Mityba pagal Ajurveda

Šiuolaikinės mitybos rekomendacijos atkreipia dėmesį į du svarbiausius aspektus – kad būtų tinkamas maisto medžiagų kiekis dienos racione, tarp jų ir biologiškai veiklių junginių. Ir kad maistas būtų gerai suvirškintas – gerai veiktų visi organai, atsakingi už virškinimą, būtų pakankamai išskiriama fermentų. Ajurvedos požiūris, nors daug senesnis, yra kur kas išsamesnis, turi daugiau briaunų. Kertinis šios filosofijos ir medicinos žinių aspektas, kalbant apie mitybą, – ji turi būti individuali, subalansuojanti tiek žmogaus energinį lauką, kūno funkcijas, jausmus bei protą.
 

Šiuo požiūriu maistas skirstomas į satvinį – skatinantį išmintį ir ramybę, meilę, kūrybingumą, radžastinį – sukeliantį aistras, lyderiavimo, konkurencijos jausmus, bei tamastinį – sukeliantį neišmanymo, vulgarumo bei tamsumo, nusivylimo gyvenimu jausmus. Beje, prie pastarųjų priskiriama mėsa, kava, alkoholis, senas, pakartotinai pašildytas maistas bei visi sintetiniai vaistai.
Individuali mityba pagal Ajurvedą turi koreguoti savųjų šaknų – prakriti – disharmoniją. Pasižvalgius, kas šiuo metu vyksta mokslo pasaulyje, nesunku įžvelgti koreliaciją su individualių vaistų parinkimu pagal žmogaus genetinį kodą. Tik šią funkciją Ajurvedoje atlieka mityba ir maistinės žolės.

 

Autentiškos Ajurvedos teiginiai


Virškinimo funkcijas skrandyje nulemia faktorius, vadinamas agni. Tai kategorijos, apibūdinamos atsižvelgiant į fermentų rūšį ar vykstančio virškinimo proceso tipą.
Yra septynios agni, skirtos audiniams (dhatu) formuoti, ir penkios agni, atsakingos už elementų (eterio, oro, žemės, ugnies bei vandens) integraciją.
Agni sudaro sąlygas maistą paversti kūnui naudingomis medžiagomis, tai yra integrali energijų visuma, atsakinga už metabolizmo bei virškinimo procesus.
Mityba, maisto valgymas – tai auka žmogaus kūne esančiai agni, kuri maitina, palaiko mūsų dvasią. Kiekvienas maisto kąsnelis praranda savo individualumą, kad po įvairių mutacijų taptų mūsų kūnu.

Jei agni silpna, neteisingai maitinamasi, kūnas užteršiamas šlakais – ama. Tada kūnas negali tinkamai funkcionuoti. Sutrinka kūno audinių – dhatu formavimasis.
Ama susidaro, jei valgome, kol dar nesuvirškintas anksčiau valgytas maistas, jei maisto kiekis per didelis.
Kad žmogus nesirgtų, labai svarbu, kad maistas būtų gerai suvirškintas, tai yra visos materialiosios ir subtiliosios maisto energijos visiškai pasisavintos, o virškinimo procese susidariusios atliekos ama visiškai pašalintos. Todėl viena pagrindinių sveikatos sąlygų yra geras virškinimas.
Ajurveda moko, kad bet kuris nesuvirškintas maistas – tai nuodai (ama) mūsų kūnui, jausmams, subtiliosioms energijoms. Šie nuodai savo ruožtu dar sunkina, komplikuoja visą medžiagų apykaitą ir susidaro tarsi užburtas sutrikimų ratas.
 

Amos susidarymo simptomai


• Tingumas, mieguistumas, nuovargis
• Depresija, irzlumas
• Sunkumas skrandyje
• Vidurių užkietėjimas, dujų formavimasis
• Apnašos ant liežuvio
• Aitrus prakaito kvapas
• Pilkšva oda
Agni uždega, ama pašalina smulkintas šviežias imbieras su citrinos sultimis.


 

Virškinimo ir metabolizmo esmė pagal Ajurvedą


Maistas po virškinimo vadinasi ahara rasa, jis turi visiems dhatu maitinti reikalingų medžiagų ir energijų.
Ahara rasa virsta dhatu, susidaro tam tikras kiekis mala (prakaito, šlapimo, išmatų), po to likusi ahara dhatu teikia energiją kitam dhatu.
 

Mitybos taisyklės pagal Ajurvedą


• Pradėdamas taisyklingai maitintis, žmogus turi apvalyti savo organizmą pasninku, valomosiomis ir konstitucinį tipą harmonizuojančiomis žolėmis.
• Tai padės atsikratyti toksinų (amos) ir uždegti virškinimo ugnį.
• 24–48 val. pasninkauti, geriant arbatą su citrina ar valomąsias žoles.
• Kūną tepti aliejumi, ypač sąnarius ir stuburą.
• Po pasninko pasidaryti (vieną) klizmą, išsimaudyti, išgerti arbatos su citrina ir imbieru.
• Detoksikuojamoji dieta (savaitę ar dvi):
-daug daržovių, bet ne bulvių;
-arbatos pagal došą, galimos prieskonių arbatos, daugiau karčių arbatų, nei įprasta.
-vengti kviečių, avižų, saldžių vaisių, riešutų;
-pieno, ypač sūrio, mėsos, aliejus – tik naudoti išoriškai.
Ajurveda nurodo, kad reikia valgyti kuo daugiau augalinio maisto, ypač daržovių ir grūdų. Juos reikia valgyti šiltus. Šiltas maistas neslopina specialios kūrybinės-energinės agni atmainos, esančios skrandyje.
Ajurveda teigia, kad visos neišmanymo ligos kyla dėl prasto virškinimo. Jei nesilaikome mitybos taisyklių, agni pernelyg mažai ar ji neharmoninga, susidarys daug toksinų, prasidės ligos. Augalinis maistas, turėdamas šią agni, yra daug lengviau virškinamas ir netgi padeda pasišalinti kūno šlakams.
Ypač daug agni turi maistinės žolės. Rytų kultūra neatsiejama nuo maistinių žolių, ypač arbatų, vartojimo subtilybių. Jos – būtina ir svarbi mitybos sudedamoji.
Maistinės arbatos turi būti kuo įvairesnės, parinktos pagal vyraujančią došą ir klimato sąlygas (šildo, vėsina). Arbatos su prieskoniais harmonizuoja visą virškinamąją sistemą ir būtinos visiems, ypač valgantiems mėsą.
Kita augalinio maisto vartojimo subtilybė – tik jis yra satvinis, t. y. padedantis vystytis tikrajam gyvenimo suvokimui, intuicijai.
Ajurvedos filosofija teigia, kad augalinio maisto vartojimas ne tik harmonizuoja virškinimo agni, bet padeda susilieta su didžiąja kūrybine visatos agni. Taip mes intuityviai jaučiame, kokį pasaulį turime kurti, kokie mūsų veiksmai, mintys, jausmai teršia materialią žemę, mūsų kūną, žeidžia aplinkinius žmones.
Satvinis maistas turi būti natūraliai saldus: pienas, grūdai, vaisiai, medus. Technologijų dėka gausiai iš augalų išskirta sacharozė, mūsų vadinama cukrumi, vartotina tik nedideliais kiekiais.
Kai kam atrodo, kad ajurvediniai mitybos principai yra panašūs į garsiuosius Šeltono dėsnius, reikalaujančius derinti maistą, tačiau panašumas yra tik dėmesiu mitybos kultūrai. Ajurveda nurodo, kad maistą reikia valgyti kuo įvairesnį. Būtina vartoti visų šešių skonių maistą, nes tik skonis parodo, kokios energijos maistas turi. Jei kokio skonio trūks, nesubalansuosime savęs pagal penkis pirminius elementus. Skoniams subalansuoti plačiai vartojami prieskoniai. Tai rytų mitybos menas.
 

Ajurveda didelę reikšmę skiria mitybos kultūrai


• Nevalgykite susijaudinę.
• Pasistenkite valgyti tik tada, kai pajusite alkį.
• Dažniau valgykite namuose. Maistas, pagamintas su meile, geriau pasisavinamas.
• Valgykite su tais, kurių draugija jums maloni.
• Valgio metu galite klausytis ramios klasikinės ar indiškos muzikos.
• Negerkite šaltų gėrimų (su ledu) ar pieno valgydami. Jei pagrindinis patiekalas labai sausas – užsigerkite keliais gurkšniais karštos arbatos su imbieru ir citrina.
• Jei jūsų organizme labai daug šlakų, valgykite ir gerkite tik šiltą maistą.
• Valgykite ne daugiau, negu telpa jūsų sudėtuose delnuose.
• Vartokite visų šešių skonių maistą. Skonį paįvairinkite prieskoniais.
• Tarp valgių turi būti 3–6 valandų pertrauka.
• Valgykite tik ekologiškai švarų maistą ir pasirinkite jį pagal savo konstituciją (došą).
Maitindamasis pagal Ajurvedos principus, žmogus subalansuos save pagal penkis pirminius elementus (eterį, orą, ugnį, vandenį ir žemę), kartu subalansuos došas ir sukurs savo kūno fiziologijos, jausmų bei proto harmoniją.
Straipsnio tęsinys – kitame „Sveiko žmogaus“ numeryje. Jame bus konkrečios rekomendacijos, ką valgyti atskirų konstitucijų žmonėms.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai