Sloga = rinosinusitas?

Vyrauja nuomonė, kad rinosinusitas – tai slogos komplikacija. Ar tai tiesa? Kaip dažnai sloga virsta sinusitu? Ką daryti, kad taip nenutiktų? Kaip gydomas rinosinusitas ir kaip kito jo gydymas per pastaruosius metus? Į visus šiuos klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Ausų, nosies ir gerklės klinikos gydytojas otorinolaringologas dr. Giedrius Gylys.
 

Rinosinusitu gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Ūminis rinosinusitas yra viena iš dažnesnių vaikų ligų. Sergamumo pikas – rugsėjo–kovo mėnesiai.
JAV rinosinusitu serga apie 14 proc. gyventojų, Švedijoje ūminis rinosinusitas diagnozuojamas 2 proc. apsilankančių pas gydytojus pacientų. Olandijoje kasmet ši liga diagnozuojama 21–25 pacientams iš tūkstančio. Tikslių duomenų apie sergamumą rinosinusitu Lietuvoje nėra. Tačiau atsižvelgiant į mūsų klimato sąlygas ir pacientų socialinę padėtį, manoma, kad sergamumas rinosinusitu mūsų šalyje yra panašus kaip ir kitose šalyse ar net didesnis.

 

Sloga ir rinosinusitas – skirtingos ligos?


Bet kuri virusinė sloga yra ir rinosinusitas. Juk sloguojant jaučiame nosies užgulimą, kvėpavimas būna pasunkėjęs, kamuoja išskyros iš nosies į nosiaryklę. Taip pat neretai kartu jaučiame spaudimą ir skausmą veido srityje, galvos skausmą. Taigi bet kokia sloga yra ir nosies, ir prienosinių ančių (rinosinusų) gleivinės uždegimas. Tai patvirtina ir rentgeno tyrimas: jeigu sloguojančiam žmogui atliksime rentgenogramą, ji rodys ir rinosinusito požymius, t.y. sinusai bus užpildyti skysčiu. Sveiko žmogaus sinusai oringi ir skysčiais neužpildyti.
Taigi plačioje visuomenėje vyraujanti nuomonė, kad rinosinusitas ir sloga – tai skirtingos ligos, yra ne visiškai teisinga.
 

Kada sloga tampa rinosinusitu?


Ūminė sloga pasireiškia staiga ir turi tris stadijas. Pradžioje nosį peršti, degina, ji tarsi sausa. Antroji stadija vadinama išskyrų padaugėjimo periodu, tada nosis pradeda „bėgti“, būna užgulta. Ir trečioji stadija, kai nosis ima valytis, gyti – tada atsidaro sinusai, atsiranda gleivių ir pūlingų išskyrų.
Prienosiniai ančiai (sinusai) yra susiję su nosies ertme angų ir landų sistema, per kurią vyksta jų ventiliacija ir drenažas. Prienosinių ančių gleivinė turi svarbią funkciją – susikaupusį sekretą gleivinė kryptingai stumia sinuso angos link. Kai blokuojamos prienosinių ančių angos, sutrinka ančių ventiliacija ir drenažas. Tad sloga virsti rinosinusitu gali trečiojoje jos stadijoje, jeigu nosis lieka užblokuota ir sinusai neatsidaro. Tada prienosiniuose ančiuose kaupiasi sekretas, pakinta jo rūgštingumas.


 

Kas sunkina rinosinusito diagnozavimą?


Sergant rinosinusitu žmogų kartu su gausiomis pūlingomis išskyromis iš nosies, nosies užgulimu, vargina ir veido bei galvos skausmai, ligonis karščiuoja – temperatūra būna aukštesnė nei 38° C. Sergant rinosinusitu, uždegimas dažniausiai apima ne tik vieną pusę. Taip pat ligonis gali skųstis uoslės susilpnėjimu ar netekimu. Visa tai ir yra rinosinusito požymiai. Ligai patvirtinti gali būti atliekamas endoskopinis nosies tyrimas.
 

Gydymas kito?


Rinosinusito gydymas per pastaruosius metus išties smarkiai kito. Šiuo metu, jeigu pacientui diagnozuojamas rinosinusitas, tačiau jo nekamuoja stiprūs galvos, veido skausmai, medikamentinis gydymas nerekomenduojamas. Tokiu atveju ligoniui rekomenduojamos visos natūralios priemonės, skirtos simptomams malšinti ir uždegimui gydyti, t.y. gerti daug skysčių (vaistažolių arbatų, pieno, kt.), stengtis taisyklingai išpūsti nosį, valgyti medaus, česnakų ir pan. Geriant daug skysčių, kartu greičiau pasišalina toksinės medžiagos, o ir tie patys pūliai atsiskiedžia ir lengviau pasišalina.
Pastaruoju metu gydymas antibiotikais ar hormonais skiriamas tik esant komplikuotam rinosinusitui, pvz., kai ligonis smarkiai karščiuoja, vargina žando ar kaktos skausmai, šios sritys tinsta, liga užsitęsia iki dviejų savaičių. Taigi svarbiausi pastarųjų metų pokyčiai – kad sergant rinosinusitu neskubama skirti antibiotikų.
 

Rinosinusitas ir nosies polipozė


Ar sergamumas rinosinusitu susijęs su adenoidų hipertrofija ar nosies polipais? Ar dažnai rinosinusitu sergantiems vaikams rekomenduojama operuoti adenoidus?
Nosies polipozė – tai lėtinė nosies ir prienosinių ančių gleivinės liga, pasireiškianti gleivinės sustorėjimu. Rinosinusitas ir nosies polipozė – tai dvi skirtingos patologijos, kurios šiek tiek panašios savo išraiška. Abiejų metu pacientas neprakvėpuoja pro nosį, jį vargina pūlingos išskyros. Skirtumas, kad, esant nosies polipozei, pacientas dažniausiai nekarščiuoja, neprakvėpuoja, neužuodžia, vaikai esant adenoidų hipertrofijai miega dažniausiai išsižiojęs, knarkia. Šios patologijos metu polipai ar adenoidai yra kliūtis orui patekti iš nosies į burną. Sergant rinosinusitu žmogus dažniausiai karščiuoja, o kliūtis orui judėti yra pačioje nosyje, o ne už jos.
Duomenų, kad polipų susiformavimą skatina sinusų uždegimas (rinosinusitas) ar, priešingai – rinosinusitas daro įtaką polipozei vystytis, nėra. Tad ir adenoidų operacijos dažnai sergantiesiems sinusų uždegimu nesiūlomos.
 

Nemedikamentiniai gydymo būdai


Sergant nekomplikuotu rinosinusitu, be visų jau minėtų natūralių gydymo būdų, gali būti siūlomos garinimo procedūros, taip pat nosies išvalymas arba gleivių išsiurbimas specialiu siurbliu ar pompa.
Anksčiau taikytų žandinių ir kaktinių sinusų punktavimo procedūrų atsisakyta, nes prieita prie išvados, kad šių procedūrų žalos ir veiksmingumo santykis yra ne veiksmingumo naudai. Pastaruoju metu vietoje punktavimo skiriami stiprūs medikamentai (antibiotikai ar hormoniniai preparatai), kurie atlieka tą patį darbą, t.y. atveria sinusus ir juos išvalo.
Jeigu išsivysto rimta rinosinusito komplikacija, pvz., infekcija išplinta į smegenis ar akis, ar į kaukolės pamatą, tada atliekama operacija, kurios metu per nosį atidaromi visi kvėpavimo takai.
 

Ateities gydymas


Ateityje kokių nors revoliucinių pokyčių gydant rinosinusitą nenusimato. Priešingai, grįžtama prie senų gerų ir natūralių dalykų, t.y. visų pirma neskubama skirti antibiotikų. Antra, laikomasi taktikos, kad sinusų užblokavimas nėra visai jau blogas dalykas. Juk tokiu atveju juose kinta terpė, ji rūgštėja, dėl to žūsta bakterijos. Kita vertus, juk užblokuotos sinusų angos vis tiek bus atvertos. Tad gydymo esmė ir yra stengtis kuo greičiau atidaryti sinusus, kad susikaupę skysčiai galėtų ištekėti.
 

Kaip nesusirgti?


90 proc. visuomenėje siaučiančių slogų kilmė yra virusinė, virusai pažeidžia nosies ertmę ir ji tampa atvira bakterijoms, t.y. virusai sunaikina nosies apsaugą. Kita vertus, tiek mūsų pačių nosyje, tiek mus supančioje aplinkoje pilna bakterijų. Tad, sergant sloga, jos trečios stadijos metu ir susidaro galimybė vystytis rinosinusitui, t.y. pasireikšti antrinei bakterinei infekcijai.
Norint nesusirgti sloga ar rinosinusitu, reikia nepamiršti bendrų higienos taisyklių – plauti rankas, vengti čiaudinčių žmonių, masinių susibūrimo vietų. Gripo sezono metu, kada tikimybė pasigauti slogą didesnė, stiprinti imunitetą vartojant medų, česnaką, geriant vaistažolių arbatas. Ir trečias patarimas – jau susirgus sloga, reikia ją gydyti, o ne užleisti.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai