Ar ligoniui, vos sunegalavus, reikia sudėtingiausių tyrimų?
Šiandien medikų darbą sunku įsivaizduoti be rentgeno aparato. Jonizuojamoji spinduliuotė naudojama kaulų lūžiams, plaučių, žarnyno ligų diagnostikai, prarytiems daiktams nustatyti. Rentgeno nuotrauka reikalinga bet kurios srities gydytojui, ypač chirurgams, onkologams, odontologams.
Šiuo metu Lietuvos gydymo įstaigose yra apie 50 kompiuterinės tomografijos aparatų. Kompiuterinė tomografija – tai vienas iš radiologinių tyrimo metodų, skirtas vidinėms organizmo struktūroms ir jų pakitimams pamatyti, naudojant rentgeno spindulius. Kompiuterinė tomografija – tikslesnis tyrimas nei paprasta rentgeno nuotrauka.
Šiuos brangius tyrimus atlieka beveik kiekviena didesnė gydymo įstaiga. Lietuvoje daugiausiai tyrimų atliekama tiriant nervų sistemos bei sąnarių patologiją, mažiau – pilvo, krūtinės ląstos. Kiek kokių kompiuterinės tomografijos tyrimų atliekama, priklauso nuo ligoninės profilio, pacientų kontingento, jų gydymo galimybių ar radiologų kompetencijos.
Natūraliai kyla klausimas: kada šiuos tyrimus atlikti būtina, o kada galima be jų apseiti?
Pastebima, kad daugėja atvejų, kai ligoniai pageidauja, kad jiems būtų atlikta kompiuterinė tomografija. Tačiau ar reikėtų to pageidauti? Juk kompiuterinės tomografijos metu žmogus gauna nemažą apšvitinimo dozę. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugiau nei 50 proc. viso apšvitinimo gaunama būtent atliekant medicinos procedūras, ypač brangiuosius tyrimus kompiuteriniu tomografu. Apskaičiuota, kad vienos pilvo kompiuterinės tomografijos metu pacientas gauna tokią jonizuojamosios spinduliuotės dozę, kokią gautų atlikus 250 paprastų rentgeno nuotraukų!
Tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad šis tyrimo metodas nereikalingas ar bus nereikalingas netolimoje ateityje. Be kompiuterinės tomografijos negalima apseiti, kai reikalinga greita, tiksli diagnostika, planuojant chirurginę intervenciją, gelbstint paciento gyvybę kelias pirmąsias valandas po ūminio sutrikimo. Tai galvos smegenų traumos, kraujotakos sutrikimai, ūminės pilvo, krūtinės ląstos kraujagyslių ligos, komplikuoti kaulų lūžiai.
Kuo gresia žmogaus sveikatai nemaža apšvitinimo dozė?
Visame pasaulyje ir Lietuvoje per pastaruosius ketverius penkerius metus apšvitinimo problema tapo itin aktuali. Pernai Lietuvos gydymo įstaigose kompiuterinės tomografijos tyrimų atlikta 167626, t. y. 5260 daugiau nei 2008 m. (Palyginkime: JAV per 2007m. atlikta 62 mln. kompiuterinės tomografijos tyrimų.) Reikėtų žinoti, kad spindulių dozės, kurias žmogus gauna atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, yra vienos didžiausių radiologinėje diagnostikoje. Žinoma, tai priklauso nuo tyrimo trukmės, tiriamos vietos ir pan. Sakykim, tiriant juosmeninę stuburo dalį, ypač stambesniam pacientui, jos gali būti daug didesnės nei gaunamos kompiuteriniu tomografu tiriant galvą.
Norėčiau patarti, jog pacientai primygtiniai nereikalautų, kad gydytojas skirtų atlikti tyrimą kompiuteriniu tomografu. Per didelė jonizuojamoji spinduliuotė gali išprovokuoti vėžį, skatinti genetinius pokyčius ir mutacijas, sukelti apsigimimus ateities kartoms.
Todėl, skiriant diagnostikos procedūrą, būtina įvertinti tyrimo naudą ir galimą žalą paciento sveikatai. Jei tai nėra skubus atvejis, gydantis gydytojas turėtų aptarti problemą su radiologu ir parinkti žmogui optimalų tyrimo metodą.
Ar tiesa, kad mažiau pavojinga tirti rentgeno aparatu nei kompiuteriniu tomografu?
Kad ir kaip keista, atsakymas negali būti vienareikšmis. Esmė ta, kad abu šie metodai veikia žmogų rentgeno spinduliais, kurių nepageidaujamas poveikis kiekvienam yra skirtingas. Šiandieninis mokslas negali pateikti mums atsakymo į klausimus: ar kelios rentgeno nuotraukos sukels mums vėžį? o gal nesukels net keliolika atliktų kompiuterinės tomografijos tyrimų?
Radiologijos klinikoje stengiamės laikytis nuoseklios tyrimų eigos. Pirmiausia atliekami mažiau kenksmingi (pavyzdžiui, ultragarsinis skenavimas), plačiau kelias kūno sritis ar organizmo sistemas galintys įvertinti tyrimo metodai. Aišku, tiriant kaulus, plaučius, tam tikrais atvejais žarnyną, kitas sritis, be rentgenografijos apsieiti neįmanoma. Ir tik kai nėra aiškumo, tenka daryti kompiuterinę tomografiją. Gydantis gydytojas, prieš siųsdamas pacientą atlikti kompiuterinę tomografiją, turėtų prisiminti, kad ligą galima aptikti ir mažiau sveikatai pavojingais būdais.
Kita vertus, esant ypač sunkiai, ūminei patologijai, kai šis tyrimas yra būtinas ir negalima gaišti laiko planuojant gydymą, chirurginę intervenciją, nereikėtų vengti kompiuterinės tomografijos.
Kokiems pacientams negalima atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimo?
Kompiuterinės tomografijos, kaip ir bet kurio rentgenologinio tyrimo, negalima atlikti nėščioms moterims. Todėl jei laukiatės ar tuo abejojate, būtinai apie tai informuokite jus gydantį gydytoją ar gydytoją radiologą.
Atsargiai rentgeno spindulius naudojančius tyrimo metodus reikėtų skirti ir vaikams. Norėčiau atkreipti tėvelių dėmesį, kad jie neturėtų reikalauti šių tyrimų atlikimo, kai tam nėra būtinybės. Vaikai yra kur kas jautresni jonizuojamajai spinduliuotei nei suaugusieji.
Kuriais atvejais kompiuterinės tomografijos tyrimas yra būtinas?
Kokį tyrimo metodą pasirinkti, sprendžia paciento sveikatos būklę geriausiai žinantis gydantis gydytojas, idealiu atveju – pasitaręs su gydytoju radiologu.
Norėčiau pakartoti ir pabrėžti: pirmiausia kompiuterinė tomografija turėtų būti skiriama skubios pagalbos, reanimacijos skyrių pacientams po sunkių galvos, nugaros smegenų traumų, epilepsijos priepuolių, įvertinti komplikuotus kaulų lūžius, kraujagyslių užsikimšimą ar jų vidinės sienelės įplyšimą ir kt.
Pakartotinai kompiuterinė tomografija atliekama pacientams, sergantiems navikinėmis ligomis, galvos smegenų, stuburo, krūtinės ar pilvo ligomis.
Ar ilgai reikia laukti eilėje, kai tyrimas neišvengiamas?
Rentgenologiniai tyrimai, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos atvejus, yra atliekami planine tvarka. Ar tyrimą atlikti skubos, ar planine tvarka, sprendžia gydantis gydytojas. Kompiuterinės tomografijos tyrimas atliekamas skubiai, kai žmogui iš tiesų reikia skubios pagalbos. Abejonių dėl tyrimo būtinybės neturėtų kilti, kai tai – vienintelis būdas nustatyti ligą, išgydyti ar išgelbėti pacientui gyvybę.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau