Kas yra sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas? Ką reiškia padidėjęs AKS?
Viena iš problemų, su kuria niekaip nesudoroja visas pasaulis, – išeminė širdies liga ir miokardo infarktas, kuris ištinka vis jaunesnius žmones. Šios ligos neišsivysto savaime, yra tam tikri rizikos veiksniai, kurie ir nulemia širdies kraujagyslių pažeidimą. Apie infarktą žmonės žino, nes jis siejasi su galimu mirties pavojumi, tačiau į rizikos veiksnius dėmesio nekreipia ir susimąsto tik patekę į ligoninę. Vienas iš rizikos veiksnių ir yra padidėjęs AKS. Pirminė arterinė hipertenzija – liga, kuriai būdinga nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiami organai taikiniai – širdis, smegenys, kraujagyslės ir inkstai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Lietuvoje arterine hipertenzija serga trečdalis suaugusių žmonių.
Aorta – stambiausia organizmo arterija. Nuo jos atsišakoja daugybė arterijų – kraujagyslių, kurios yra svarbiausias deguonies ir maisto medžiagų nešėjas įvairiems organams ir audiniams. Kiekvieno širdies susitraukimo metu aorta išstumia kraują, kad jis pasiektų visas organizmo daleles, smulkiausias kraujagysles kojose, rankose, smegenyse. Tas širdies susitraukimas, kai aorta išstumia kraują, ir sudaro vadinamąjį sistolinį (viršutinį) kraujo spaudimą. Kada ši didžiausia smūginė srovė praeina, kraujagyslių judesių dėka kraujas vėl grįžta į širdį. Tai vadinama diastoliniu (apatiniu) spaudimu.
Paprastai žmogus savo kraujospūdžio nejaučia: nei normalaus, nei padidėjusio. Kai AKS padidėja, širdis su padidėjusiu spaudimu stumia kraują, ir širdies raumuo pradeda storėti. Tuo tarpu mūsų kraujagyslės įpratusios prie normalaus širdies storio, ir joms darosi per sunku išmaitinti sustorėjusį širdies raumenį. Iš kitos pusės, padidėjęs AKS veikia ir inkstų, smegenų kraujotaką, nes juose ima gamintis medžiagos, kurios papildomai didina ir taip padidėjusį AKS. Kai kraujas su dideliu spaudimu patenka į smegenis, gali įplyšti smegenų kraujagyslės, ištikti insultas. Jeigu padidėjusio AKS neatlaiko inkstų kraujagyslės, gali išsivystyti inkstų, jeigu širdies – širdies infarktai, taip pat gali vystytis akių pažeidimai. Taigi kraujospūdis, kaip nežinomas priešas, pavojingas ne savo dydžiu, o tuo, kad žaloja visus mūsų organus.
Kokiomis ligomis sergant reikia ypač stebėti AKS pokyčius?
Sergantiesiems cukriniu diabetu (CD) AKS ribos turi būti mažesnės. Pvz., nebus didelė bėda, jeigu jaunam žmogui AKS bus 139/89 mmHg, tačiau sergančiajam CD būtina siekti mažesnio AKS.
Kokie AKS pokyčiai nulemti amžiaus?
Bėgant metams, AKS kinta, nes kraujagyslės darosi standesnės. Dėl to vyresniems kaip 50 m. amžiaus žmonėms sistolinis kraujospūdis didėja, vystosi vadinamoji sistolinė hipertenzija. Tuo tarpu diastolinis kraujospūdis dėl tos pačios priežasties mažėja.
Per pastaruosius metus mokslininkai priėjo prie išvados, kad ir vyresniajame amžiuje AKS reikia koreguoti ir stengtis sumažinti iki jaunystėje buvusio AKS dydžio.
Kas vyksta, kai didėja sistolinis spaudimas?
Sistolinis spaudimas didėja veikiant nerviniams stresams ir kintant kraujagyslių elastingumui. Bėgant metams, ne tik žyla plaukai ir ryškėja raukšlės, bet ir ant kraujagyslių sienelių kaupiasi kalkės, jos praranda elastingumą. Širdis su didele jėga išmeta kraują į aortą, kuri jau nebegali pamažu „nuleisti“ kraujo į visus organus. Todėl kraujas staigiai patenka į kraujagysles. Būtent staigūs spaudimo kritimai bei pakilimai ir yra itin pavojingi, nes kraujagyslės gali plyšti ir sukelti komplikacijas.
Kas vyksta, kai diastolinis spaudimas yra aukštas?
Jeigu diastolinis spaudimas aukštas, tai netiesiogiai rodo, kad dėl to kaltos susiaurėjusios ar neelastingos kraujagyslės, inkstų ar kitų organų pažeidimai. Praktika rodo, kad, jeigu diastolinis spaudimas siekia 130 mmHg ir daugiau, pacientas serga inkstų liga. Taip pat dėl padidėjusio diastolinio spaudimo gali būti kaltas ir, pvz., auglys antinksčiuose arba galvos smegenų kraujagyslių patologija.
Ar gali žmogus pajausti spaudimo pakitimus?
Pajausti labai sunku, nes, esant padidėjusiam AKS, smegenyse gaminasi medžiagos, kurios sukelia džiugesį, gerą nuotaiką, ir žmogus visiškai nejaučia, kad yra nesveikas. Be to, AKS didėja palaipsniui, žmogaus organizmas prie to pripranta. Todėl daugelis žmonių iki pakliūdami į ligoninę net nežino, kad jų AKS padidėjęs. Todėl visiems rekomenduočiau turėti AKS matavimo aparatą.
Esant optimaliam AKS (120/80 mmHg), skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo yra 40 mmHg. Kas nutinka, kai šis skirtumas didėja? Ar jis gali siekti 100 mmHg ir daugiau?
Jeigu skirtumas tarp spaudimo rodmenų yra labai didelis, pvz., 80–100 mmHg, to priežastis gali būti širdies patologija, pvz., širdies vožtuvų pažeidimas ar kt. Esant normaliam širdies darbui, kraujas iš kairiojo skilvelio turėtų patekti į aortą ir pasiskirstyti po visą organizmą. Kai širdies vožtuvai pažeisti, kraujas teka atgal į prieširdį ir į aortą nepatenka. Dėl to sistolinis spaudimas gali būti labai aukštas, o diastolinis arti normos. Kadangi smulkiosios arterijos sudaro labai didelį tinklą, dėl kokių nors priežasčių susitraukus jų raumenims, labai pasunkėja širdies darbas, o jei tai trunka ilgai, ima trikti normali vidaus organų veikla. Dėl minėtų priežasčių diastolinio spaudimo padidėjimas laikomas pavojingesniu nei sistolinio spaudimo padidėjimas.
Koks AKS variantas pats blogiausias?
Pats blogiausias variantas, kada sistolinis spaudimas arti normos, o diastolinis apie 100 mmHg, t.y. kai AKS yra 120/100 mmHg. Žmogus labai sunkiai pakelia mažą AKS skaičių skirtumą, nes tokiu atveju smegenys nespėja prisisotinti deguonies ir maisto medžiagomis, dėl to žmogaus savijauta būna labai bloga, daug blogesnė negu esant aukštam AKS. Pacientas jaučia galvos skausmus, svaigimą, nerimą, bendra savijauta būna labai prasta.
Mes, gydytojai, norėtume patarti Lietuvos žmonėms, kad greta būtiniausių medikamentų jų namų vaistinėlėse būtų ir kraujospūdžio matavimo aparatas ir taptų kiekvieno žmogaus įpročiu žinoti savo arterinį kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų dažnį.
Dėkojame už pokalbį.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau