Eglė Kvedaraitė diagnozę „bronchinė astma“ išgirdo vos šešerių. Įprasta manyti, kad didesnė dauguma vaikų, vaizdžiai sakant, šią ligą išauga. Eglė priklausė tam nedideliam procentui, kuriam „išaugti” nepavyko.
Dabar Eglė gali su šypsena prisiminti laikotarpį iki Nepriklausomybės, kai trūko medikamentų ir paprasčiausios informacijos apie ligą. „Aišku, liga darė įtaką mano gyvenimui. Dėl to, kad daug laiko praleisdavau ligoninėse ir sanatorijose, teko keisti mokyklą, kurioje vyko sustiprintos anglų kalbos pamokos. O aš tiesiog nesugebėdavau pasivyti. Tėvai bijojo išleisti mane į stovyklą, žygius, kaimą. Jie visko bijojo. Jų baimė buvo suprantama. O gydytojai nežinodami taip pat viską draudė. Negalėjau valgyti ledų, šokolado, citrusinių vaisių, riešutų. Medikamentų tuomet praktiškai nebuvo, galėjom tik slopinti priepuolius,“ – prisimena Eglė. Pašnekovė sakė, jog dabar jau nieko nestebina žmonės su inhaliatoriais, o jos paauglystės laikotarpiu dažnas gėdijosi viešai vartoti vaistus.
26 metus bronchine astma serganti mergina sako, kad dabar skųstis savo liga negalėtų. „Po Nepriklausomybės atsiradus naujiems vaistams, normaliam gydymui, inhaliatoriams, ligą galima kontroliuoti ir pakankamai normaliai gyventi. Žinau, kam esu alergiška, todėl jaučiausi tvirtai ir nebijau ligos. Be to, šiais laikais sergantieji gauna tikrai daug informacijos apie savo ligą, apie gydymo galimybes, todėl nėra keistų mitų,“ – šypsosi Lietuvos astmos klubų asociacijos prezidentė E. Kvedaraitė.
Pašnekovė pasidžiaugė, kad neseniai vykusio ligonių ir medikų susitikimo metu išgirdo smagų dalyką. Susitikime dalyvavęs medikas sakė, kad jau kuris laikas reanimacijos skyriuose nėra bronchine astma sergančių žmonių. Pasak Eglės, tą užtikrina medikamentai, gyvenimo koregavimas ir pakankamas kiekis informacijos apie ligą.
Alerginės ligos sparčiai plinta visame pasaulyje. Europos šalyse jomis serga 35 procentai gyventojų. Lietuvoje šie rodikliai mažesni, tačiau, keičiantis visuomenės gyvenimo būdui, galima tikėtis didelio alergijos paplitimo. Norint įveikti alergines ligas, reikia žinių apie jas.
„Kai buvau mažesnė, vartodavau vaistus nuo vieno priepuolio iki kito. Įsipurški vaisto, kurį laiką gerai, jo veikimas praeina, ir vėl... Tie priepuoliai pakankamai dažni būdavo, ypač atsiradus kokiam alergenui. Važiuodavau į kaimą, ten senas namas ir dulkių daug... Mano astma alerginio pobūdžio. Išsiaiškinau, kad esu alergiška dulkių erkutėms,“ – pasakojo Eglė.
Pašnekovė sako, jog nors ir yra veiksmingų medikamentų, būtina paisyti gydytojų rekomendacijų. Svarbiausia – stengtis pašalinti iš aplinkos alergenus. Pasak Eglės, jai reikia pirkti sintetinę patalynę, kurią galima būtų gana dažnai skalbti. „Aišku, nuo jų nepasislėpsi, jeigu kur keliauji, jeigu tenka nakvoti kituose namuose... Tačiau stengiuosi dažniau vėdinti kambarius, deduosi kaukę, kai tvarkau namus. Sunkiausia ištverti namų ruošos darbus,“ – šypsosi Eglė.
Sergančiųjų bronchine astma nevyriausybinėms organizacijoms vadovaujanti Eglė sako, kad tokie klubai labai reikalingi. „Išgirdus diagnozę visuomet būna šokas. Žmogus klausia savęs: kodėl man? kodėl aš?.. Neturint informacijos ir bijant savo ligos, apninka labai niūrios mintys. Atėjus į organizaciją, pamatoma, kad yra žmonių, sergančių tokia pačia liga, jie gerai ir kokybiškai gyvena. Pasikalbėjus tampa lengviau,“ – teigė Eglė Kvedaraitė.
Sergantis dažnai geriau suvokia savo pojūčius negu medikas, todėl sergančiųjų ta pačia liga bendravimas nėra betikslis. Šiandien respublikoje veikia apie 20 tokių klubų.
Daugelio pasaulio mokslininkų nustatyta, kad geriausios sąlygos erkėms egzistuoti yra lovose, kur nuolat šilta ir drėgna ir yra pakankamai maisto. Tačiau erkių randama ne tik lovų čiužiniuose, bet ir minkštų baldų apmušaluose, minkštuose žaisluose, iš kilimų, drabužių ar panašių namų apyvokos daiktų surinktose dulkėse.
Erkių paplitimą namų dulkėse nulemia trys pagrindiniai veiksniai: maistas, temperatūra ir santykinė oro drėgmė. Pagrindinis erkių maisto šaltinis yra nukritusios žmogaus epidermio (suragėjusio odos sluoksnio) dalelės. Sveikas žmogus per parą vidutiniškai „pagamina“ 0,5–1 g pleiskanų. Jos patenka ant buto grindų, o ypač daug jų susikaupia patalynėje ir minkštų baldų apmušaluose. Joms augti ir vystytis palankiausia yra +25, +27°C temperatūra. Žemesnėje temperatūroje erkių vystymasis sulėtėja. Esant žemesnei nei 50 proc. santykinei oro drėgmei, erkės išgyvena ne ilgiau nei 6–11 dienų.
· 90 procentų savo laiko praleidžiame patalpose.
· Kiekvieną kartą įkvepiame nuo 40 000 iki 75 000 dulkių dalelyčių.
· 1964 metų Olandijos ir Japonijos mokslininkai nustatė, kad Dermatophagoides pteronyssinus erkės yra namų dulkių sukeliamų ligų – alerginės astmos ir rinito – priežastis
· Lietuvoje namų dulkėse identifikuotos 49 rūšių erkės iš 4 būrių, 20 šeimų.
· Patalynės, pagalvių ar čiužinių vilkimas sintetiniais užvalkalais sumažina erkių kiekį.
· Skalbimas 20 minučių karštesniame nei 60°C temperatūros vandenyje visas erkes veikia žudančiai, o skalbiant šaltame vandenyje, žūsta apie 90 proc. gyvų erkių.
· Sausas valymas ypač efektyvus naikinant erkes iš lovos reikmenų, drabužių.
· Lyginimas efektyvus tik naikinant erkes iš plonų drabužių ir patalynės. Gilesniuose sluoksniuose lieka nuo 40 proc. iki 93 proc. gyvų erkių.
· Šaldymas. Visos erkės žūsta per keletą minučių valant kilimus skystu azotu. Minkštus žaislus ar kitus nedidelius daiktus siūloma bent 12 valandų palaikyti šaldymo kameroje.
· Dulkių siurbimas yra mažiausiai efektyvus ir priklauso nuo to, kaip yra surenkamos dulkės. Geriausi yra tie aparatai, kurie turi vandens filtrus – juose dulkės yra susiurbiamos į vandenį.
„Kai buvau mažesnė, vartodavau vaistus nuo vieno priepuolio iki kito. Įsipurški vaisto, kurį laiką gerai, jo veikimas praeina, ir vėl... Tie priepuoliai pakankamai dažni būdavo, ypač atsiradus kokiam alergenui. Važiuodavau į kaimą, ten senas namas ir dulkių daug... Mano astma alerginio pobūdžio. Išsiaiškinau, kad esu alergiška dulkių erkutėms,“ – pasakojo Eglė.
Pašnekovė sako, jog nors ir yra veiksmingų medikamentų, būtina paisyti gydytojų rekomendacijų. Svarbiausia – stengtis pašalinti iš aplinkos alergenus. Pasak Eglės, jai reikia pirkti sintetinę patalynę, kurią galima būtų gana dažnai skalbti. „Aišku, nuo jų nepasislėpsi, jeigu kur keliauji, jeigu tenka nakvoti kituose namuose... Tačiau stengiuosi dažniau vėdinti kambarius, deduosi kaukę, kai tvarkau namus. Sunkiausia ištverti namų ruošos darbus,“ – šypsosi Eglė.
Sergančiųjų bronchine astma nevyriausybinėms organizacijoms vadovaujanti Eglė sako, kad tokie klubai labai reikalingi. „Išgirdus diagnozę visuomet būna šokas. Žmogus klausia savęs: kodėl man? kodėl aš?.. Neturint informacijos ir bijant savo ligos, apninka labai niūrios mintys. Atėjus į organizaciją, pamatoma, kad yra žmonių, sergančių tokia pačia liga, jie gerai ir kokybiškai gyvena. Pasikalbėjus tampa lengviau,“ – teigė Eglė Kvedaraitė.
Sergantis dažnai geriau suvokia savo pojūčius negu medikas, todėl sergančiųjų ta pačia liga bendravimas nėra betikslis. Šiandien respublikoje veikia apie 20 tokių klubų.
Daugelio pasaulio mokslininkų nustatyta, kad geriausios sąlygos erkėms egzistuoti yra lovose, kur nuolat šilta ir drėgna ir yra pakankamai maisto. Tačiau erkių randama ne tik lovų čiužiniuose, bet ir minkštų baldų apmušaluose, minkštuose žaisluose, iš kilimų, drabužių ar panašių namų apyvokos daiktų surinktose dulkėse.
Erkių paplitimą namų dulkėse nulemia trys pagrindiniai veiksniai: maistas, temperatūra ir santykinė oro drėgmė. Pagrindinis erkių maisto šaltinis yra nukritusios žmogaus epidermio (suragėjusio odos sluoksnio) dalelės. Sveikas žmogus per parą vidutiniškai „pagamina“ 0,5–1 g pleiskanų. Jos patenka ant buto grindų, o ypač daug jų susikaupia patalynėje ir minkštų baldų apmušaluose. Joms augti ir vystytis palankiausia yra +25, +27°C temperatūra. Žemesnėje temperatūroje erkių vystymasis sulėtėja. Esant žemesnei nei 50 proc. santykinei oro drėgmei, erkės išgyvena ne ilgiau nei 6–11 dienų.
· 90 procentų savo laiko praleidžiame patalpose.
· Kiekvieną kartą įkvepiame nuo 40 000 iki 75 000 dulkių dalelyčių.
· 1964 metų Olandijos ir Japonijos mokslininkai nustatė, kad Dermatophagoides pteronyssinus erkės yra namų dulkių sukeliamų ligų – alerginės astmos ir rinito – priežastis
· Lietuvoje namų dulkėse identifikuotos 49 rūšių erkės iš 4 būrių, 20 šeimų.
· Patalynės, pagalvių ar čiužinių vilkimas sintetiniais užvalkalais sumažina erkių kiekį.
· Skalbimas 20 minučių karštesniame nei 60°C temperatūros vandenyje visas erkes veikia žudančiai, o skalbiant šaltame vandenyje, žūsta apie 90 proc. gyvų erkių.
· Sausas valymas ypač efektyvus naikinant erkes iš lovos reikmenų, drabužių.
· Lyginimas efektyvus tik naikinant erkes iš plonų drabužių ir patalynės. Gilesniuose sluoksniuose lieka nuo 40 proc. iki 93 proc. gyvų erkių.
· Šaldymas. Visos erkės žūsta per keletą minučių valant kilimus skystu azotu. Minkštus žaislus ar kitus nedidelius daiktus siūloma bent 12 valandų palaikyti šaldymo kameroje.
· Dulkių siurbimas yra mažiausiai efektyvus ir priklauso nuo to, kaip yra surenkamos dulkės. Geriausi yra tie aparatai, kurie turi vandens filtrus – juose dulkės yra susiurbiamos į vandenį.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau