Optika odontologijoje

Optikos odontologijoje priešistorė

Didinamųjų lęšių panaudojimas medicinoje žinomas jau seniai. Pirmieji lęšiai literatūros šaltiniuose minimi jau 1300 m., tačiau šiuolaikinio mikroskopo pirmtaku laikomas devynioliktame amžiuje trijų mokslininkų (Carlo Zeisso, Otto Schotto ir Ernsto Abbės) komandos pagamintas mikroskopas.
1978 m. mikroskopus bandyta taikyti ir odontologijos srityje, tačiau plačiau jie buvo pradėti naudoti tik 1995 m., kai buvo pagaminti pirmieji mikroskopai su gerokai patobulintu apšvietimu, matomumo galimybėmis, pagerinta ergonomika. Šiuolaikinėje odontologijoje mikroskopas jau tapo nebe prabanga, o būtinybe. Jo dėka galima pamatyti plika akimi nematomas danties ar aplinkinių jo audinių detales, o tai yra būtina kokybiško gydymo sąlyga.

Didinamieji akiniai (lupos)

Tai viena paprasčiausių didinimo sistemų, naudojamų odontologijoje, galinčių padidinti vaizdą nuo 2,5 iki 6 kartų. Kuo didesnis didinimas, tuo mažesnis matomumo laukas ir siauresnis gylis, tad ši didinimo sistema nelabai tinkama endodontiniam (šaknų kanalų) gydymui, tačiau su ja puikiai atliekamos kitos odontologinės procedūros.
 

Dentaliniai mikroskopai

Praktiškai niekuo nesiskiria nuo kitose srityse naudojamų mikroskopų, tačiau yra tam tikri parametrai, kuriuos privalo turėti dentalinis mikroskopas, kad darbas su juo būtų įmanomas:
• Du okuliarai (dvi atskiros optinės sistemos). Reikalingi tam, kad būtų galima matyti erdvinį vaizdą, jausti gylį. Tai svarbu endodontinio gydymo metu, kai susiduriama su itin ryškiu reljefu ir erdvinis jausmas ypač reikalingas.
• Galimybė pagal poreikį keisti okuliarų kampą objektyvo atžvilgiu.
• Keletas padidinimo reikšmių (gali turėti tris ar penkis didinimo lygius). Tris lygius turintys mikroskopai dažniausiai didina nuo 5 iki 16 kartų, penkis – nuo 3 iki 30 kartų. Endodontijoje paprastai naudojamas 10 kartų padidinimas. Didesnis nei 20 kartų padidinimas reikalingas retai ir tik stebėti, nes naudojant tokius mikroskopus atsiranda problemų (mažas ryškaus vaizdo gylis, nepakankamas apšvietimas, labiau pastebimi nedideli gydytojo ar paciento judesiai).
• Koaksialinis apšvietimas (lygiagretus statmeniui į objektyvą) arba artimas jam. Matyti vaizdą per veidrodį ir kartu juo nukreipti šviesą į reikiamą vietą labai sudėtinga, todėl visi dentaliniai mikroskopai turi atskirą šviesos šaltinį, kuris paprastai būna atskirame apšvietimo bloke.
 

Dentalinių mikroskopų privalumai

• Matomumas. Plika akimi nematomų danties ir aplinkinių jo audinių detalių pastebėjimas odontologui leidžia dirbti daug tiksliau, labiau tausojant sveikus audinius. Dėl to darbo kokybė ir prognozės būna daug geresnės. Gerai matant atliekamus veiksmus, dauguma procedūrų tampa greitesnės ir paprastesnės.
• Darbo ergonomika. Vertikali darbinė padėtis saugo odontologo nugarą ir kaklą. Sėdint vertikalioje padėtyje vaizdas išlieka sufokusuotas ir, net pasikeitus darbinei padėčiai, žiūrėjimo kryptis nepasikeičia. 180 laipsnių lankstumo tubusas, kampinė optika leidžia dirbti maksimaliai patogiai įvairiose padėtyse bei sunkiai prieinamose vietose. Mikroskopo mobilumas leidžia nesudėtingai mikroskopą nustatyti į tinkamą darbinę padėtį, negaištant tam daug laiko, net kai reikia pamatyti sunkiai prieinamas sritis.
Galimas dioptrijų nustatymas, kuris leidžia dirbti gydytojams, nešiojantiems akinius, bei šviesos ryškumo reguliavimas.

• Bendravimas bei dokumentai. Integruotos vaizdo kameros dėka pacientas gali matyti tai, ką mato gydytojas. Vienu paspaudimu galima fiksuoti kokybišką neutralių spalvų vaizdą. Tai padeda gydytojui išaiškinti, o pacientui suprasti būklę ir gydymą. Atsiranda galimybė konsultuotis keliems specialistams, medžiagą naudoti moksliniams tikslams. Integruotos kameros su skaitmenine sąsaja dėka nuotraukos gali būti išsaugotos USB atmintinėje, o vaizdo medžiaga – kompiuteryje, nenaudojant jokių papildomų įrenginių.
 

Dentalinių mikroskopų trūkumai

Mikroskopas negarantuoja, kad gydymo rezultatas bus 100 proc. sėkmingas. Taip pat jei dantis, jo šaknis ir aplinkiniai audiniai infekcijos pažeisti nebepataisomai, jokio padidinimo mikroskopas nebepadės, tačiau darbas juo garantuoja aukštesnę kokybę, geresnį rezultatą, ilgaamžiškesnę restauraciją.
 

Dentalinių mikroskopų privalumai įvairiose odontologijos srityse

• Endodontija. Mikroskopu diagnozuojami išilginiai lūžiai, kurie kliniškai dažnai nepastebimi, o sukelia skausmą, randama papildomų ar kalcifiluotų kanalų, kanalų įeigų, kurias paslepia dentiklai (dantų akmenys). Diagnozuojamos ir kokybiškiau gydomos perforacijos, šalinami kanale užlūžę instrumentai, atliekamas kanalų pergydymas, kurio metu specialiais ultragarsiniais instrumentais yra šalinamas senas, gydant kanalus nebenaudojamas cementas.
• Dantų protezavimas. Geras matomumas gydytojui leidžia nepriekaištingai tiksliai nušlifuoti protezuojamus dantis, pašalinti plika akimi nematomus cemento likučius, kurie gali sukelti dantenų uždegimą. Tokia restauracija tampa ilgaamžiškesnė.
• Implantologija. Vaizdo padidinimas leidžia atpažinti ir išsaugoti nepažeistas svarbias anatomines struktūras (nervus, kraujagysles, viršutinio žandikaulio sinusus, nosies ertmę). Geras matomumas gali padėti išvengti chirurgijos.
• Periodontologija. Minimali selektyvi audinių invazija lemia mažesnę audinių nekrozę (žuvimą), greitesnį gijimą, mažesnę randų tikimybę ir daug estetiškesnį rezultatą. Tai ypač svarbu, jei procedūros atliekamos estetinėje zonoje. Mikroskope įtaisytas žalias (be raudonos spalvos) filtras leidžia matyti net smulkiausias kraujuotų audinių detales.
• Restauracinė odontologija. Mikroskopu diagnozuojamas ne visada plika akimi pastebimas dantų kariesas. Esant giliam (netoli endodontinės ertmės, šalia nervo) kariesui, mikroskopas padeda šalinant pažeistus audinius, nepažeidžiant sveikų audinių, bei padidina danties gyvybingumo išsaugojimo galimybę.
• Estetinė odontologija. Restauracijos, atliekamos mikroskopu, atrodo natūralesnės, nes tiksliau atkuriami danties audiniai, jų anatominės struktūros. Išvengiama mikroplyšių tarp danties audinių ir plombos. Mikroskope esantis oranžinis filtras apsaugo nuo per greito kompozitinių plombų kietėjimo.
 

Endoskopai

Iš pradžių plačiai naudoti kitose medicinos srityse, galiausiai buvo pradėti taikyti ir odontologijoje. Šį prietaisą sudaro teleskopas su kamera, šviesos šaltinis ir monitorius. Naudojamas endodontijoje diagnozuojant danties lūžius.
Šiuo metu endodontijoje pradėti naudoti lankstūs fibrooptiniai endoskopai šaknies kanalo spindžio vidinei apžiūrai. Jo darbinė dalis yra 0,8 mm skersmens ir 15 mm ilgio. Naujausia sistema yra endodontinė vizualizacijos sistema, kuri sujungia endoskopiją ir oraskopiją. Odontologai, naudojantys šią sistemą praktikoje teigia, kad, palyginti su dentaliniu mikroskopu, jos privalumas – daug platesnis darbinio lauko matomumas.