Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Apie tinkamą žaizdų priežiūrą

Apie tinkamą žaizdų priežiūrą

Nors kartą gyvenime visi esame susižeidę. Iš tiesų labai nemalonu, kai žaizdą peršti, iš jos sunkiasi kraujas, sužeista vieta skausmingai tvinksi. Tačiau susižalojus nereikia sutrikti, o kuo skubiau susirasti namų vaistinėlę. Joje turi būti priemonių žaizdai sutvarkyti: sterilus tvartis, švari servetėlė, antiseptinių priemonių, skirtų žaizdos infekcijai gydyti. Kaip tinkamai prižiūrėti žaizdą, pasakoja Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės Traumatologinio punkto vedėjas gydytojas Raimondas KUNICKAS.
 
Lietuvių prioritetas – savigyda
Atlikus gyventojų apklausą, paaiškėjo, kad net 76 procentai apklaustųjų žaizdoms gydyti renkasi jodą, vandenilio peroksidą ar briliantinę žalumą. Tuo tarpu medikai teigia, jog, esant nedidelei traumai, tokios tradicinės priemonės gali ne tik nepadėti, bet netgi pakenkti. Deja, lietuviai žaizdas vis dar gydo atgyvenusiais, medikų nerekomenduojamais metodais. Apklausos dalyviai paminėjo net 50 skirtingų priemonių, tarp jų – kiaušinio baltymas, aliejus, soda, muilas, žiedadulkės ar trauklapiai. Anot specialistų, šios priemonės gali pakenkti ne tik žaizdos gijimui, bet ir žmogaus sveikatai.
Kita vertus, net penktadalis apklaustųjų iš viso nekreipia dėmesio į buitines traumas ir jų visai negydo. Dažnai nedidelės traumos (įsipjovimas, įsidūrimas, nusideginimas ar pūslės pritrynimas) vis dar atrodo nereikšmingos ir nekeliančios pavojaus. Tačiau iš tiesų šias žaizdas būtinai reikia prižiūrėti ir gydyti.
Visoms žaizdoms, kur nėra infekcijos, t.y. absoliučiai daugumai buitinių žaizdų, naudotinos antiseptinės priemonės, apsaugančios nuo bakterijų ir užtikrinančios pakankamą drėgmės kiekį, – tai skatina gijimą.
Dėl netinkamos net ir nedidelės žaizdos ar traumos priežiūros gali atsirasti sunki komplikacija – kraujo užkrėtimas, arba sepsis. Jos metu infekcija patenka į sisteminę kraujotaką. Neretai sepsis būna labai sunkus, gali ištikti sepsinis šokas. Tuo metu sutrinka kraujotaka, krenta kraujo spaudimas, dėl to išsivysto inkstų nepakankamumas, pritemsta sąmonė.
Todėl specialistai susižeidus rekomenduoja laikytis keleto pagrindinių taisyklių: apsaugoti žaizdą nuo užkrato iš aplinkos, tam naudojant priemones, saugančias nuo infekcijos, bei užtikrinti pakankamą drėgmės kiekį žaizdos aplinkoje. Taip sudaromos sąlygos spartesniam gijimui.
Kada gresia sepsis
Buityje dažniausiai susižeidžiama neatsargiai naudojantis buitinėmis priemonėmis ir prietaisais. Žmonės namuose susižaloja elektriniais prietaisais, mėsmalėmis, maisto smulkintuvais. Taip pat patiriamos elektros traumos dėl netvarkingų elektros prietaisų. Buityje galima susižaloti gaminant maistą ir neatsargiai naudojantis peiliais arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima įsidurti. Be to, virtuvėje galima nudegti gaminant maistą ar netyčia apsipilti karštais skysčiais.
Dėl buitinių traumų dažnai nukenčia vaikai. Jie namuose dažniausiai nusidegina, įsipjauna ar įsiduria. Ne mažiau pavojų jų tyko ir lauke. Ten vaikai žiemą gali susižeisti leisdamiesi nuo kalno rogutėmis, čiuožinėdami ar slidinėdami, netgi mėtydamiesi sniego gniūžtėmis, vasarą – važinėdamiesi dviračiais, riedučiais, karstydamiesi medžiais ir pan.
Tuo tarpu senyvo amžiaus žmonėms, kurie turi koordinacijos sutrikimų, reikėtų saugotis ne tik durtinių ar pjautinių žaizdų, bet ir specifinių buitinių traumų, pavyzdžiui, paslydus ir pargriuvus. Kad jų išvengti, reikia avėti tinkamą avalynę. Taip pat reikia būti atsargiam einant į rūsį, nes, į jį įkritus, galima patirti labai sunkius sužalojimus.
Kokie sužalojimai kelia didžiausią kraujo užkrėtimo riziką? Dėl kraujo užkrėtimo gali būti kaltos visos gilios durtinės žaizdos, kurios atsiranda, pavyzdžiui, ūkyje neatsargiai naudojantis šakėmis ir kitais rakandais, kurie švara nepasižymi. Taip pat pavojingos ir gilios pjautinės žaizdos, laiku nesuteikus reikiamos pagalbos.
Sunkiau už kitas gyja durtinės žaizdos. Nors jos atrodo kaip nedidelės skylutės, tačiau būna gana gilios, sunkiau išvalomos, todėl ten susidaro geros sąlygos bakterijoms daugintis.
Labai pavojingos yra gyvūnų ir žmonių kąstinės žaizdos. Tokiais atvejais būtina specifinė stabligės, pasiutligės profilaktika. Ypač kruopščiai reikia prižiūrėti pėdų žaizdas, nes jos sunkiau gyja. Net ir dėl nedidelių sužalojimų protingiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba traumatologą, kurie tiksliai nurodys, kaip gydyti žaizdą.
Nepatartina užsiimti savigyda, kuri dažnai būna niekam tikusi. Paprastai susižaloję žmonės daro klaidų, kurios gali padidinti kraujo užkrėtimo riziką. Gydytojai vieningai teigia, jog kiekvienuose namuose reikalinga pirmosios pagalbos vaistinėlė, kurioje turi būti visos būtinosios priemonės žaizdai sterilizuoti ir tinkamai sutvarkyti. Vaistinėlėje būtinai turėtų būti ir antiseptinių priemonių. Jos naudojamos įvairioms pjautinėms ir durtinėms žaizdoms, nubrozdinimams išvalyti, taip pat nudegimų atvejais.
Kaip elgtis susižalojus?
Taigi, ką daryti susižalojus buityje? Pirmiausia reikia stabdyti kraujavimą prie žaizdos prispaudus švarią servetėlę ar tvarstį. Toliau – praplauti žaizdą švariu vandeniu, išvalyti, pašalinant žaizdoje esamus svetimkūnius (žemės, smėlio likučius, stiklo šukes ir kt.). Po to žaizdą reikia nuvalyti antiseptiniu tirpalu, patepti antiseptine priemone ir sutvarstyti.
Antiseptikai – tai vietiškai vartojami daugumos mikroorganizmų dauginimąsi slopinantys ar juos naikinantys vaistai. Jie plačiai vartojami žaizdos infekcijai gydyti ir norint išvengti jos pasikartojimo, kai yra didelė rizika. Atsiradus infekcijos plitimo į visą organizmą simptomų, gydytojas kartu gali paskirti ir antibiotikų.
Vienas efektyviausių antiseptikų, sėkmingai vartojamų susižalojus, yra jodo povidonas, kurio vaistinėse galima įsigyti Betadine pavadinimu. Pasaulyje jis vartojamas beveik 60 metų – nuo 1950-ųjų. Dėl tam tikrų veikliosios medžiagos savybių preparatas veikia daugelį mikroorganizmų, grybelius, pirmuonis, kai kurių bakterijų sporas ir virusus. Be to, veikia gerokai stipriau ir greičiau (jau po 30 sek) nei kiti antiseptikai. Tai įrodyta laboratoriniais tyrimais. Tad kiekvienos šeimos vaistinėlėje naudinga jo turėti.
Betadine gaminamas 10 proc. vandeninis tirpalas ar tepalas. Namų vaistinėlei, labiau tiktų tepalas: jį patogiau laikyti, pasiimti kur nors važiuojant (vandenis tirpalas nesandariai uždarius gali išsilieti) ir vartoti. Beje, vartojant preparatą namuose žaizdoms gydyti, svarbi ir, atrodytų, „buitinė smulkmena“ – jis mažiau tepa nei kiti jodo preparatai
Betadine mažiau dirgina odą, mažiau toksiškas nei kiti jodo preparatai, todėl juo galima tepti net sužalotas gleivines. Jodo povidonas gerai tinka nubrozdinimams, nudegimams ir praguloms gydyti. Tyrimais nustatyta, kad jo vartojimas minėtaisiais ir kitais atvejais smarkiai sumažina infekcijų tikimybę.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS