Kada pradeda senti smegenys?

Įvertinant faktus, kad vidutinė gyvenimo trukmė prailgėjo nuo 50 iki 70 m. ir kad ateinantį dešimtmetį ji turėtų siekti 80-85 m., žmonių autonomiškumas ir savarankiškumas tampa rimta socialine problema. Per kitus 20 metų autonomiškumo netekusių žmonių skaičius padidės apie 1,5 karto. Mažiausiai viena iš penkių šeimų turės globoti autonomijos netekusį, demencijos paliestą asmenį.
 

Pažintinių sugebėjimų ribos


Smegenų tyrimai rodo, kad žmogaus protiniai (pažintiniai) sugebėjimai turėtų išlikti iki 130 m. amžiaus. Po šio amžiaus smegenų sugebėjimas išsaugoti nervų jungtis (sinapses) ar jas atnaujinti teoriškai turėtų mažėti. Apie 61-71 proc. asmenų, pasiekusių 85-90 m. amžių, pažintiniai sugebėjimai blogėja, tačiau žmogaus amžių dažniau trumpina kiti veiksniai: kaulų ir sąnarių sistemų susidėvėjimas, klausos, regos pakitimai, vėžinės ligos. Vadinasi, iš principo žmogus savo veikla galėtų išlikti autonomiškas, nes pažintiniai sutrikimai, pereinantys į demenciją, nėra fiziologiniai ir nėra normalaus senėjimo pasekmė. Kita vertus, kodėl apie 32-35 proc. asmenų, vyresnių nei 85 m. amžiaus, lengvi pažintiniai sutrikimai pereina į demenciją? Ar galima jos išvengti?


 

Kur riba tarp normos ir patologijos?


Stebėjimai rodo, kad lengvi pažintiniai sutrikimai, dar vadinami gerybiniais senatviniais atminties sutrikimais, pamažu ir nuosekliai pereina į predemencinius pažintinius sutrikimus, o po to - į demenciją (atminties, kalbos, suvokimo bei veiklos sutrikimą). Pirmieji sutrikimo simptomai gali būti užmaršumas, pasireiškiantis pojūčiu, kad atmintis blogėja, objektyviais vardų, vietos užmiršimais, nesukeliančiais socialinių pasekmių ir dėmesio koncentracijos sumažėjimo. Pasimetimas aplinkoje, nerimastingumas, nesenų įvykių užmiršimas yra rimtas signalas, kad reikia objektyviai įvertinti atmintį. Pastebėta, kad nuo skundų dėl užmiršimo iki objektyvaus pažintinio, nors ir lengvo, sutrikimo praeina apie 3-5 metus. Po to pažintinis deficitas progresuoja ir diagnozuojama Alzheimerio tipo demencija. Per 7 m. iš tiriamųjų, kuriems yra lengvų pažintinių sutrikimų, be demencijos požymių lieka tik 20 proc. asmenų.
 

Profilaktinio gydymo galimybės


Paskutiniųjų metų stebėjimo duomenimis, profilaktika ir ankstyvas lengvų pažintinių sutrikimų stabdymas yra efektyvus ir gali pratęsti žmonių autonomiškumą iki 90 m. amžiaus.
Pagrindiniai pažintinių funkcijų blogėjimo rizikos veiksniai yra amžius - per 75 m. ir skundai atminties sutrikimu. Tokiais atvejais net ir nesant objektyvių duomenų, elgesio pakitimų bei demencijos požymių, įvertinus rizikos faktorius, verta atlikti kruopštesnius tyrimus ir galbūt skirti profilaktinį gydymą.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai