Namų dulkės pažadina astmą

Šiuo metu įrodyta, kad bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Ji pasunkina kvėpavimą, sukelia dusulį ar kosulį. Dusulys dažnai būna priepuolių pobūdžio. Priepuoliai gali būti lengvesni ar sunkesni, kartais net pavojingi gyvybei. Bronchine astma serga 1–3 proc. Lietuvos vaikų ir 4 proc. suaugusiųjų. Vaikams ir jaunuoliams sergant astma, svarbus vaidmuo tenka alergijai. Žinoma gausybė alergenų, vienas iš keisčiau skambančių – namų dulkės.
 

Nepavyko ligos išaugti


Eglė Kvedaraitė diagnozę „bronchinė astma“ išgirdo vos šešerių. Įprasta manyti, kad didesnė dauguma vaikų, vaizdžiai sakant, šią ligą išauga. Eglė priklausė tam nedideliam procentui, kuriam „išaugti” nepavyko.
Dabar Eglė gali su šypsena prisiminti laikotarpį iki Nepriklausomybės, kai trūko medikamentų ir paprasčiausios informacijos apie ligą. „Aišku, liga darė įtaką mano gyvenimui. Dėl to, kad daug laiko praleisdavau ligoninėse ir sanatorijose, teko keisti mokyklą, kurioje vyko sustiprintos anglų kalbos pamokos. O aš tiesiog nesugebėdavau pasivyti. Tėvai bijojo išleisti mane į stovyklą, žygius, kaimą. Jie visko bijojo. Jų baimė buvo suprantama. O gydytojai nežinodami taip pat viską draudė. Negalėjau valgyti ledų, šokolado, citrusinių vaisių, riešutų. Medikamentų tuomet praktiškai nebuvo, galėjom tik slopinti priepuolius,“ – prisimena Eglė. Pašnekovė sakė, jog dabar jau nieko nestebina žmonės su inhaliatoriais, o jos paauglystės laikotarpiu dažnas gėdijosi viešai vartoti vaistus.

26 metus bronchine astma serganti mergina sako, kad dabar skųstis savo liga negalėtų. „Po Nepriklausomybės atsiradus naujiems vaistams, normaliam gydymui, inhaliatoriams, ligą galima kontroliuoti ir pakankamai normaliai gyventi. Žinau, kam esu alergiška, todėl jaučiausi tvirtai ir nebijau ligos. Be to, šiais laikais sergantieji gauna tikrai daug informacijos apie savo ligą, apie gydymo galimybes, todėl nėra keistų mitų,“ – šypsosi Lietuvos astmos klubų asociacijos prezidentė E. Kvedaraitė.
Pašnekovė pasidžiaugė, kad neseniai vykusio ligonių ir medikų susitikimo metu išgirdo smagų dalyką. Susitikime dalyvavęs medikas sakė, kad jau kuris laikas reanimacijos skyriuose nėra bronchine astma sergančių žmonių. Pasak Eglės, tą užtikrina medikamentai, gyvenimo koregavimas ir pakankamas kiekis informacijos apie ligą.
Alerginės ligos sparčiai plinta visame pasaulyje. Europos šalyse jomis serga 35 procentai gyventojų. Lietuvoje šie rodikliai mažesni, tačiau, keičiantis visuomenės gyvenimo būdui, galima tikėtis didelio alergijos paplitimo. Norint įveikti alergines ligas, reikia žinių apie jas.
 

Neįprasta alergija dulkių erkėms


„Kai buvau mažesnė, vartodavau vaistus nuo vieno priepuolio iki kito. Įsipurški vaisto, kurį laiką gerai, jo veikimas praeina, ir vėl... Tie priepuoliai pakankamai dažni būdavo, ypač atsiradus kokiam alergenui. Važiuodavau į kaimą, ten senas namas ir dulkių daug... Mano astma alerginio pobūdžio. Išsiaiškinau, kad esu alergiška dulkių erkutėms,“ – pasakojo Eglė.
Pašnekovė sako, jog nors ir yra veiksmingų medikamentų, būtina paisyti gydytojų rekomendacijų. Svarbiausia – stengtis pašalinti iš aplinkos alergenus. Pasak Eglės, jai reikia pirkti sintetinę patalynę, kurią galima būtų gana dažnai skalbti. „Aišku, nuo jų nepasislėpsi, jeigu kur keliauji, jeigu tenka nakvoti kituose namuose... Tačiau stengiuosi dažniau vėdinti kambarius, deduosi kaukę, kai tvarkau namus. Sunkiausia ištverti namų ruošos darbus,“ – šypsosi Eglė.
Sergančiųjų bronchine astma nevyriausybinėms organizacijoms vadovaujanti Eglė sako, kad tokie klubai labai reikalingi. „Išgirdus diagnozę visuomet būna šokas. Žmogus klausia savęs: kodėl man? kodėl aš?.. Neturint informacijos ir bijant savo ligos, apninka labai niūrios mintys. Atėjus į organizaciją, pamatoma, kad yra žmonių, sergančių tokia pačia liga, jie gerai ir kokybiškai gyvena. Pasikalbėjus tampa lengviau,“ – teigė Eglė Kvedaraitė.


Sergantis dažnai geriau suvokia savo pojūčius negu medikas, todėl sergančiųjų ta pačia liga bendravimas nėra betikslis. Šiandien respublikoje veikia apie 20 tokių klubų.
Daugelio pasaulio mokslininkų nustatyta, kad geriausios sąlygos erkėms egzistuoti yra lovose, kur nuolat šilta ir drėgna ir yra pakankamai maisto. Tačiau erkių randama ne tik lovų čiužiniuose, bet ir minkštų baldų apmušaluose, minkštuose žaisluose, iš kilimų, drabužių ar panašių namų apyvokos daiktų surinktose dulkėse.
Erkių paplitimą namų dulkėse nulemia trys pagrindiniai veiksniai: maistas, temperatūra ir santykinė oro drėgmė. Pagrindinis erkių maisto šaltinis yra nukritusios žmogaus epidermio (suragėjusio odos sluoksnio) dalelės. Sveikas žmogus per parą vidutiniškai „pagamina“ 0,5–1 g pleiskanų. Jos patenka ant buto grindų, o ypač daug jų susikaupia patalynėje ir minkštų baldų apmušaluose. Joms augti ir vystytis palankiausia yra +25, +27°C temperatūra. Žemesnėje temperatūroje erkių vystymasis sulėtėja. Esant žemesnei nei 50 proc. santykinei oro drėgmei, erkės išgyvena ne ilgiau nei 6–11 dienų.
· 90 procentų savo laiko praleidžiame patalpose.
· Kiekvieną kartą įkvepiame nuo 40 000 iki 75 000 dulkių dalelyčių.
· 1964 metų Olandijos ir Japonijos mokslininkai nustatė, kad Dermatophagoides pteronyssinus erkės yra namų dulkių sukeliamų ligų – alerginės astmos ir rinito – priežastis
· Lietuvoje namų dulkėse identifikuotos 49 rūšių erkės iš 4 būrių, 20 šeimų.
 

Namų dulkių erkių naikinimo būdai:


· Patalynės, pagalvių ar čiužinių vilkimas sintetiniais užvalkalais sumažina erkių kiekį.
· Skalbimas 20 minučių karštesniame nei 60°C temperatūros vandenyje visas erkes veikia žudančiai, o skalbiant šaltame vandenyje, žūsta apie 90 proc. gyvų erkių.
· Sausas valymas ypač efektyvus naikinant erkes iš lovos reikmenų, drabužių.
· Lyginimas efektyvus tik naikinant erkes iš plonų drabužių ir patalynės. Gilesniuose sluoksniuose lieka nuo 40 proc. iki 93 proc. gyvų erkių.
· Šaldymas. Visos erkės žūsta per keletą minučių valant kilimus skystu azotu. Minkštus žaislus ar kitus nedidelius daiktus siūloma bent 12 valandų palaikyti šaldymo kameroje.
· Dulkių siurbimas yra mažiausiai efektyvus ir priklauso nuo to, kaip yra surenkamos dulkės. Geriausi yra tie aparatai, kurie turi vandens filtrus – juose dulkės yra susiurbiamos į vandenį. 

Neįprasta alergija dulkių erkėms


„Kai buvau mažesnė, vartodavau vaistus nuo vieno priepuolio iki kito. Įsipurški vaisto, kurį laiką gerai, jo veikimas praeina, ir vėl... Tie priepuoliai pakankamai dažni būdavo, ypač atsiradus kokiam alergenui. Važiuodavau į kaimą, ten senas namas ir dulkių daug... Mano astma alerginio pobūdžio. Išsiaiškinau, kad esu alergiška dulkių erkutėms,“ – pasakojo Eglė.
Pašnekovė sako, jog nors ir yra veiksmingų medikamentų, būtina paisyti gydytojų rekomendacijų. Svarbiausia – stengtis pašalinti iš aplinkos alergenus. Pasak Eglės, jai reikia pirkti sintetinę patalynę, kurią galima būtų gana dažnai skalbti. „Aišku, nuo jų nepasislėpsi, jeigu kur keliauji, jeigu tenka nakvoti kituose namuose... Tačiau stengiuosi dažniau vėdinti kambarius, deduosi kaukę, kai tvarkau namus. Sunkiausia ištverti namų ruošos darbus,“ – šypsosi Eglė.
Sergančiųjų bronchine astma nevyriausybinėms organizacijoms vadovaujanti Eglė sako, kad tokie klubai labai reikalingi. „Išgirdus diagnozę visuomet būna šokas. Žmogus klausia savęs: kodėl man? kodėl aš?.. Neturint informacijos ir bijant savo ligos, apninka labai niūrios mintys. Atėjus į organizaciją, pamatoma, kad yra žmonių, sergančių tokia pačia liga, jie gerai ir kokybiškai gyvena. Pasikalbėjus tampa lengviau,“ – teigė Eglė Kvedaraitė.
Sergantis dažnai geriau suvokia savo pojūčius negu medikas, todėl sergančiųjų ta pačia liga bendravimas nėra betikslis. Šiandien respublikoje veikia apie 20 tokių klubų.
Daugelio pasaulio mokslininkų nustatyta, kad geriausios sąlygos erkėms egzistuoti yra lovose, kur nuolat šilta ir drėgna ir yra pakankamai maisto. Tačiau erkių randama ne tik lovų čiužiniuose, bet ir minkštų baldų apmušaluose, minkštuose žaisluose, iš kilimų, drabužių ar panašių namų apyvokos daiktų surinktose dulkėse.
Erkių paplitimą namų dulkėse nulemia trys pagrindiniai veiksniai: maistas, temperatūra ir santykinė oro drėgmė. Pagrindinis erkių maisto šaltinis yra nukritusios žmogaus epidermio (suragėjusio odos sluoksnio) dalelės. Sveikas žmogus per parą vidutiniškai „pagamina“ 0,5–1 g pleiskanų. Jos patenka ant buto grindų, o ypač daug jų susikaupia patalynėje ir minkštų baldų apmušaluose. Joms augti ir vystytis palankiausia yra +25, +27°C temperatūra. Žemesnėje temperatūroje erkių vystymasis sulėtėja. Esant žemesnei nei 50 proc. santykinei oro drėgmei, erkės išgyvena ne ilgiau nei 6–11 dienų.
· 90 procentų savo laiko praleidžiame patalpose.
· Kiekvieną kartą įkvepiame nuo 40 000 iki 75 000 dulkių dalelyčių.
· 1964 metų Olandijos ir Japonijos mokslininkai nustatė, kad Dermatophagoides pteronyssinus erkės yra namų dulkių sukeliamų ligų – alerginės astmos ir rinito – priežastis
· Lietuvoje namų dulkėse identifikuotos 49 rūšių erkės iš 4 būrių, 20 šeimų.
 

Namų dulkių erkių naikinimo būdai:


· Patalynės, pagalvių ar čiužinių vilkimas sintetiniais užvalkalais sumažina erkių kiekį.
· Skalbimas 20 minučių karštesniame nei 60°C temperatūros vandenyje visas erkes veikia žudančiai, o skalbiant šaltame vandenyje, žūsta apie 90 proc. gyvų erkių.
· Sausas valymas ypač efektyvus naikinant erkes iš lovos reikmenų, drabužių.
· Lyginimas efektyvus tik naikinant erkes iš plonų drabužių ir patalynės. Gilesniuose sluoksniuose lieka nuo 40 proc. iki 93 proc. gyvų erkių.
· Šaldymas. Visos erkės žūsta per keletą minučių valant kilimus skystu azotu. Minkštus žaislus ar kitus nedidelius daiktus siūloma bent 12 valandų palaikyti šaldymo kameroje.
· Dulkių siurbimas yra mažiausiai efektyvus ir priklauso nuo to, kaip yra surenkamos dulkės. Geriausi yra tie aparatai, kurie turi vandens filtrus – juose dulkės yra susiurbiamos į vandenį.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai