Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvos mirties priežasčių struktūroje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų daugelį metų užima pirmą vietą. Pastaruoju metu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių tyrimai pasaulyje pereina į aukštesnę pakopą, kurios pagrindas yra jų savitarpio priklausomumo ir kompleksinio poveikio tyrimai. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojų viena iš mokslinės veiklos krypčių yra vertinti rizikos veiksnių, tarp jų metabolinio sindromo ir rūkymo, įtaką išeminės širdies ligos (IŠL) pasireiškimui ir progresavimui.
Reguliariai rūkančiu žmogumi laikomas tas, kuris surūko bent po vieną cigaretę per dieną. Nustoti rūkyti naudinga bet kuriuo metu, kadangi neberūkant rizika susirgti IŠL yra beveik tokia pati kaip niekada nerūkusiems.
Medicinos mokslo literatūroje vis daugiau pateikiama duomenų, kad metabolinis sindromas, kuris yra metabolizmo sutrikimų spektrą jungiantis rizikos veiksnys, reikšmingai didina IŠL bei ankstyvos mirties riziką. Profilaktinės patikros, atliktos 2001-2002 m., vadovaujantis tarptautinės programos MONICA protokolu, duomenimis, kas penktam vidutinio amžiaus Kauno miesto vyrui buvo nustatytas metabolinis sindromas. Siekiant sumažinti metabolinio sindromo paplitimą, rekomenduojama kasdieninėje praktikoje aktyviai ieškoti sindromui būdingų požymių ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias šių rizikos veiksnių paplitimą. Žmonėms, kurie yra nutukę, jeigu jiems nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis, labai svarbu ištirti ir kitus rodiklius, susijusius su šiuo sindromu. Patvirtinimui dar reikėtų atlikti gliukozės ir lipidų (trigliceridų ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolio) tyrimus kraujo serume. Kad šie biocheminiai tyrimai būtų objektyvus, tiriamieji prieš tyrimą turėtų būti nevalgę bent 12 valandų.
Metabolinis sindromas ir rūkymas – tai du nepriklausomi rizikos veiksniai, turintys įtakos IŠL pasireiškimui ir progresavimui. Metabolinis sindromas, kaip individualių rizikos veiksnių (nutukimo, hiperglikemijos, aterogeninės dislipidemijos ir arterinės hipertenzijos) kompleksas, reikšmingai didina IŠL riziką ir didėjant metabolinio sindromo komponentų skaičiui, ši rizika didėja. Rūkymo žala organizmui yra tiesiogiai susijusi su pažeidimais, kuriuos sukelia oksidacinis stresas. Tabako dūmuose yra daug toksinių junginių, tarp jų ir laisvųjų radikalų, sukeliančių kraujagyslių pažeidimus. Tokiu būdu, rūkantiesiems didėja aterosklerozės rizika, dažniau pasireiškia dislipidemija, rūkymas turi neigiamos įtakos arteriniam kraujo spaudimui, spazmuoja kraujagysles.
Įvertinant vidutinio amžiaus Kauno miesto vyrų sergamumo IŠL ryšį su metaboliniu sindromu ir rūkymo įpročiais, išanalizuoti profilaktinės patikros, kurią atliko KMU Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojai vadovaujantis tarptautinės programos MONICA protokolu, duomenis. Analizei panaudoti 408 45-64 metų Kauno vyrų, kurie buvo ištirti 2001-2002 m. tyrimo duomenis. IŠL diagnozuota remiantis šiais epidemiologiniais kriterijais: persirgtas miokardo infarktas, nustatyta įtampos krūtinės angina ir išeminiai pokyčiai elektrokardiogramoje. Metabolinis sindromas pagal ATP III kriterijus diagnozuotas asmenims, kuriems nustatyti trys ar daugiau iš penkių požymių: padidėjęs arterinis kraujospūdis, pilvinio tipo nutukimas, sutrikusi gliukozės reguliacija, padidėjusi trigliceridų koncentracija, maža DTL cholesterolio koncentracija. Rūkymo įpročiai tirti apklausos būdu. Jei žmogus surūkydavo bent po vieną cigaretę per dieną – laikytas kaip reguliariai rūkantis.
Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad 45-64 m. vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, galimybė susirgti IŠL buvo 2 kartus didesnė, palyginus su vyrais, kuriems nerasta šio sindromo. Reguliariai rūkantys ir metusieji rūkyti vyrai dažniau sirgo IŠL, palyginti su vyrais, kurie niekada nerūkė. Įvertinus abiejų šių rizikos veiksnių kompleksinę įtaką IŠL pasireiškimui nustatyta, kad vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas ir jie dar reguliariai rūkė, galimybė susirgti IŠL buvo 3,6 kartus didesnė, palyginus su niekada nerūkiusiais vyrais, kuriems nerasta šio sindromo.
Atlikus dviejų profilaktinių patikrų tyrimo duomenų analizę nustatyta, kad tarp 1992-1993 m. ištirtų 359 Kauno vyrų ir 2001-2002 m. ištirtų 408 Kauno vyrų (45-64 metų) IŠL dažnis reikšmingai nesiskyrė (apie 17 proc.). Metabolinio sindromo dažnis taip pat reikšmingai nesiskyrė, tačiau neramina tai, kad per 10 metų reikšmingai padidėjo pilvinio tipo nutukimas kuris sąlygoja, kito metabolinio sindromo komponento – trigliceridų koncentracijos padidėjimą. Per 10 metų reikšmingai padidėjo reguliariai rūkančių vyrų dažnis (1,5 karto). Kaip rodo 2001-2002 m. profilaktinės patikros tyrimo duomenų analizė, IŠL dažniausiai pasireiškė rūkantiems vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas (32,3 proc.), o kardiovaskulinių problemų turėjo nerūkantys vyrai, kuriems nerasta metabolinio sindromo (11,6 proc.). Taigi, jei žmogus yra rūkantis ir kartu nustatytas metabolinis sindromas, IŠL dažnis ypatingai padidėja.
Atlikus tyrimą, galima daryti išvadą, jog žmonėms, kurie rūko ar metė rūkyti, yra labai svarbu atlikti sveikatos tyrimus, kurie leistų nustatyti ar paneigti metabolinį sindromą. Tai suteiktų galimybę įvertinti, kokia išeminės širdies ligos rizika, ir taikyti jiems prevencijos priemones.
Rūkymas ir metabolinis sindromas – tai du rizikos veiksniai, kurie gali būti pakeičiami ir gerai kontroliuojami mūsų pačių. Todėl pradėkime rūpintis savo sveikata jau šiandien!
Reguliariai rūkančiu žmogumi laikomas tas, kuris surūko bent po vieną cigaretę per dieną. Nustoti rūkyti naudinga bet kuriuo metu, kadangi neberūkant rizika susirgti IŠL yra beveik tokia pati kaip niekada nerūkusiems.
Medicinos mokslo literatūroje vis daugiau pateikiama duomenų, kad metabolinis sindromas, kuris yra metabolizmo sutrikimų spektrą jungiantis rizikos veiksnys, reikšmingai didina IŠL bei ankstyvos mirties riziką. Profilaktinės patikros, atliktos 2001-2002 m., vadovaujantis tarptautinės programos MONICA protokolu, duomenimis, kas penktam vidutinio amžiaus Kauno miesto vyrui buvo nustatytas metabolinis sindromas. Siekiant sumažinti metabolinio sindromo paplitimą, rekomenduojama kasdieninėje praktikoje aktyviai ieškoti sindromui būdingų požymių ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias šių rizikos veiksnių paplitimą. Žmonėms, kurie yra nutukę, jeigu jiems nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis, labai svarbu ištirti ir kitus rodiklius, susijusius su šiuo sindromu. Patvirtinimui dar reikėtų atlikti gliukozės ir lipidų (trigliceridų ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolio) tyrimus kraujo serume. Kad šie biocheminiai tyrimai būtų objektyvus, tiriamieji prieš tyrimą turėtų būti nevalgę bent 12 valandų.
Metabolinis sindromas ir rūkymas – tai du nepriklausomi rizikos veiksniai, turintys įtakos IŠL pasireiškimui ir progresavimui. Metabolinis sindromas, kaip individualių rizikos veiksnių (nutukimo, hiperglikemijos, aterogeninės dislipidemijos ir arterinės hipertenzijos) kompleksas, reikšmingai didina IŠL riziką ir didėjant metabolinio sindromo komponentų skaičiui, ši rizika didėja. Rūkymo žala organizmui yra tiesiogiai susijusi su pažeidimais, kuriuos sukelia oksidacinis stresas. Tabako dūmuose yra daug toksinių junginių, tarp jų ir laisvųjų radikalų, sukeliančių kraujagyslių pažeidimus. Tokiu būdu, rūkantiesiems didėja aterosklerozės rizika, dažniau pasireiškia dislipidemija, rūkymas turi neigiamos įtakos arteriniam kraujo spaudimui, spazmuoja kraujagysles.
Įvertinant vidutinio amžiaus Kauno miesto vyrų sergamumo IŠL ryšį su metaboliniu sindromu ir rūkymo įpročiais, išanalizuoti profilaktinės patikros, kurią atliko KMU Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojai vadovaujantis tarptautinės programos MONICA protokolu, duomenis. Analizei panaudoti 408 45-64 metų Kauno vyrų, kurie buvo ištirti 2001-2002 m. tyrimo duomenis. IŠL diagnozuota remiantis šiais epidemiologiniais kriterijais: persirgtas miokardo infarktas, nustatyta įtampos krūtinės angina ir išeminiai pokyčiai elektrokardiogramoje. Metabolinis sindromas pagal ATP III kriterijus diagnozuotas asmenims, kuriems nustatyti trys ar daugiau iš penkių požymių: padidėjęs arterinis kraujospūdis, pilvinio tipo nutukimas, sutrikusi gliukozės reguliacija, padidėjusi trigliceridų koncentracija, maža DTL cholesterolio koncentracija. Rūkymo įpročiai tirti apklausos būdu. Jei žmogus surūkydavo bent po vieną cigaretę per dieną – laikytas kaip reguliariai rūkantis.
Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad 45-64 m. vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, galimybė susirgti IŠL buvo 2 kartus didesnė, palyginus su vyrais, kuriems nerasta šio sindromo. Reguliariai rūkantys ir metusieji rūkyti vyrai dažniau sirgo IŠL, palyginti su vyrais, kurie niekada nerūkė. Įvertinus abiejų šių rizikos veiksnių kompleksinę įtaką IŠL pasireiškimui nustatyta, kad vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas ir jie dar reguliariai rūkė, galimybė susirgti IŠL buvo 3,6 kartus didesnė, palyginus su niekada nerūkiusiais vyrais, kuriems nerasta šio sindromo.
Atlikus dviejų profilaktinių patikrų tyrimo duomenų analizę nustatyta, kad tarp 1992-1993 m. ištirtų 359 Kauno vyrų ir 2001-2002 m. ištirtų 408 Kauno vyrų (45-64 metų) IŠL dažnis reikšmingai nesiskyrė (apie 17 proc.). Metabolinio sindromo dažnis taip pat reikšmingai nesiskyrė, tačiau neramina tai, kad per 10 metų reikšmingai padidėjo pilvinio tipo nutukimas kuris sąlygoja, kito metabolinio sindromo komponento – trigliceridų koncentracijos padidėjimą. Per 10 metų reikšmingai padidėjo reguliariai rūkančių vyrų dažnis (1,5 karto). Kaip rodo 2001-2002 m. profilaktinės patikros tyrimo duomenų analizė, IŠL dažniausiai pasireiškė rūkantiems vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas (32,3 proc.), o kardiovaskulinių problemų turėjo nerūkantys vyrai, kuriems nerasta metabolinio sindromo (11,6 proc.). Taigi, jei žmogus yra rūkantis ir kartu nustatytas metabolinis sindromas, IŠL dažnis ypatingai padidėja.
Atlikus tyrimą, galima daryti išvadą, jog žmonėms, kurie rūko ar metė rūkyti, yra labai svarbu atlikti sveikatos tyrimus, kurie leistų nustatyti ar paneigti metabolinį sindromą. Tai suteiktų galimybę įvertinti, kokia išeminės širdies ligos rizika, ir taikyti jiems prevencijos priemones.
Rūkymas ir metabolinis sindromas – tai du rizikos veiksniai, kurie gali būti pakeičiami ir gerai kontroliuojami mūsų pačių. Todėl pradėkime rūpintis savo sveikata jau šiandien!
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau