Tai kurortinė gydymo forma, dažniausiai profesionaliai taikoma sanatorijose. Balneoginekologijos medžiagos - gydomasis purvas ir mineralinės druskos. Šis metodas vadinamas reakcine bei reguliacine terapija, neretai ji paskiriama greta pagrindinių ginekologinio gydymo priemonių. Ja siekiama sureguliuoti pagrindines organizmo funkcijas: kraujotaką, kvėpavimą, medžiagų apykaitą, šilumos balansą ir hormonų apykaitą.
Purvo vonia - šiltoje durpių košėje kūnas tolygiai sušildomas iki 39 C, o tai prilygsta dirbtinai sukeltam karščiavimui. Pagerėja kiaušidžių veikla ir kartu padidėja estrogenų koncentracija kraujyje, tiesiogiai veikiami kiti dubens organai.
Druskos vonios - valgomosios druskos sudirgina odą - stabilizuojama vegetacinė nervų sistema, todėl organizmas atsipalaiduoja ir nusiramina. Druskos vonios ne veikia konkrečias ligas, bet gerina bendrą būseną: padeda atsipalaiduoti bei stiprina organizmą. Jomis gydomas išsekimas, silpnumas, nervinės kilmės spazmai ir funkciniai mažojo dubens organų sutrikimai, neretai atsirandantys klimakso laikotarpiu.
Tai vėlgi reguliacinė terapija, o populiariausios jos formos - hidroterapija ir termoterapija. Paprasčiau tariant - pakaitinės šiltos ir šaltos vonios, sauna arba dušas. Šiluma suintensyvina odos kraujotaką, teigiamai veikiami vidaus organai, o šalčio poveikis priešingas - kraujotaka sulėtėja. Taip stabilizuojamas kraujo spaudimas, treniruojamos kraujagyslės, stiprinama imuninė sistema. Šį gydymą galite išbandyti savo namuose. Pasimėgaukite vaistinės levandos ir kvapiojo rozmarino vonia - pakaks vos keleto aliejaus lašų. Paeksperimentuokite ir su pakaitiniu dušu, reguliariai apsilankykite saunoje. Organizmas pats “praneš” apie pagerėjusią savijautą.
Atsipalaiduoti puikiai padeda masažas bei kvėpavimo mankšta. Pastebėta, kad moterys, praktikuojančios minėtas terapijas, rečiau skundžiasi karščio bangų antplūdžiais.
Karščio bangos - vienas nemaloniausių ir dažniausiai pasikartojančių simptomų. Patartina užsirašyti, kada toks priepuolis prasideda, kokio intensyvumo būna ir kas turėjo įtakos jam atsirasti. Galbūt išmoksite išvengti stiprių karščio bangų ar bent jas sutrumpinti. Manoma, kad priepuolius skatina karšti gėrimai, aštrus maistas, kofeinas, alkoholis, tvankus oras, stresai. Stenkitės būti vėsioje patalpoje, dėvėkite kelių sluoksnių drabužius - užklupus karščio bangai, galėsite dalį nusimesti. Beje, karščio priepuolius bei nuotaikos sutrikimus labai veiksmingai gydo keninė blakėžudė.
Svarbiausia, kad jūsų mityba būtų subalansuota, su maistu gautumėte kalcio ir reikiamą vitaminų kiekį. Dėl estrogenų sumažėjimo gali sutrikti kalcio apykaita: daugiau mineralų paimama iš kaulų audinio - kaulai retėja, lūžta. Tad patartina gausiau vartoti pieno produktų (dienos norma - 1000-1500 mg kalcio). Kad ląsteles pasiektų reikiamas kalcio kiekis, vartokite vitamino D, papildykite savo maisto racioną produktais, turinčiais šio vitamino: žuvimi, kiaušiniais, sviestu ir margarinu.
Fitoterapinių bei homeopatinių preparatų sudėtyje esančios augalinės kilmės medžiagos, teigiamai veikiančios hormonų svyravimus, vartojamos ir gaminant maisto papildus. Sukurti pačios gamtos, jie išties naudingi ir klimakterinio amžiaus moterims.
Fitoestrogenai - tai augaliniai estrogenai, medžiagos, panašios į žmogaus estrogenus. Manoma, kad fitoestrogenai gali padėti sureguliuoti karščio bangas, gausų prakaitavimą, tačiau tokių klimakso pokyčių, kaip išnykusios mėnesinės, osteoporozė, jis neveikia. Sojos pupelės - vienintelis ankštinis augalas, kuriame yra daug izoflavono (fitoestrogeno). Izoflavono gausu sojos miltuose (apie 2000 mg/g), tačiau sojos padaže - tik pėdsakai. Kasdien reikėtų gauti 60-100 mg sojos izoflavono. Kadangi europiečiai retai suvartoja tokį kiekį, patariama vartoti sojos izoflavono papildų.
Fitoestrogenų, nors ir ne tokia didelė koncentracija, yra ir kituose vaistiniuose augaluose: kininiame ženšenyje (Panax ginseng), skaistminyje (Vitex agnus castus), blakėžudėje (Cimcifuga racemosa). Menopauzės simptomus slopina nakvišos aliejus, pilkasis saldymedis, ginkmedis. Vartojančioms šių augalų preparatų būtina gydytojo priežiūra.
Menopauzės metu rekomenduojama vartoti vitaminų E, C, D, magnio, seleno, cinko, lecitino ir minėto kalcio.
Moteris pati puikiai jaučia, ko reikia jos kūnui. Svarbu nepersitempti, atsisakyti itin sunkaus fizinio krūvio. Sportuoti patartina dar prieš menopauzę - kasdien mankštinkitės po 20-30 minučių. Jei iki tol nesportavote, ilginkite mankštinimosi laiką pamažu. Rinkitės lengvą ir malonią fizinę veiklą: bėgiokite, plaukiokite, važinėkite dviračiu. Stenkitės kuo daugiau vaikščioti. Judėjimas, fizinio krūvio ir atsipalaidavimo kaitaliojimas ne tik skatina kaulų audinio atsinaujinimą, bet ir veikia reguliacinius smegenų centrus. Stiprindamos raumenis, palaikančius stuburą, sumažinsite osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Fizinis aktyvumas, grynas oras ir pasitikėjimas savimi. Nuspręskite, ko iš tiesų norite, raskite veiklą, kuri suteiktų jums malonumo ir ramybę. Nepersidirbkite ir būtinai skirkite laiko poilsiui.
Tai vėlgi reguliacinė terapija, o populiariausios jos formos - hidroterapija ir termoterapija. Paprasčiau tariant - pakaitinės šiltos ir šaltos vonios, sauna arba dušas. Šiluma suintensyvina odos kraujotaką, teigiamai veikiami vidaus organai, o šalčio poveikis priešingas - kraujotaka sulėtėja. Taip stabilizuojamas kraujo spaudimas, treniruojamos kraujagyslės, stiprinama imuninė sistema. Šį gydymą galite išbandyti savo namuose. Pasimėgaukite vaistinės levandos ir kvapiojo rozmarino vonia - pakaks vos keleto aliejaus lašų. Paeksperimentuokite ir su pakaitiniu dušu, reguliariai apsilankykite saunoje. Organizmas pats “praneš” apie pagerėjusią savijautą.
Atsipalaiduoti puikiai padeda masažas bei kvėpavimo mankšta. Pastebėta, kad moterys, praktikuojančios minėtas terapijas, rečiau skundžiasi karščio bangų antplūdžiais.
Karščio bangos - vienas nemaloniausių ir dažniausiai pasikartojančių simptomų. Patartina užsirašyti, kada toks priepuolis prasideda, kokio intensyvumo būna ir kas turėjo įtakos jam atsirasti. Galbūt išmoksite išvengti stiprių karščio bangų ar bent jas sutrumpinti. Manoma, kad priepuolius skatina karšti gėrimai, aštrus maistas, kofeinas, alkoholis, tvankus oras, stresai. Stenkitės būti vėsioje patalpoje, dėvėkite kelių sluoksnių drabužius - užklupus karščio bangai, galėsite dalį nusimesti. Beje, karščio priepuolius bei nuotaikos sutrikimus labai veiksmingai gydo keninė blakėžudė.
Svarbiausia, kad jūsų mityba būtų subalansuota, su maistu gautumėte kalcio ir reikiamą vitaminų kiekį. Dėl estrogenų sumažėjimo gali sutrikti kalcio apykaita: daugiau mineralų paimama iš kaulų audinio - kaulai retėja, lūžta. Tad patartina gausiau vartoti pieno produktų (dienos norma - 1000-1500 mg kalcio). Kad ląsteles pasiektų reikiamas kalcio kiekis, vartokite vitamino D, papildykite savo maisto racioną produktais, turinčiais šio vitamino: žuvimi, kiaušiniais, sviestu ir margarinu.
Fitoterapinių bei homeopatinių preparatų sudėtyje esančios augalinės kilmės medžiagos, teigiamai veikiančios hormonų svyravimus, vartojamos ir gaminant maisto papildus. Sukurti pačios gamtos, jie išties naudingi ir klimakterinio amžiaus moterims.
Fitoestrogenai - tai augaliniai estrogenai, medžiagos, panašios į žmogaus estrogenus. Manoma, kad fitoestrogenai gali padėti sureguliuoti karščio bangas, gausų prakaitavimą, tačiau tokių klimakso pokyčių, kaip išnykusios mėnesinės, osteoporozė, jis neveikia. Sojos pupelės - vienintelis ankštinis augalas, kuriame yra daug izoflavono (fitoestrogeno). Izoflavono gausu sojos miltuose (apie 2000 mg/g), tačiau sojos padaže - tik pėdsakai. Kasdien reikėtų gauti 60-100 mg sojos izoflavono. Kadangi europiečiai retai suvartoja tokį kiekį, patariama vartoti sojos izoflavono papildų.
Fitoestrogenų, nors ir ne tokia didelė koncentracija, yra ir kituose vaistiniuose augaluose: kininiame ženšenyje (Panax ginseng), skaistminyje (Vitex agnus castus), blakėžudėje (Cimcifuga racemosa). Menopauzės simptomus slopina nakvišos aliejus, pilkasis saldymedis, ginkmedis. Vartojančioms šių augalų preparatų būtina gydytojo priežiūra.
Menopauzės metu rekomenduojama vartoti vitaminų E, C, D, magnio, seleno, cinko, lecitino ir minėto kalcio.
Moteris pati puikiai jaučia, ko reikia jos kūnui. Svarbu nepersitempti, atsisakyti itin sunkaus fizinio krūvio. Sportuoti patartina dar prieš menopauzę - kasdien mankštinkitės po 20-30 minučių. Jei iki tol nesportavote, ilginkite mankštinimosi laiką pamažu. Rinkitės lengvą ir malonią fizinę veiklą: bėgiokite, plaukiokite, važinėkite dviračiu. Stenkitės kuo daugiau vaikščioti. Judėjimas, fizinio krūvio ir atsipalaidavimo kaitaliojimas ne tik skatina kaulų audinio atsinaujinimą, bet ir veikia reguliacinius smegenų centrus. Stiprindamos raumenis, palaikančius stuburą, sumažinsite osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Fizinis aktyvumas, grynas oras ir pasitikėjimas savimi. Nuspręskite, ko iš tiesų norite, raskite veiklą, kuri suteiktų jums malonumo ir ramybę. Nepersidirbkite ir būtinai skirkite laiko poilsiui.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau