Namų dulkės – tai negyvos žmogaus odos ląstelės, nutrupėję plaukai, audinių siūleliai, dulkių erkės, pelėsiai, grybeliai, augalų nuotrupos, žemių smiltelės, maisto trupiniai ir kt. Visa tai šalia yra kasdien, jaučiame tai ar ne, bet tuo kvėpuojame.
Namų dulkių erkės – mikroskopiniai, apie 0,3 mm ilgio, voragyviai. Pasaulyje namų dulkių mėginiuose randama daugiau nei šimtas įvairių erkių rūšių. Jų skaičius dulkių pavyzdžiuose kiekvienoje šalyje kitoks ir priklauso nuo geografinės padėties, klimato sąlygų, higienos tradicijų. Lietuvoje namų dulkėse nustatytos 49 rūšių erkės, pas mus, kaip ir kitose Europos šalyse, labiausiai paplitusi erkė Dermatophagoides Pteronyssinus.
Dulkių erkės minta žmogaus odos pleiskanomis. Jos mėgsta šiltas, blogai vėdinamas patalpas, kur daug atvirų lentynų su daugybe senų knygų, kur miegama senose lovose.
Pats didžiausias dulkių šaltinis namuose – poroloniniai baldų čiužiniai. Jie maždaug po dešimties metų naudojimo pradeda irti ir išskiria daugybę kenksmingų sveikatai medžiagų. Kitos dulkių kaupimosi vietos – seni minkštieji baldai, minkšti žaislai, sena, ypač pūkinė, patalynė, kilimai, medžiaginės užuolaidos.
Jos mažos, bet piktos, sukeliančios rimtus sveikatos sutrikimus. 10–15 proc. žmonių yra alergiški dulkių erkėms, 80 proc. – jų išmatoms, o 20 proc. – dulkių erkių baltymams (jos irgi keičia odą, sena oda pasklinda patalpoje mažytėmis dalelėmis ir labai lengvai patenka į žmogaus kvėpavimo sistemą). Negyvų erkių liekanos ir pačios erkės gali būti alergenas žmogaus kvėpavimo takams, pro kuriuos jos įkvepiamos su dulkėmis į plaučius. Šioms erkėms ypač jautrūs bronchine astma sergantys žmonės. Jos jiems gali išprovokuoti pirmąjį bronchinės astmos priepuolį ar padažninti priepuolius jau sergantiems. Taip pat jos gali sukelti rinitus, egzemas, išbėrimus ir panašius sveikatos sutrikimus.
Kiekvienas iš mūsų turime imuninę sistemą, kuri kovoja su ligomis ir infekcijomis. Jei būtina, organizmas išskiria atitinkamas medžiagas, padedančias greičiau ir efektyviau įveikti ligą ar infekciją. Kai kurių žmonių imuninė sistema per stipriai reaguoja į alergenus ir neadekvačiai aktyvuoja gynybines funkcijas. Tuomet kūnas išskiria cheminę medžiagą histaminą, kuris ir sukelia alerginę reakciją. Štai kodėl alergija kartais būna tiesiog žmogaus imuninės sistemos klaida.
Pasak Amerikoje atlikto tyrimo, lyginant 1976–1980 ir 1988–1994 metų duomenis nustatyta, kad alergijų padaugėjo nuo 2 iki 5 kartų. O dabartiniai duomenys rodo, kad daugiau nei pusė amerikiečių, nuo 6 iki 59 metų, yra jautrūs bent vienam alergenui. Tokia pat situacija ir Lietuvoje. Tokie faktai ne tik gąsdina, bet ir verčia susimąstyti apie vis dažnėjančios alergijos priežastis. Mokslininkų yra nustatyta, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Priežastys dėl ko mūsų senoliai rečiau susidurdavo su alergija yra siejamos su gyvenimo būdo pasikeitimu. Alergija namų dulkių erkėms proporcingai didėja augant urbanizacijai, aplinkos užterštumui, plintant vakarietiškam gyvenimo būdui, kai žmonės daug laiko praleidžia uždarose dirbtinai vėdinamose patalpose.
Nacionalinėse ir tarptautinėse astmos bei alerginio rinito valdymo nuorodose ypač pabrėžiama aplinkoje esančių alergenų, t.y. namų dulkių erkučių, pašalinimo svarba (pateikiama lentelėje). Atlikti tyrimai rodo, kad įsijautrinimas namų dulkių erkutėms yra vaikų bronchinės astmos rizikos veiksnys. Papildomi tyrimai parodė, kad dulkių erkučių, su kuriomis kontaktuoja joms jautrus žmogus, kiekis turi tiesioginę įtaką bronchinės astmos simptomams. O dulkių erkučių kiekio sumažinimas palengvina bronchinės astmos simptomus, sumažina kvėpavimo takų jautrumą bei uždegimą. Pirminės alerginių ligų profilaktikos tyrimai parodė, kad mažesnis kontaktas su alergenais kūdikystėje sumažina įjautrinimo dažnį ir gali apsaugoti nuo alerginių ligų išsivystymo.
Viena iš teorijų, aiškinančių, kodėl vis daugėja įvairiausių ligų, yra švaros hipotezė, kuri teigia, kad ligų daugėja dėl pernelyg sterilios aplinkos. Neseniai pasirodė ir naujų šios hipotezės įrodymų. Vokietijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, vaikai, kurie gyvena kaimuose ir nuolat kontaktuoja su įkvepiamais alergenais, t.y. gyvuliais, o tiksliau jų aplinkoje esančiomis bakterijomis, perpus rečiau serga ligomis, kurias sukelia šie alergenai. Taip pat pastebima, kad katės ir šunys, laikomi namuose kaip naminiai gyvūnėliai, gali padėti išvengti alergijos. Ypač tai aktualu pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais.
Teoriją patvirtina ir dar vienas tyrimas, atliktas su pelėmis. Buvo lyginamos pelės, augančios laisvėje ir laboratorijose. Laboratorinės pelės gaudavo švarų, paruoštą maistą, gyveno švarioje aplinkoje, o laukinės natūraliomis sąlygomis gausiai kontaktuodavo su mikrobais. Pastebėta, kad laboratorijų augintinės daug dažniau kenčia nuo alergijų nei jų giminaitės laisvėje. Šis tyrimas tarsi atspindėjo dvi skirtingas kultūras – šiuolaikinę, kur rūpinamasi švara ir sveikata, bei senų laikų visuomenę, kai aplinkoje buvo gausu įvairių infekcijų.
Žmogaus gyvenimo būdas per ilgą evoliucijos laikotarpį tapo civilizuotas ir daug švaresnis. Tačiau vis dar neaišku, ar tai išties gerai. Nors infekcinių ligų ir sumažėjo dėl mažesnio kontakto su mikroorganizmais, bet, kai kurių mokslininkų manymu, pernelyg sterili aplinka bent iš dalies atsakinga už vis didėjantį alergijų skaičių. Todėl vertėtų susimąstyti patiems, ar alergijų skaičius didėja dėl vakarietiško, ar dėl švaresnio gyvenimo būdo, ir patiems pasiekti aukso vidurį siekiant išvengti alergijos namų dulkių erkutėms.
Čiužinius ir pagalves apvilkti sintetinio pluošto ar pusiau pralaidžiais (t. y. mažiau pralaidžiais) užvalkalais.
Patalynę skalbti kas vieną dvi savaites karštame vandenyje (mažiausiai 54,4º C temperatūros).
Kitos pageidautinos priemonės: mažinti drėgmę kambaryje iki mažesnės nei 50 proc., pašalinti kilimus iš miegamojo, netiesti jų tiesiai ant betono, vengti gulėti ar miegoti tiesiai ant baldų (t. y. nepaklojus lovos).
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau