Ar greitoji atvažiuos greičiau?

Buvusi sistema – netikusi

Praėjusių metų gegužę žiniasklaidoje pasirodė vieno Valstybinio medicininio audito inspekcijos tyrimo išvados – ištyrus 30 proc. gyventojų mirtimi pasibaigusių greitosios medicinos pagalbos iškvietimų paaiškėjo, kad medikų veiksmai buvo netinkami arba iš viso neatlikti. „Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočių atstovai aiškino, kad buvo kažkas daroma, tačiau tie veiksmai nebuvo aprašyti“, – tuomet tvirtino Valstybinio medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė. Padaryta išvada, kad neretai skubi medicinos pagalba tebūna afiša. Greitosios medicinos pagalbos „lėtumu“ tikriausiai yra tekę įsitikinti ir ne vienam mūsų – pavėlavę GMP medikai negalėjo padėti insulto ištiktam žmogui ar laiku nesuteikė pagalbos karščiuojančiam kūdikiui.
Pasak R.Navickienės, viena to priežasčių buvo netinkama lėšų skirstymo sistema. Tuomet nustatyta, kad kai kurios teritorinės ligonių kasos lėšas GMP paslaugų teikėjams skirstydavo savo nuožiūra, o ne remdamosi sveikatos apsaugos ministro įsakymu (šis reglamentavo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų paskirstymą pagal gyventojų skaičių ir kaimo gyventojų išlaidų koeficientą). Teigta, kad teritorinės ligonių kasos tvarkėsi taip, lyg būtų skirsčiusios pinigus iš privačios kišenės. Tačiau neseniai GMP skirta valstybės pinigų skirstymo tvarka pakeista iš esmės – 2010-ųjų pabaigoje patvirtintas naujas GMP teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas.
 

Ką duos nauja tvarka?

Naujoji tvarka įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1-osios – ministerijos atstovai teigia, jog panaikinta 11 teisės aktų, pagal kuriuos buvo skirstomi GMP skirti pinigai, ir priimtas vienas, kuriame aiškiai apibrėžtas šių paslaugų įkainis. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Janinos Kumpienės, dabar lėšos bus skirstomos atsižvelgiant į stoties aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičių. „Kiekvienai GMP stočiai bus skiriama pinigų tiek, kiek jos aptarnaujamoje teritorijoje yra gyventojų (nustatytas įkainis vienam gyventojui aptarnauti). Kadangi didžiuosiuose miestuose faktinis gyventojų skaičius gerokai viršija statistinį, tai 5 didiesiems Lietuvos miestams taikomas migracijos koeficientas, leisiantis nustatyti realų, o ne formalų paslaugų gavėjų skaičių. Ne paslaptis, kad miestuose iš tiesų gyvena daugiau gyventojų, nei yra deklaravusiųjų savo gyvenamąją vietą, – tai studentai, iš rajonų atvažiavę seni tėvai ar pan. Juk jiems greitoji medicinos pagalba bus teikiama pagal faktinę gyvenamąją vietą“, – aiškina viceministrė.
Rajonuose uždarius kai kurių ligoninių reanimacijos skyrius, ligonį dabar kartais tenka gabenti daug toliau – tam reikia papildomų lėšų. Tad naujajame potvarkyje numatyta, kad paslaugos teikimo įkainis vienam kaimo gyventojui yra 12,5 proc. didesnis nei miesto gyventojui.
Iš valstybės biudžeto GMP skirtos lėšos taip pat bus skirstomos per teritorines ligonių kasas, tačiau jose bus užkirstas kelias jas perskirstyti pagal savus principus. J.Kumpienė patikino, kad Lietuvoje 2011 m. nebus nė vienos GMP stoties, kuriai būtų sumažintas finansavimas.
 

Pasiaukojimo reikalaujantis darbas

Tačiau ne viskas pinigais pamatuojama. Ar pagalvojote, koks nelengvas yra GMP gydytojų ir slaugytojų darbas? Jie labiau nei kitų sričių medikai rizikuoja užsikrėsti ŽIV, tuberkulioze ir kitomis infekcijomis, nukentėti nuo agresyvių pacientų, narkomanų, jiems nuolat tenka dirbti ekstremaliomis ir streso sąlygomis, autoįvykių, gaisrų vietose.
Teisės aktuose nurodyta, kad vyrai gali kilnoti iki 30 kg, moterys – iki 10 kg svorius. Jeigu kas nors iš greitosios pagalbos medikų to laikytųsi, tai tikriausiai retas sunkios būklės pacientas būtų išneštas iš savo namų į greitosios automobilį. „Kaime žmonės dar linkę padėti vieni kitiems, o mieste visoje laiptinėje nerasi nė vieno padėti galinčio žmogaus. Nemažai sveria ir aparatūra, kurią turime atsinešti į butą“, – pasakojo viena GMP darbuotoja, nepanorusi viešinti savo pavardės. Tai, kad iškviesta greitukė dažniausiai atvyksta greitai ir gauname kokybišką paslaugą, didžia dalimi priklauso nuo joje dirbančių darbuotojų pasiaukojimo.
 

Ką gali ligonis?

Medikai įsitikinę, jog žmonės per menkai rūpinasi savo sveikata ir nekreipia dėmesio į nedidelius sveikatos sutrikimus, kol galiausiai kyla „gaisras“ – dėl kritinės situacijos kviečiama greitoji. Tačiau tuomet ligą įveikti yra daug sunkiau ir nepagrįstai kaltinami greitosios medikai. Taip pasipila skundai dėl blogai suteiktos pagalbos.
GMP darbuotojai teigia, kad yra ir „gudrių“ pacientų, kurie dieną nenori eiti iki poliklinikos, o nakties metu šaukiasi greitosios, kad šios medikai suleistų vaistų kraujospūdžiui reguliuoti. Taip GMP tenka ir dalis šeimos gydytojų funkcijų, nors tuo metu greitosios medikai turėtų vykti pas traumą patyrusį ar kitos ūmios sveikatos bėdos prispaustą ligonį. Net statistika rodo, kad greitoji pagalba dažniau kviečiama po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Tad, prieš minėdami blogu žodžiu GMP specialistų darbą, pradėkime nuo savęs – kvieskime greitąją tik tuomet, kai skubi pagalba mums išties reikalinga. Taip elgtis skatinkime ir kitus.
***
 

Iš istorijos

Pirmoji profesionali greitosios medicinos pagalbos įstaiga įsteigta Austrijoje XIX a. pabaigoje. Ją kurti paskatino didžiulė nelaimė, įvykusi Vienoje, kai operos teatro žiūrovų salėje kilo gaisras. Tuomet žuvo apie 500 žmonių, o dar keli šimtai gaisre apdegusiųjų ir sužeistųjų ilgiau kaip parą išgulėjo ant gatvės grindinio, kol sulaukė pagalbos. Po šios skaudžios pamokos įkurta minėta organizacija, o Vienos pavyzdžiu pasekė ir kiti Europos miestai.
Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stotis įkurta 1902 m. – ji buvo viena pirmųjų Rytų Europoje. Jos veikla buvo išlaikoma iš labdaros, draugijos nario mokesčio, pajamų, gautų iš koncertų, loterijų, rinkliavų. Stotyje dirbo 4 etatiniai gydytojai, kurie keisdavosi kas 3 valandas ir medicinos pagalbą teikdavo tik gatvėje skubiu atveju.
Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis įkurta 1919 m., kai vietos savivaldybė pradėjo finansuoti sanitarinio automobilio ir personalo išlaikymą. Imta nemokamai pervežti nukentėjusius ir ūmiai susirgusius asmenis į ligonines.
***
Pravartu žinoti
• Iškviesta Greitosios medicinos pagalbos brigada mieste turi atvažiuoti per 15 minučių, kaimo vietovėje – per 25 minutes. Tiek laiko pakanka, kad nebūtų prarasta „auksinė valanda“, per kurią galima išgelbėti gyvybę.
• Jei ištinka ūminis sveikatos sutrikimas, mokėti greitajai nereikia. Jei jums lūžo koja, tai galite nemokamai išsikviesti greitąją, bet su ja negalite grįžti namo už dyką.
• Savivaldybėse, kurių asmens sveikatos priežiūros įstaigose nėra chirurgijos, reanimacijos skyrių, turi dirbti daugiau GMP brigadų.
• Kurortuose (Palangoje, Nidoje) vasaros sezono metu turi dirbti daugiau GMP brigadų, o Neringoje 1 papildoma nuolatinė brigada dirba ištisus metus.
• Keliuose Lietuvos miestuose veikia privati greitoji pagalba. Jos paslaugos žmogui kainuoja apie 200 litų. Privačios greitosios dažniau gabena sunkius ligonius iš užsienio, taip pat perveža juos Lietuvos teritorijoje, budi įvairiuose renginiuose, aptarnauja ambasadas.
• Nuo 2012 m. sausio 1 d. visos Lietuvos dispečerinės tarnybos bus centralizuotos ir steigiamos 10 šalies miestų. Pertvarka reikalinga tam, kad būtų racionaliau koordinuojamas GMP medikų darbas.