaglandinai sintetinami visuose organizmo audiniuose, taip pat ir gimdos sienelių ląstelėse. Jie sukelia gimdos raumens spazmus. Minėtų medžiagų perteklius didėja mėnesinių metu suirstant endometriumo ląstelėms, o stiprūs gimdos susitraukimai laikinai blokuoja kraujotaką ir deguonies patekimą, sukelia išemiją, nervų galūnių jautrumo padidėjimą ir dubens skausmus.
Dažniausiai pasireiškia per pirmuosius 6-36 mėnesių nuo menarchės pradžios, kai nusistovi normalūs ovuliaciniai ciklai.
Skausmas gali plisti į išorinius lyties organus, nugarą, šlaunis, paprastai trunka 8-72 val. Skausmo intensyvumas su menstruacijų gausumu ryšio neturi, netgi atvirkščiai, pirminė dismenorėja dažniau vargina esant negausioms mėnesinėms.
Kiti simptomai: galvos skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, irzlumas.
Fizikinio tyrimo metu jokių pakitimų nepastebima. Diagnozuojant pirminę dismenorėją dažniausiai pakanka anamnezės ir ginekologinio tyrimo duomenų įvertinimo.
Priežasčių daug ir jos yra ne tik genitalinės ar ekstragenitalinės kilmės. Galimos priežastys: endometriozė, dubens uždegiminė liga, gimdos atsilenkimas į nugaros pusę, miomos, ypač subserozinės, endometriumo polipai, pooperacinė gimdos kaklelio stenozė, įgimtos genitalijų anomalijos, sąauginė liga, funkcinės kiaušidžių cistos, kiaušidžių (ar kitų dubens organų) gerybiniai ar piktybiniai augliai, intrauterinė spiralė, šlapimo pūslės patologija.
Atsiranda bet kurio amžiaus moterims.
Skausmo intensyvumas ir trukmė kinta, dažnai trunka ilgiau
nei 2-3 dienas. Tradiciniai pirminės dismenorėjos gydymo metodai neefektyvūs.
Kiti skundai ir simptomai: skausmingi lytiniai santykiai, labai gausios menstruacijos, kraujavimas iš gimdos ne ciklo metu arba po lytinių santykių.
Ginekologiškai tiriant randama organinei patologijai būdingų simptomų. Net ir neradus jokių pakitimų, negalima paneigti antrinės dismenorėjos.
Moterų reikia visuomet paklausti, kokių medikamentų nuo skausmo vartoja, nes labai dažnai jos gydosi pačios. Išsiaiškinti, ar neserga kitomis ligomis, galinčiomis imituoti dismenorėjos skausmus. Jeigu nustatoma ginekologinė ar kita patologija, ji turi būti atitinkamai gydoma.
Medikamentinis gydymas
Pasirinktini vaistai - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Jie yra prostaglandinų sintezės inhibitoriai, todėl sumažina prostaglandinų kiekį gimdos raumenyje, tuo susilpnindami gimdos spazmus. Gali būti skiriama visų NVNU, tačiau dismenorėjai gydyti registruoti tik ibuprofenas, naproksenas ir mefenamino rūgštis. Gydymą galima pradėti tiek prieš mėnesines, tiek ir joms prasidėjus, efektyvumas abiem atvejais vienodas. Ibuprofeno, pasirinktino NVNU, gali būti skiriama įvairaus amžiaus pacientėms, mefenamino rūgšties - nuo 12 metų, o naprokseno - tik nuo 16 metų amžiaus.
Kadangi NVNU turi šalutinių poveikių virškinamajai sistemai (gali sukelti virškinamojo trakto opas), visuomet įvertinti jų skyrimo naudą ir riziką, jei reikia, kartu skirti ir virškinamąjį traktą apsaugančių preparatų.
Paracetamolio efektyvumas neįrodytas. Tik kai kurių tyrimų duomenimis, paracetamolis buvo efektyvus, tačiau mažiau nei ibuprofenas.
Visuomet kartu su kitais preparatais galima skirti kodeino.
Kombinuotos kontracepcinės tabletės (KKT) užslopina ovuliaciją, skatina endometriumo atrofiją ir taip sumažina prostaglandinų kiekį miometriume. Galima vartoti KKT dismenorėjai gydyti, kartu užtikrinant ir veiksmingą kontracepciją bei sureguliuojant ciklą. Jie skiriami tik remiantis šiuolaikinėmis (2000 m.) Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis (4 kategorijų sistema). Visais atvejais, jei nereikalingas ciklo sureguliavimas ar kontracepcinis poveikis, nėra kitų indikacijų ar yra kontraindikacijų, KKT nėra pasirinktini vaistai nuo dismenorėjos. Kita vertus, KKT skausmą mažinantis poveikis padidėja kartu jų skiriant su NVNU.
Gestagenų, danazolio ar gonadotropinus atpalaiduojančio hormono analogų retais atvejais gali būti skiriama sunkiai dismenorėjai gydyti, tačiau tik po specialisto konsultacijos.
Levonorgestrelį išskirianti intrauterinė spiralė neskirta dismenorėjai gydyti, tačiau veiksminga. Ją galima pasiūlyti moterims išsivysčius menoragijai, dismenorėjai bei norinčioms ilgalaikės ir efektyvios kontracepcijos.
Nemedikamentinis gydymas
• Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS). Poveikis netiesioginis - slopinamas organizmo sugebėjimas priimti ir pajusti skausmo signalus.
• Akupunktūra.
• Lokaliai taikoma šiluma (kartu galima skirti ibuprofeno).
Chirurginis gydymas
• Laparoskopinė uterinių nervų abliacija (LUNA).
• Laparoskopinė presakralinė neurektomija (LPSN).
Gydymas, kurio veiksmingumas neįrodytas
• Anticholinerginiai spazmolitikai.
• Beta agonistai ir kalcio kanalų blokatoriai.
• Aspirinas.
• Stuburo srities manipuliacijos.
• Maisto papildai: tiaminas, magnis, piridoksinas, vitaminas E, žuvų taukai.
Kodėl mėnesinių skausmą reikia slopinti? Moterys jaučia
psichologinį diskomfortą, nerimą ar net suserga depresija, merginos vengia eiti į mokyklą ar darbą. Tyrimų duomenimis, net 10-45 proc. jaunų moterų menstruacijų metu stengiasi trumpiau būti darbe ir vengia kitų užsiėmimų. Taip pat labai svarbu nustatyti dismenorėjos priežastį, nes laiku pradėjus tinkamai gydyti, galima išvengti įvairių komplikacijų ir dėl endometriozės ar dubens uždegimo atsiradusio nevaisingumo.
Mėnesinių skausmingumo priežastys nėra visai aiškios. Teikiama reikšmė gimdos hiperaktyvumui, prostaglandinams, leukotrienams, vazopresinui. Prostaglandinai sintetinami visuose organizmo audiniuose, taip pat ir gimdos sienelių ląstelėse. Jie sukelia gimdos raumens spazmus. Minėtų medžiagų perteklius didėja mėnesinių metu suirstant endometriumo ląstelėms, o stiprūs gimdos susitraukimai laikinai blokuoja kraujotaką ir deguonies patekimą, sukelia išemiją, nervų galūnių jautrumo padidėjimą ir dubens skausmus.
Dažniausiai pasireiškia per pirmuosius 6-36 mėnesių nuo menarchės pradžios, kai nusistovi normalūs ovuliaciniai ciklai.
Skausmas gali plisti į išorinius lyties organus, nugarą, šlaunis, paprastai trunka 8-72 val. Skausmo intensyvumas su menstruacijų gausumu ryšio neturi, netgi atvirkščiai, pirminė dismenorėja dažniau vargina esant negausioms mėnesinėms.
Kiti simptomai: galvos skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, irzlumas.
Fizikinio tyrimo metu jokių pakitimų nepastebima. Diagnozuojant pirminę dismenorėją dažniausiai pakanka anamnezės ir ginekologinio tyrimo duomenų įvertinimo.
Priežasčių daug ir jos yra ne tik genitalinės ar ekstragenitalinės kilmės. Galimos priežastys: endometriozė, dubens uždegiminė liga, gimdos atsilenkimas į nugaros pusę, miomos, ypač subserozinės, endometriumo polipai, pooperacinė gimdos kaklelio stenozė, įgimtos genitalijų anomalijos, sąauginė liga, funkcinės kiaušidžių cistos, kiaušidžių (ar kitų dubens organų) gerybiniai ar piktybiniai augliai, intrauterinė spiralė, šlapimo pūslės patologija.
Atsiranda bet kurio amžiaus moterims.
Skausmo intensyvumas ir trukmė kinta, dažnai trunka ilgiau
nei 2-3 dienas. Tradiciniai pirminės dismenorėjos gydymo metodai neefektyvūs.
Kiti skundai ir simptomai: skausmingi lytiniai santykiai, labai gausios menstruacijos, kraujavimas iš gimdos ne ciklo metu arba po lytinių santykių.
Ginekologiškai tiriant randama organinei patologijai būdingų simptomų. Net ir neradus jokių pakitimų, negalima paneigti antrinės dismenorėjos.
Moterų reikia visuomet paklausti, kokių medikamentų nuo skausmo vartoja, nes labai dažnai jos gydosi pačios. Išsiaiškinti, ar neserga kitomis ligomis, galinčiomis imituoti dismenorėjos skausmus. Jeigu nustatoma ginekologinė ar kita patologija, ji turi būti atitinkamai gydoma.
Medikamentinis gydymas
Pasirinktini vaistai - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Jie yra prostaglandinų sintezės inhibitoriai, todėl sumažina prostaglandinų kiekį gimdos raumenyje, tuo susilpnindami gimdos spazmus. Gali būti skiriama visų NVNU, tačiau dismenorėjai gydyti registruoti tik ibuprofenas, naproksenas ir mefenamino rūgštis. Gydymą galima pradėti tiek prieš mėnesines, tiek ir joms prasidėjus, efektyvumas abiem atvejais vienodas. Ibuprofeno, pasirinktino NVNU, gali būti skiriama įvairaus amžiaus pacientėms, mefenamino rūgšties - nuo 12 metų, o naprokseno - tik nuo 16 metų amžiaus.
Kadangi NVNU turi šalutinių poveikių virškinamajai sistemai (gali sukelti virškinamojo trakto opas), visuomet įvertinti jų skyrimo naudą ir riziką, jei reikia, kartu skirti ir virškinamąjį traktą apsaugančių preparatų.
Paracetamolio efektyvumas neįrodytas. Tik kai kurių tyrimų duomenimis, paracetamolis buvo efektyvus, tačiau mažiau nei ibuprofenas.
Visuomet kartu su kitais preparatais galima skirti kodeino.
Kombinuotos kontracepcinės tabletės (KKT) užslopina ovuliaciją, skatina endometriumo atrofiją ir taip sumažina prostaglandinų kiekį miometriume. Galima vartoti KKT dismenorėjai gydyti, kartu užtikrinant ir veiksmingą kontracepciją bei sureguliuojant ciklą. Jie skiriami tik remiantis šiuolaikinėmis (2000 m.) Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis (4 kategorijų sistema). Visais atvejais, jei nereikalingas ciklo sureguliavimas ar kontracepcinis poveikis, nėra kitų indikacijų ar yra kontraindikacijų, KKT nėra pasirinktini vaistai nuo dismenorėjos. Kita vertus, KKT skausmą mažinantis poveikis padidėja kartu jų skiriant su NVNU.
Gestagenų, danazolio ar gonadotropinus atpalaiduojančio hormono analogų retais atvejais gali būti skiriama sunkiai dismenorėjai gydyti, tačiau tik po specialisto konsultacijos.
Levonorgestrelį išskirianti intrauterinė spiralė neskirta dismenorėjai gydyti, tačiau veiksminga. Ją galima pasiūlyti moterims išsivysčius menoragijai, dismenorėjai bei norinčioms ilgalaikės ir efektyvios kontracepcijos.
Nemedikamentinis gydymas
• Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS). Poveikis netiesioginis - slopinamas organizmo sugebėjimas priimti ir pajusti skausmo signalus.
• Akupunktūra.
• Lokaliai taikoma šiluma (kartu galima skirti ibuprofeno).
Chirurginis gydymas
• Laparoskopinė uterinių nervų abliacija (LUNA).
• Laparoskopinė presakralinė neurektomija (LPSN).
Gydymas, kurio veiksmingumas neįrodytas
• Anticholinerginiai spazmolitikai.
• Beta agonistai ir kalcio kanalų blokatoriai.
• Aspirinas.
• Stuburo srities manipuliacijos.
• Maisto papildai: tiaminas, magnis, piridoksinas, vitaminas E, žuvų taukai.
Kodėl mėnesinių skausmą reikia slopinti? Moterys jaučia
psichologinį diskomfortą, nerimą ar net suserga depresija, merginos vengia eiti į mokyklą ar darbą. Tyrimų duomenimis, net 10-45 proc. jaunų moterų menstruacijų metu stengiasi trumpiau būti darbe ir vengia kitų užsiėmimų. Taip pat labai svarbu nustatyti dismenorėjos priežastį, nes laiku pradėjus tinkamai gydyti, galima išvengti įvairių komplikacijų ir dėl endometriozės ar dubens uždegimo atsiradusio nevaisingumo.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau