Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Kai sloga – rimta liga

Kai sloga – rimta liga

Vienas dažniausių rudens sezono negalavimų, kuris užklumpa netikėtai ir labai išvargina, yra nosies ertmės gleivinės ūminis uždegimas, paprastai vadinamas sloga. Pirmiausia užgula nosį, vargina čiaudulys, galiausiai sloga žliaugia net iki ašarų. Tokia būklė dažniausiai tęsiasi keletą dienų, o, netinkamai gydant, gali užtrukti net kelias savaites ir sukelti rimtų komplikacijų.
 

Slogos priežastys


Sloga dažniausiai prasideda į nosies gleivinę patekus virusams. Tačiau ji gali atsirasti ir dėl staigios temperatūrų kaitos, nusilpus organizmo imuninei sistemai ir net alergiškam žmogui įkvėpus alergenų. Beje, peršalimas ir sloga yra neatsiejami, nes peršalus dažniausiai pirmiausia prasideda ir sloga.
Sloguojant vargina ne tik įprasti šio negalavimo simptomai, bet taip pat gali paburkti prienosinių ančių dangalai, perštėti gerklę, skaudėti galvą, kartais net gali pakilti temperatūra.
Sergančiųjų sloga gerokai padaugėja rudenį, tačiau sloga karaliauja praktiškai visą šaltąjį sezoną. Vaikams sugrįžus į mokyklas, o suaugusiems įsijungus į tradicinį darbo ritmą, gerokai dažniau sloga galima užsikrėsti vienas nuo kito, nes daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose.
Slogos sezoniškumas priklauso ir nuo oro drėgnumo. Mat dauguma slogą sukeliančių virusų gyvybingi būna šaltaisiais metų mėnesiais. O kai šaltas oras dar išsausina nosies gleivinę, ją lengviau pažeidžia virusinė infekcija.

 

Ar tai sloga?


Sloga paprastai prasideda staiga ir apima iš karto abi nosies puses, nors kartais šis negalavimas gali įsikurti tik vienoje nosies šnervėje. Medikai slogą skirsto į kelias stadijas.
Dažniausiai ūminis rinitas prasideda sausąja stadija, kuri gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Jos metu pasireiškia itin nemalonūs simptomai: peršti nosį ir gerklę, kamuoja nosies kutenimo bei niežėjimo jausmas, dažnai čiaudima. Negana to, atsiranda bendras organizmo silpnumas.
Vėliau iš nosies pradeda tekėti serozinės išskyros, kurios paprastai būna gausios, skystos, vandeningos. Nuolat pučiant nosį, ji ir viršutinė lūpa parausta, paburksta, peršti. Niekur nepasitraukia ir čiaudulys, be to, dėl varvančios nosies gali pradėti graužti akių gleivinę. Visas šis negalavimas trunka 3–4 dienas.
Galiausiai nosies išskyros tampa tirštos, gelsvos ir pūlingos. Kiti slogos simptomai po truputį mažėja. Paprastai po 1–2 savaičių žmogų varginusi sloga galiausiai baigiasi. Tačiau neteisūs tie, kurie mano, jog sloga baigiasi per septynias dienas arba per savaitę. Pasirodo, sloga, kuri užtrunka net mėnesį, medikų dar gali būti nelaikoma lėtine.
Beje, vaikams diagnozuoti slogą gali būti sunku dėl to, kad panašūs į slogos simptomai mažuosius gali varginti dėl nosiaryklėje esančių adenoidų uždegimo.


 

Komplikacijų pavojus


Jei sloga ilgai nepraeina ir tampa pūlinga, galima įtarti, jog nosies gleivinė jau tapo bakterijų saugykla. Tokiu atveju sloga taip pat gali komplikuotis lėtine sloga, rinosinusitu, vidurinės ausies uždegimu ir net bronchitu.
Tačiau viena iš dažniausiai pasitaikančių slogos komplikacijų – rinosinusitas. Kadangi prienosiniai ančiai (sinusai) išsidėstę apie nosį, jie susisiekia su gleivine ir taip infekcija plinta. Vystosi sinusų uždegimas, kuris tinkamai negydomas tampa pūlingas, todėl ligoniui tenka skirti antibiotikų, sunkesniais atvejais plauti sinusus, o kartais net operuoti. Taigi susirūpinti reikėtų tuomet, kai sloga užtrunka ilgiau nei mėnesį, pradeda kankinti galvos skausmai, pakyla temperatūra, nesibaigia pūlingos išskyros iš nosies. Rinosinusitu dažniau susergama ir dėl tam tikrų anatomijos ypatumų: kreivos nosies pertvaros, padidėjusios nosies kriauklės, o kai kurie žmonės tiesiog turi polinkį sirgti šia liga.
 

Kaip gydytis?


Jei įtariate sinusitą ar kitas galimas komplikacijas, namuose gydytis liaudiškais būdais nepatartina. Nei česnakai, nei svogūnai ar kitos liaudies „išbandytos“ priemonės slogos neišgydys, o nosyje įstrigusią česnako skiltelę gali tekti šalinti net pas gydytoją. Taigi netinkamai gydantis nosies pūliai gali patekti net į smegenis ir akiduobes, sukeldami rimtą pavojų sveikatai.
Sergant sloga patartina gerti daug skysčių ir daugiau ilsėtis. Jei šalia slogos ima skaudėti galvą, pakyla temperatūra, galima išgerti karščiavimą mažinančių vaistų. Jei nosis smarkiai varva ar yra užburkusi, galima pamėginti nosies gleivinės paburkimą mažinančių vaistų. Slogai vietiškai gydyti paprastai skiriama lašų, purškalų arba tepalų, kurie vartojami išoriškai į nosį. Šie vaistai veiksmingai sutraukia nosies gleivinę ir palengvina kvėpavimą. Tačiau šių vaistų negalima vartoti ilgiau nei 5–7 dienas, nes nuo jų pažeidžiama nosies gleivinė ir gali prasidėti antrinė sloga, kurios gydymas labai komplikuotas.
Kai kurie geriamieji vaistai nuo peršalimo taip pat veiksmingi gydant slogą, nes palengvina kvėpavimą, slopina ir kitus slogos simptomus. Kai kuriais atvejais su užsitęsusia sloga kovoti gali padėti ir specialūs vaistai, kurie skystina gleives.
Nosį galima praplauti ir jūros vandeniu, kurio galima įsigyti ne tik vaistinėse, bet ir patiems pasidaryti namuose: į virintą vandenį valgomosios druskos įdėkite tiek, kad vanduo būtų silpnai sūrus.
Tačiau komplikuotą slogą jau reikia gydyti antibiotikais ir kitomis veiksmingomis šiuolaikinės medicinos priemonėmis.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS