Svoris ir endokrininės ligos: kada verta susirūpinti

Kodėl, numetę kilogramą, priaugame du

Visi puikiai žinome auksinę taisyklę arba energijos tvarumo dėsnį: kiek energijos su maistu gauname, tiek ir turime išeikvoti. Suprantama, kad norintieji mesti svorio turėtų mažiau valgyti ir daugiau eikvoti. Tačiau yra nemažai ligų, kuriomis sergant, šios taisyklės pritaikyti nebeįmanoma.
„Iš tiesų nemažai žmonių dėl nutukimo į endokrinologą kreipiasi ieškodami ligų. Jie klausia, kodėl svoris auga, nors sąžiningai laikosi dietos. Ir mūsų uždavinys – ieškoti to priežasčių, o pirmas žingsnis – išsamiai apklausti pacientą“, – sako gydytoja endokrinologė dr. Aurelija Krasauskienė.
Numesti svorio nėra labai sunku, daug sunkiau jį išlaikyti. Kodėl? „Todėl, kad, norėdami nereikalingų kilogramų atsikratyti kuo greičiau, labai griežtai laikomės dietų, badaujame. Tuo tarpu organizmas badą priima kaip stresą, o stresą supranta kaip medžiagų kaupimą juodai dienai. Todėl, pradėjus valgyti po dietų, organizmas prisimins badą ir manydamas, kad ateityje tai gali pasikartoti, ims kaupti atsargas. Dėl to ir tunkama“, – aiškina gydytoja endokrinologė.
Nutukimo laipsnį ir pobūdį rodo liemens ir šlaunų santykis. Didėjant nutukimo laipsniui, šis santykis didėja ir tampa didesnis už 1. Tai rodo, kad nutukimas yra viršutinės kūno dalies, obuolio tipo. Kai liemens ir šlaunų santykis yra mažesnis už 0,8, diagnozuojamas apatinės kūno dalies, arba kriaušės tipo, nutukimas. Vidinių ir visceralinių riebalų kiekis nulemiamas genetiškai, o paviršinių riebalų randasi dėl daugelio priežasčių. Pastebimas ryšys tarp riebalų pasiskirstymo organizme ir dauginių metabolinių sutrikimų.
Nutukimas – viena iš svarbiausių metabolinio sindromo dalių. Riebalų kaupimasis viršutinėje kūno dalyje (obuolio tipo nutukimas) turi didesnę įtaką kai kurių sutrikimų (gliukozės tolerancijos, rezistentiškumo insulinui, hiperlipidemijos, širdies ir kraujagyslių ligų) raidai negu pats antsvoris ir yra pavojingesnis. Nustatyta, kad nutukimas, hipertenzija ir cukrinis diabetas – labai pavojingas „derinys“, galintis sukelti insultą arba infarktą. „Daugelio endokrininių ligų atveju nustatome obuolio tipo nutukimą, kuris yra pavojingas. Kriaušės tipo nutukimas laikomas nepavojingu, nes riebalai nesukaupia vidaus organuose, o tik poodyje“, – sako gydytoja.

Sutrikimai, dėl kurių tunkama

Kiekvienas žmogus savaip reaguoja į stresą. Vieni negali atsitraukti nuo šaldytuvo, kiti, priešingai – nieko nevalgo. Toks organizmo polinkis nulemtas hormonų.
„Endokrininė liauka – antinksčiai – aktyvuojasi, kai reikalinga apsauga, o kortizolis yra pagrindinis apsauginis hormonas. Kortizolis „išmetamas“ visada, kada patiriame stresą, o, turėdamas neigiamą poveikį insulino funkcijai, skatina norą valgyti. Todėl kai kurie žmonės, patirdami stresą, valgo daugiau“, – aiškina gydytoja.

Anot medikės, dar vienas mechanizmas, skatinantis nutukimą, yra susijęs su tam tikrais pakitimais kasoje ir pačiame riebaliniame audinyje. „Susidaro ydingas ratas: kasa pradeda nebemokėti apskaičiuoti, kiek suvalgytas maistas pareikalaus insulino ir pagamina jo daug daugiau negu reikia, nes ir ląstelės jo „neįsileidžia“. Dėl to tik ką pavalgęs žmogus vėl jaučia alkį. Taip suvartojame daug daugiau kalorijų negu reikia“, – teigia A.Krasauskienė.
Todėl gydytojai rekomenduoja atlikti cukraus kreivės tyrimą, t.y. nustatyti, kiek žinomam angliavandenių kiekiui kasa pagamins insulino. Šis nesudėtingas tyrimas gydytojams leidžia įtarti prediabetą.
Dar vienas svarbus dalykas reguliuojant svorį – medžiagų apykaita, kuri, metams bėgant, lėtėja, todėl ir organizmo energijos poreikiai daug mažesni. Dėl to turėtume mažiau valgyti, o maisto kiekį apskaičiuoti pagal fizinį aktyvumą.

Riebalų išsidėstymas leidžia įtarti ligą

„Esant tam tikroms ligoms, tam tikriems hormonų svyravimams, riebalai kaupiasi nevienodai. Pvz., riebalų kaupimasis sprando ir pilvo srityse leidžia įtarti antinksčių veiklos sutrikimus. Antinksčių ligomis sergantys žmonės dažnai būna vadinamojo mėnulio veido, plonų kojų. Toks žmogus turi vadinamąjį buliaus sprandą, obuolio tipo nutukimą“, – aiškina A.Krasauskienė.
Kai sutrinka kasos funkcija, riebalai irgi labiau kaupiasi pilvo ir liemens srityse, t.y. nustatomas obuolio tipo nutukimas. Gydytojos teigimu, neretai tenka gydyti žmones, kuriems nutukimas išsivysto dėl skydliaukės ligų. Mažėjant skydliaukės veiklai, lėtėja medžiagų apykaita. Skydliaukės funkcijai išnykus, atsiranda miksedema (didelio laipsnio hipotireozė).
„Miksedemos atveju svoris auga ne tik dėl to, kad lėtėja medžiagų apykaita, bet ir dėl to, kad organizme kaupiasi vanduo, t.y. žmogus būna pabrinkęs, tinsta rankos, kojos, veidas. Tuo tarpu, pradėjus gydymą, žmogus ne tik atsimerkia, bet ir netenka svorio, – sako gydytoja. – Be to, žmogaus smegenyse yra branduoliai, kurie atsakingi už mūsų mitybą, už sotumo ir alkio jausmus. Dėl jų veiklos ir smegenyse bei riebaliniame audinyje išskiriamo hormono poveikio vieni labiau mėgsta riebų, kiti saldų ar kitokį maistą. Taigi maisto kiekį ir sudėtį diktuoja smegenys. Todėl teiginys, kad nutukimo priežastys slypi galvoje, yra visiška tiesa“.
Sutrikus galvos smegenų branduolių veiklai, žmogų kamuoja cerebralinis nutukimo tipas, t.y. nulemtas centrinės nervų sistemos sutrikimo. „Tokiems ligoniams pastebima didelė disproporcija tarp viršutinės ir apatinės kūno dalies. Mesti svorį jiems sunku, o lieknėjant disproporcija tarp viršutinės ir apatinės kūno dalies dar labiau didėja“, – pažymi medikė.

 

Norą valgyti lemia ir genai, ir produktai

Gydytojos teigimu, ir žarnyne, ir pačiame riebaliniame audinyje yra biologiškai veiklių medžiagų, kurios užtaiso norą valgyti arba ne.
„Leptinas gaminamas riebalinėse ląstelėse. Pastebėta, kad leptino kiekis tiesiogiai susijęs su riebalų kiekiu organizme. Daugėjant leptino kiekiui, mažėja apetitas, didėja energijos išeikvojimas, mažėja svoris. Centrinėje nervų sistemoje gaminamas ir kitas hormonas – neuropeptidas Y. Abu šie hormonai laikomi anoreksiniais, t.y. palaikančiais norą nevalgyti. Tačiau jų kiekiai ir aktyvumo lygis – skirtingi ir paveldimi dalykai“, – sako medikė.
Leptinas užkoduotas Lep gene (7q31.3 chromosomoje). Dauguma žmonių neturi leptino geno anomalijų. Nutukusiems leptino koncentracija plazmoje gali padidėti dėl receptorių rezistentiškumo leptinui. Neuropeptidas Y (NPY) – apetito stimuliatorius, slopinantis simpatinį aktyvumą bei energijos išeikvojimą. Jo koncentraciją didina insulinas ir gliukokortikoidai, o mažina leptinas ir estrogenai.
 

Nutukimo klasifikacija

1. Mitybinis konstitucinis nutukimas
2. Neuroendokrininis nutukimas:
1) hipotalaminis
2) hiperkorticizmas
3) hipotirozė
4) hipogonadizmas
5) insulinoma
6) hiperinsulinizmas
7) hiposomatotropizmas
8) poliendokrininis
3. Jatrogeninis nutukimas
1) vaistai (kortikosteroidai, psichotropiniai ir kt.)
2) pogumburio operacija
4. Deformuojantis nutukimas:
1) tolygus riebalų pasiskirstymas:
a) dominantinis paveldimumas
b) recesyvinis paveldimumas
c) susijęs su lytine X chromosoma
d) chromosominiai pakitimai
2) vietinis riebalų pasiskirstymas