Tarpslankstelinai diskai atlieka stuburo amortizatorių vaidmenį. Jų funkcija sutrinka, kai disko gabaliukas atskyla ir pasislenka į stuburo kanalą. Šis fragmentas gali suspausti arba dirginti kanalo šakneles arba nugaros smegenis. Dažniausiai pažeidžiamos šaknelės ir nervai, einantys į koją ir nešantys informaciją į šlaunies, blauzdos ir pėdos raumenis bei dermatomas (odos sritis).
Dažniausiai pažeidžiami juosmeninės stuburo dalies diskai, ypač keli apatiniai. Dažniausiai juos pažeidžia degeneracinė liga, kurios priežastys iki galo nėra žinomos. Manoma, kad ši liga gali pakenkti ne tik diskams, bet ir raiščiams, sąnariams.
Degeneraciniams pakitimams atsirasti įtakos turi genetiniai veiksniai, stuburo traumos (dažniausiai pakartotinės, pavyzdžiui, sunkumų kilnojimas). Per didelis krūvis stuburui kumuliuojasi, tai paprastai pasireiškia krepšininkams, imtynininkams, gimnastams, medkirčiams ir kt.
Degeneracinių diskų pakitimų gali atsirasti dėl įgimtų slankstelių vystymosi defektų.
Stuburą neigiamai veikia naktinis darbas, nes naktį stuburas turi „miegoti“ ir pasiruošti naujai darbo dienai.
Pastebėta, kad dažniau stuburo išvaržos atsiranda rūkantiems žmonėms.
Metams bėgant mažėja diskų aukštis. Jau nuo 15–20 metų amžiaus diskas pradeda netekti vandens, prarasdamas elastingumą. Kartais tereikia nedidelės traumos, ir diskas įtrūksta, formuojasi jo išvarža.
Paprastai būdingas juosmens skausmas su plitimu į koją. Aptirpsta koja, nusilpsta jos raumenys. Simptomai priklauso nuo išvaržos lokalizacijos ir nervinių šaknelių pažeidimo. Labai retais atvejais gali staiga nusilpti viena ar abi kojos, sutrikti dubens organų funkcija, pasireiškianti šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimais.
Disko išvaržos diagnostiką ir gydymo taktiką nulemia paciento apžiūra, anamnezė bei klinikinių tyrimų duomenys.
Diagnozei patikslinti atliekama arba stuburo kompiuterinė tomografija (KT), arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tarpslanksteliniai diskai gerai matomi KT metu, bet dar geriau – atlikus MRT tyrimą. Minėti tyrimai leidžia nustatyti, kur yra išvarža, kokius nervinius elementus ji pažeidžia, ir neretai nulemia gydymo taktiką.
Standartinės arba paprastos rentgeno nuotraukos disko išvaržos diagnostikai turi mažai naudos. Šio tyrimo metu galima nustatyti, ar neišniręs slankstelis, kai kurias įgimtas stuburo anomalijas, slankstelių lūžius bei stuburo ašies iškrypimus. Standartinės rentgenografijos metu disko kremzlės nesimato, todėl šis tyrimas yra mažai informatyvus nustatant disko išvaržas.
Disko išvaržos gydomos konservatyviai arba chirurginiu būdu.
Dažniausiai taikomi neoperaciniai metodai: vaistai, fizioterapija, kineziterapija (judesio terapija: mankštos pratimai). Ligoniui skiriama analgetikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir kiti medikamentai.
Tačiau, jei gydant konservatyviai lieka skausmas arba kojos funkcijos sutrikimas, tikslinga neurochirurgo konsultacija dėl operacijos taktikos. Svarbu atlikti stuburo kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimą ir tada spręsti, ar reikia operacijos, kurios metu disko išvarža pašalinama.
Operuojama, kai yra akivaizdus kojos raumenų silpnumas, atsižvelgiant į stuburo inervacijos zoną, aptirpimą ir išlikusį ilgalaikį skausmo sindromą, dėl ko žmogus tampa neįgalus arba nedarbingas. Operacijos metu atpalaiduojamos nervų šaknelės arba nugariniai nervai ir iš stuburo kanalo pašalinamas disko fragmentas.
Atviroji operacija labiau invazinė ir žmogų daugiau traumuojanti nei endoskopinė. Abiejų tipų operacijos atliekamos taikant bendrąją nejautrą.
Uždaroji, arba endoskopinė chirurginė intervencija daroma pro mažą 1,5–2 cm pjūvį. Pacientas pirmąją arba antrąją parą keliauja namo. Endoskopinės operacijos atliekamos privačiuose medicinos centruose, o dalį tokių operacijų kainos kompensuoja ligonių kasos.
Kitas uždaros operacijos būdas – tai perkutaninis metodas, kurio metu į diską įterpiamas elektrodas, skleidžiantis tam tikras sroves –lazerines ar ultragarsines bangas, temperatūrą.
Kai naudojami lazeriniai šviesolaidžiai, procedūra vadinama perkutanine lazerine disko dekompresija. Lietuvoje atliktos vos kelios tokios operacijos, nes ligonių kasos gydymo nekompensuoja, o tai yra brangus gydymo būdas. Perkutaniniais metodais gali būti gydomos dažniausiai tik nedidelės išvaržos.
Po operacijos ligoniui rekomenduojamas medikamentinis ir neretai reabilitacinis gydymas, patariama nešioti juosmens įtvarą, vengti staigių judesių ir didelių fizinių krūvių.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau