Ankstyvo osteoporozės diagnozavimo ir gydymo svarba

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie osteoporozę – ligą, kuriai vystantis retėja kaulai ir, tapę gerokai trapesni, gali lūžti net nuo menkutės traumos, pavyzdžiui, paslydus ir nugriuvus. Kaulų retėjimas ypač suaktyvėja moterims po menopauzės, kadangi organizme keičiasi hormonų pusiausvyra. Didžiausia problema ta, kad osteoporozė, dar vadinama tyliąja epidemija, vystosi nejuntamai – moteris nejaučia skausmo ar kitų ryškių simptomų, o, kad serga osteoporoze, sužino tik tada, kai įvyksta nelauktas kaulo lūžis.
 

Pavyzdžiui, 68 metų amžiaus vilnietė A. R., būdama namuose nuslydo nuo lovos ir tiesiog ranka atsirėmė į grindis, ją nudiegė aštrus skausmas – įvyko lūžis. Lūžis gijos ilgai, apie 2 mėnesius. Gydytojo patarimu atlikus kaulų mineralų tankio tyrimą moteriai buvo diagnozuota osteoporozė. Dabar moteris geria vaistų nuo šios ligos ir gali būti ramesnė, kad lūžiai ateityje nepasikartos.
Kadangi jau išrasta veiksmingų vaistų šiai klastingai ligai gydyti, todėl visoms moterims po menopauzės reikėtų aptarti su savo šeimos gydytoju, kokie veiksniai skatina osteoporozės atsiradimą ir kada reikėtų atlikti tyrimą, siekiant nustatyti, ar liga dar neišsivystė, bei koks būtų tinkamiausias gydymo būdas.
 

Kaip atsiranda osteoporozė?


Žmogaus skeletas keičiasi visą gyvenimą: tam tikra dalis kaulo nyksta, o jo vietoje atsikuria naujas kaulas. Po menopauzės, sumažėjus estrogenų kiekiui, suaktyvėja kaulų irimas, o naujai susiformavęs kaulinis audinys nekompensuoja prarastojo – todėl kaulai ima sparčiai retėti. Nustatyta, jog per pirmuosius 5 metus po menopauzės moterys praranda trečdalį kaulų masės. Nė viena moteris negali būti tikra, kad ji nesusirgs osteoporoze. Ar išsivystys ši liga ir kiek padidės kaulų lūžių tikimybė, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kaulų lūžių rizika yra didesnė moterims po menopauzės, kurios yra lieknos ir smulkaus kūno sudėjimo, nebuvo gimdžiusios, suvartoja mažai kalcio ir vitamino D su maistu, piktnaudžiauja alkoholiu ir nikotinu, nepakankamai yra fiziškai aktyvios, ilgą laiką buvo imobilizuotos ar jų giminėje kas nors jau buvo patyręs osteoporozinį kaulų lūžį Kiekviena moteris po menopauzės turėtų aptarti su savo gydytoju, ar jai yra padidėjusi rizika susirgti osteoporoze.
 

Ar liga dažna?


Viena iš trijų moterų, sulaukusių 50 metų amžiaus, rizikuoja susirgti osteoporoze ir patirti kaulų lūžį ateityje. Kiekvienas įvykęs kaulų lūžis padidina naujo lūžio tikimybę. Dažniausi osteoporoziniai lūžiai – tai stuburo slankstelių, šlaunikaulio, dilbio (riešo) lūžiai. Dažniausi iš jų –slankstelių lūžiai, dėl kurių mažėja ūgis, deformuojasi stuburas ir ilgainiui yra spaudžiami vidaus organai. Moteris gali jausti nugaros skausmą, bet dažnai nesusimąsto, kad jo priežastis – osteoporozė. Stuburo lūžiai ne tik keičia moters išvaizdą, mažina savivertę ir atima džiaugsmą gyvenimu, bet slanksteliai po lūžių niekada nebeatsinaujina. Įvykus šlaunikaulio lūžiui, moteris gali likti ir neįgali visam gyvenimui. Tai tampa našta tiek pačiai moteriai, tiek jos artimiesiems.


 

Kada būtina atlikti tyrimus?


„Kreiptis į gydytoją ir atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą, siekiant nustatyti, ar neišsivystė osteoporozė, būtina kiekvienai moteriai virš 65 metų amžiaus. Jei yra bent vienas veiksnys, didinantis osteoporozės tikimybę, tyrimą būtina atlikti anksčiau“, – pataria Lietuvos osteoporozės fondo pirmininkas doc. Vidmantas Alekna. Kuo ankstesnės stadijos nustatoma liga ir pradedama gydyti, tuo geresnių gydymo rezultatų galima susilaukti. Problema ta, kad visuomenė sensta ir didelė dalis osteoporoze sergančių moterų, kol neįvyko lūžis, nesusimąsto apie šią klastingą ligą ir ne visada yra paskatinamos gydytojų atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą. Gydytojai turėtų visą laiką prisiminti ligos aktualumą ir nusiųsti savo vyresnio amžiaus pacientes išsitirti, ar neserga osteoporoze.
 

Osteoporozė gali būti veiksmingai gydoma


Nereikia susitaikyti su kaulų retėjimo neišvengiamumu ir manyti, jog ūgio mažėjimas ir kiti laikysenos pakitimai, atsirandantys senstant, – neišvengiami senatvės palydovai. Moterys neturėtų būti abejingos savo sveikatai, kai šiuo metu Lietuvoje yra veiksmingų vaistų osteoporozei gydyti, kurie stiprina kaulus didindami kaulų mineralų tankį, sustabdo jų retėjimą ir smarkiai sumažina lūžių riziką. Auksiniu osteoporozės gydymo standartu laikomi bisfosfonatų grupės vaistai. Tyrimais įrodyta, jog, pavyzdžiui, vienas iš bisfosfonatų – ibandrono rūgštis (vaistinėse parduodamas Bonviva pavadinimu) – veiksmingai mažina kaulų lūžių riziką ir užkerta kelią ligos progresavimui. Ibandrono rūgšties preparato išskirtinumas tas, kad jį galima vartoti tik kartą per mėnesį (150 mg vaisto dozė kartą per mėnesį). Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad kartą per mėnesį vartojamo vaisto veiksmingumas yra net didesnis nei kasdien vartojamo vaisto. Šiuos vaistus galima rinktis ir injekcijomis. Tai dar vienas unikalus šių vaistų bruožas. Injekcijomis skiriama viena dozė (3 mg) kas tris mėnesius.
Taisyklingai vartodamos gydytojo paskirtus vaistus, pacientės gali jaustis nepriklausomos nuo savo ligos. „Osteoporozė – tai liga, kurią gydyti tenka ilgą laiką – mažiausiai 3 metus, o kartais ir daug ilgiau. Ją ne tik reikia kuo anksčiau diagnozuoti, bet ir svarbu, kad pacientės laikytųsi gydymo rekomendacijų bei visą gydymo laikotarpį taisyklingai vartotų skirtą vaistą, kitaip pablogės gydymo rezultatai“, – įspėja doc. V. Alekna.
 

Ar, vartojant vaistų osteoporozei gydyti, būtina gerti kalcio ir vitamino D?


Kalcio ir vitamino D vartojimas sergant osteoporoze yra labai svarbus. Vien kalcis ir vitaminas D osteoporozės neišgydys, tačiau jų patariama papildomai vartoti gydant ligą bisfosfonatais. O apskritai pomenopauzės laikotarpiu vyresnėms nei 50 metų moterims rekomenduojama kalcio paros norma – 500–1200 mg. Pagal naujausias rekomendacijas, vitamino D rekomenduojama vartoti 800 TV/parą.
 

Rūpinkitės savo sveikata


Dabar žiema, ne vien sniegu papuošianti žemę, bet ir padidinanti pavojų paslysti ir nugriūti. Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaulai gali būti išretėję. Todėl moterims po menopauzės reikia ne vien būti atsargioms einant slidžia gatve, bet ir nedelsti atlikti diagnostinį osteoporozės tyrimą ir, jei liga diagnozuojama, vartoti vaistų laikantis gydytojo nurodymų. Juk klastingąją osteoporozę galima pažaboti, ir vyresnio amžiaus moterys gali išlikti aktyvios, jaustis saugios eidamos slidžiu grindiniu, lipdamos laiptais ar keldamos anūką.
 

Veiksniai, susiję su padidėjusia kaulų lūžių rizika:



- amžius
- moteriška lytis
- estrogenų stoka
- ankstyva menopauzė
- ilgalaikė amenorėja
- osteoporoziniai lūžiai giminėje
- anksčiau buvę kaulų lūžiai
- nebuvo gimdymų
- maža kūno masė
- smulkūs kaulai
- mažas kalcio kiekis maiste
- piktnaudžiavimas alkoholiu
- piktnaudžiavimas nikotinu
- nepakankamas fizinis aktyvumas
- per didelis fizinis aktyvumas (dėl kurio sutrinka menstruacijų ciklas)
- ilgalaikė imobilizacija
- tam tikrų medikamentų vartojimas (pvz., kortikosteroidų)
- ligos: hiperparatireoidizmas, hipogonadizmas, augliai
Veiksmingas pomenopauzinės osteoporozės gydymo būdas - tik viena tabletė per mėnesį! 

Kaip atsiranda osteoporozė?


Žmogaus skeletas keičiasi visą gyvenimą: tam tikra dalis kaulo nyksta, o jo vietoje atsikuria naujas kaulas. Po menopauzės, sumažėjus estrogenų kiekiui, suaktyvėja kaulų irimas, o naujai susiformavęs kaulinis audinys nekompensuoja prarastojo – todėl kaulai ima sparčiai retėti. Nustatyta, jog per pirmuosius 5 metus po menopauzės moterys praranda trečdalį kaulų masės. Nė viena moteris negali būti tikra, kad ji nesusirgs osteoporoze. Ar išsivystys ši liga ir kiek padidės kaulų lūžių tikimybė, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kaulų lūžių rizika yra didesnė moterims po menopauzės, kurios yra lieknos ir smulkaus kūno sudėjimo, nebuvo gimdžiusios, suvartoja mažai kalcio ir vitamino D su maistu, piktnaudžiauja alkoholiu ir nikotinu, nepakankamai yra fiziškai aktyvios, ilgą laiką buvo imobilizuotos ar jų giminėje kas nors jau buvo patyręs osteoporozinį kaulų lūžį Kiekviena moteris po menopauzės turėtų aptarti su savo gydytoju, ar jai yra padidėjusi rizika susirgti osteoporoze.
 

Ar liga dažna?


Viena iš trijų moterų, sulaukusių 50 metų amžiaus, rizikuoja susirgti osteoporoze ir patirti kaulų lūžį ateityje. Kiekvienas įvykęs kaulų lūžis padidina naujo lūžio tikimybę. Dažniausi osteoporoziniai lūžiai – tai stuburo slankstelių, šlaunikaulio, dilbio (riešo) lūžiai. Dažniausi iš jų –slankstelių lūžiai, dėl kurių mažėja ūgis, deformuojasi stuburas ir ilgainiui yra spaudžiami vidaus organai. Moteris gali jausti nugaros skausmą, bet dažnai nesusimąsto, kad jo priežastis – osteoporozė. Stuburo lūžiai ne tik keičia moters išvaizdą, mažina savivertę ir atima džiaugsmą gyvenimu, bet slanksteliai po lūžių niekada nebeatsinaujina. Įvykus šlaunikaulio lūžiui, moteris gali likti ir neįgali visam gyvenimui. Tai tampa našta tiek pačiai moteriai, tiek jos artimiesiems.
 

Kada būtina atlikti tyrimus?


„Kreiptis į gydytoją ir atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą, siekiant nustatyti, ar neišsivystė osteoporozė, būtina kiekvienai moteriai virš 65 metų amžiaus. Jei yra bent vienas veiksnys, didinantis osteoporozės tikimybę, tyrimą būtina atlikti anksčiau“, – pataria Lietuvos osteoporozės fondo pirmininkas doc. Vidmantas Alekna. Kuo ankstesnės stadijos nustatoma liga ir pradedama gydyti, tuo geresnių gydymo rezultatų galima susilaukti. Problema ta, kad visuomenė sensta ir didelė dalis osteoporoze sergančių moterų, kol neįvyko lūžis, nesusimąsto apie šią klastingą ligą ir ne visada yra paskatinamos gydytojų atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą. Gydytojai turėtų visą laiką prisiminti ligos aktualumą ir nusiųsti savo vyresnio amžiaus pacientes išsitirti, ar neserga osteoporoze.
 

Osteoporozė gali būti veiksmingai gydoma


Nereikia susitaikyti su kaulų retėjimo neišvengiamumu ir manyti, jog ūgio mažėjimas ir kiti laikysenos pakitimai, atsirandantys senstant, – neišvengiami senatvės palydovai. Moterys neturėtų būti abejingos savo sveikatai, kai šiuo metu Lietuvoje yra veiksmingų vaistų osteoporozei gydyti, kurie stiprina kaulus didindami kaulų mineralų tankį, sustabdo jų retėjimą ir smarkiai sumažina lūžių riziką. Auksiniu osteoporozės gydymo standartu laikomi bisfosfonatų grupės vaistai. Tyrimais įrodyta, jog, pavyzdžiui, vienas iš bisfosfonatų – ibandrono rūgštis (vaistinėse parduodamas Bonviva pavadinimu) – veiksmingai mažina kaulų lūžių riziką ir užkerta kelią ligos progresavimui. Ibandrono rūgšties preparato išskirtinumas tas, kad jį galima vartoti tik kartą per mėnesį (150 mg vaisto dozė kartą per mėnesį). Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad kartą per mėnesį vartojamo vaisto veiksmingumas yra net didesnis nei kasdien vartojamo vaisto. Šiuos vaistus galima rinktis ir injekcijomis. Tai dar vienas unikalus šių vaistų bruožas. Injekcijomis skiriama viena dozė (3 mg) kas tris mėnesius.
Taisyklingai vartodamos gydytojo paskirtus vaistus, pacientės gali jaustis nepriklausomos nuo savo ligos. „Osteoporozė – tai liga, kurią gydyti tenka ilgą laiką – mažiausiai 3 metus, o kartais ir daug ilgiau. Ją ne tik reikia kuo anksčiau diagnozuoti, bet ir svarbu, kad pacientės laikytųsi gydymo rekomendacijų bei visą gydymo laikotarpį taisyklingai vartotų skirtą vaistą, kitaip pablogės gydymo rezultatai“, – įspėja doc. V. Alekna.
 

Ar, vartojant vaistų osteoporozei gydyti, būtina gerti kalcio ir vitamino D?


Kalcio ir vitamino D vartojimas sergant osteoporoze yra labai svarbus. Vien kalcis ir vitaminas D osteoporozės neišgydys, tačiau jų patariama papildomai vartoti gydant ligą bisfosfonatais. O apskritai pomenopauzės laikotarpiu vyresnėms nei 50 metų moterims rekomenduojama kalcio paros norma – 500–1200 mg. Pagal naujausias rekomendacijas, vitamino D rekomenduojama vartoti 800 TV/parą.
 

Rūpinkitės savo sveikata


Dabar žiema, ne vien sniegu papuošianti žemę, bet ir padidinanti pavojų paslysti ir nugriūti. Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaulai gali būti išretėję. Todėl moterims po menopauzės reikia ne vien būti atsargioms einant slidžia gatve, bet ir nedelsti atlikti diagnostinį osteoporozės tyrimą ir, jei liga diagnozuojama, vartoti vaistų laikantis gydytojo nurodymų. Juk klastingąją osteoporozę galima pažaboti, ir vyresnio amžiaus moterys gali išlikti aktyvios, jaustis saugios eidamos slidžiu grindiniu, lipdamos laiptais ar keldamos anūką.
 

Veiksniai, susiję su padidėjusia kaulų lūžių rizika:



- amžius
- moteriška lytis
- estrogenų stoka
- ankstyva menopauzė
- ilgalaikė amenorėja
- osteoporoziniai lūžiai giminėje
- anksčiau buvę kaulų lūžiai
- nebuvo gimdymų
- maža kūno masė
- smulkūs kaulai
- mažas kalcio kiekis maiste
- piktnaudžiavimas alkoholiu
- piktnaudžiavimas nikotinu
- nepakankamas fizinis aktyvumas
- per didelis fizinis aktyvumas (dėl kurio sutrinka menstruacijų ciklas)
- ilgalaikė imobilizacija
- tam tikrų medikamentų vartojimas (pvz., kortikosteroidų)
- ligos: hiperparatireoidizmas, hipogonadizmas, augliai
Veiksmingas pomenopauzinės osteoporozės gydymo būdas - tik viena tabletė per mėnesį!

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai