Alergiško vaiko mityba: praktiški patarimai auginantiems

Alergija maistui. Kaip atpažinti?
Alergija maistui yra stipri atsakomoji imuninės sistemos reakcija į organizmui netinkamą medžiagą, kuri ne visada organizmui yra kenksminga, tačiau imuninis atsakas į ją gali sukelti simptomus ir ligą. Organizmas gamina ypatingus antikūnus — imunoglobulinus „E“ (IgE), puolančius alergenus. Tuo pačiu metu kraujo ląstelės išskiria medžiagas (pvz., histaminą), sukeliančias dirginimą, uždegimą ir alerginio atsako simptomus.
Vaikui dėl alerginės reakcijos gali:
• prasidėti sloga,
• atsirasti akių ar gomurio niežulys,
• prasidėti čiaudulys, kosulys,
• atsirasti patinimas — viso kūno ar kai kurių vietų,
• išberti akis, ausis, lūpas, liežuvį, gerklę,
• sukilti dusulys,
• pasireikšti vėmimas, viduriavimas.
Paprastai simptomai pasireiškia per keletą minučių tik suvalgius alergiją sukeliančio maisto arba kai kuriais atvejais buvus kontaktui su alergiją sukeliančiu produktu, ir išlieka iki keleto valandų. Ne išimtis — alergiją sukeliančio produkto kontaktas su alergijos nesukeliančiu gamybinėje aplinkoje.
Alergijos maistui formos arba ligos, kurios dažniausiai išprovokuojamos vartojant maistą, turintį alergiją sukeliančių produktų.
Dažnas tėvelis alergiją maistui tapatina tik su vaikučio odos bėrimu. Taip manantieji klysta. Nepageidaujamos alerginės reakcijos į maistą formos gali pasireikšti įvairiais požymiais odos, kvėpavimo organų ir net virškinamojo trakto požymiais. Trumpai apie kiekvieną iš alergijų maistui formų.
Odos alergija maistui
Nepageidaujamos reakcijos suvalgius alergiją sukeliančio produkto ir atsiradęs niežėjimas, išbėrimai, patinimai, medicinos terminais apibūdinama kaip:
• ūminė, kontaktinė ir lėtinė dilgėlinė;
• ūminė ir lėtinė angiodema;
• lengvas, vidutinio ir sunkios formos atopinis dermatitas (dar vadinamas egzema);
• kontaktinis dermatitas, sukeltas rankomis liečiant termiškai neapdorotus alergizuojančius produktus;
• pūslelinis dermatitas.
Virškinimo organų alergija maistui
Nevirškinimas dažnai gali sukelti pilnumo jausmą, dujų kaupimąsi, pykinimą, rėmenį, vidurių užkietėjimą, galvos skausmą ir kitus simptomus. Daug žmonių patiria šiuos simptomus (lengva arba sunkia forma), bet tik nedaugelis žino, kad jų priežastis gali būti susijusi su maistu. Kas būdingiausia vaikams?
Medicinos praktikoje aprašomi dažniausi simptomai, sukelti maisto alergenų, pažeidžiančių virškinamąjį traktą, yra šie:
• pilvo skausmai, pūtimas ir diegliai;
• viduriavimas arba vidurių užkietėjimas;
• atpylinėjimas ir vėmimas;
• pakitusi išmatų konsistencija (taip pat ir atsiradusios gleivės, kraujo priemaišos).
Vaikų virškinimo organų alergijos maistui skirstomos į nuo IgE priklausomas ir nepriklausomas reakcijas. Nuo IgE priklausomos:
• greitasis padidėjęs virškinamojo trakto jautrumas;
• burnos alergijos sindromas;
• alerginė (-is) eozinofilinė (-is): gastorenteropatija, gastritas, gastroenterolokolitas, ezofagitas.
Nepriklausomų nuo IgE virškinamojo trakto alerginių ligų simptomų (išskyrus celiakiją) dažniausiai atsiranda pirmaisiais gyvenimo mėnesiais:
Maisto baltymų sukelta (-as) enteropatija, enterokolitas, proktitas.
Klasikinė celiakija dažniausiai pasireiškia nuo 6 iki 24 mėnesių amžiaus ir būna lydima virškinamosios sistemos sutrikimo simptomų: viduriavimo/vidurių užkietėjimo, vėmimo, svorio kritimo dėl malabsorbcijos. Tačiau, net ir šiems simptomams nepasireiškus kūdikystės laikotarpiu, yra atipinės, latentinės ir tyliosios celiakijos formos tikimybė.
Kvėpavimo takų alergija maistui
Maisto alergenai gali sukelti šiuos kvėpavimo organų pažeidimo simptomus: nosies gleivinės paburkimą, čiaudulį, rinorėją, kosulį, švokštimą, dusulį ar balso užkimimą.
Šiai alergijos maistui grupei nuo IgE priklausoma yra bronchinė astma, alerginis rinitas ir rinokonjunktyvitas, nuo IgE nepriklausomas – Heinerio sindromas.
Anafilaksija
Anafilaksija maisto sukeltiems alergenams – tai ypač sunki ir agresyvi, grėsminga gyvybei padidėjusio jautrumo organizmo reakcija. Ūminė reakcija, suvalgius alergiją sukeliančio maisto, gali pažeisti:
• odą ir (arba) burnos, lūpų, liežuvio gleivines;
• kvėpavimo organus (nosies niežulys;
• širdies ir kraujagyslių sistemą;
• virškinamojo trakto darbą.
Anafilaksinei reakcijai, sukeltai maisto alergenų, būdinga greita reakcija (nuo kelių minučių iki kelių valandų): gerklų edema, bronchų spazmai, delnų, padų, galvos niežulys, akių vokų tinimas, spazminiai pilvo skausmai, vėmimas ir viduriavimas.
Alergija maistui ir laktazės nepakankamumas
Pienas ir kiti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, valgomieji ledai ir pieninis kremas, turi cukraus, vadinamo laktoze. Paprastai organizmas fermentu laktaze suskaido laktozę į paprastesnius komponentus. Jei laktazės nepakanka, žmogus gali jausti rezorbcijos sutrikimo simptomus, pavyzdžiui, pilvo skausmą ir viduriavimą. Šis reiškinys vadinamas laktozės netoleravimu arba laktazės stoka.
Burnos alergijos sindromas – tai maisto alergijos forma, kurios simptomų atsiranda kontakto vietoje – burnos ir ryklės gleivinėje. Šiam sindromui būdinga staigi pradžia – pradėjus valgyti, atsiranda lūpų, gomurio, burnos gleivinės niežulys, perštėjimas, patinimas, paraudimas. Kartu su burnos alergijos sindromu dažnai būna ir alerginis rinitas arba šienligė. Tai dažnesnė alergija vyresnio amžiaus (nuo 12 metų) vaikams.
Pagrindiniai maisto alergenai
Teoriškai yra žinoma, kad beveik bet kuris maisto produktas, kurio sudėtyje yra baltymų, gali sukelti alergijas, tačiau faktiškai tik keletas maisto produktų yra atsakingi už beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų į maistą. Šie maisto produktai žinomi kaip „didysis aštuonetas“:
• Pienas
• Kiaušiniai
• Kviečiai (Gliutenas (liet. glitimas))
• Soja
• Žemės riešutai
• Kiti riešutai
• Žuvis
• Jūros gėrybės
Viena iš priežasčių — ne iki galo išsivysčiusi vaiko virškinamoji sistema, nesugebanti skaidyti ilgų baltymų molekulių, sukeliančių alerginę reakciją.
Žemiau lentelėje pateikiamas sąrašas produktų, kurie daugelyje mokslinės literatūros šaltinių įvardinami kaip alergizuojantys vaiko organizmą.
• Itin alergizuojantys produktai: kiaušiniai, žuvis, jūros produktai, ikrai, kviečiai, rugiai, braškės, žemuogės, pomidorai, morkos, citrusiniai vaisiai (apelsinai, mandarinai, greipfrutai), ananasai, melionai, persimonai, granatai, kakava, riešutai, medus, šokoladas, kava ir kakava.
• Vidutiniškai alergizuojantys produktai: grynas pienas, pieno produktai, vištiena, jautiena, avižos, žirniai, grikiai, soja, pupos, bulvės, cukrus, morkos, persikai, abrikosai, vyšnios, erškėtuogės, bruknės, juodieji serbentai, kiviai, avokadai, sezamo sėklos, vaistažolės (ramunėlės).
• Dažnai alergiją sukelia maisto produktai su priedais: dažikliais, aromatą suteikiančiais priedais, emulsikliais, konservantais, skonio priedais („suaugusiųjų“ jogurtai, vaisių sultys, greitai paruošiamos sriubos ir košės, gazuoti gėrimai ir kt.).
„Paslėptieji“ alergenai
Tėveliams reiktų atkreipti dėmesį, kad, nustačius alergiją tam tikram maisto produktui, dėl efektyvaus dietos laikymosi lygiagrečiai būtina vengti ir galimų vadinamųjų „paslėptųjų“ alergenų.

Paslėptųjų pieno (ir laktozės) alergenų galima aptikti šiuose maisto produktuose:
• sausainiuose ir pyraguose (jei yra pridėta pieno ar pieno miltelių),
• apdorotuose pusryčių dribsniuose (taip pat ir kūdikių košėse),
• sūrio padaže, sriubose su grietinėle,
• pieniniame kreme,
• pieniniame šokolade,
• blynuose ir sklindžiuose,
• plaktoje kiaušinienėje,
• įdarytuose apkepuose,
• kai kurių rūšių duonoje ir margarine (kurių sudėtyje yra pieno),
• pieniškose dešrelėse (jų sudėtyje dažnai vartojami išrūgų milteliai).
Galimų gliuteno (kviečių) alergenų reikėtų vengti, jų yra:
• įvairiuose kepiniuose su mėsos, daržovių, sūrio įdaru,
• pudinguose ir kai kuriuose desertuose,
• užkandžiuose (traškučiuose, trapučiuose, krekeriuose, vaisių batonėliuose),
• prancūziškose bulvytėse,
• įvairiuose karštųjų patiekalų padažuose,
• manų kruopose,
• tešloje keptose daržovėse,
• hidrolizuotame kviečių baltyme,
• salykle,
• rūkytuose mėsos gaminiuose,
• sultiniuose kubeliais,
• karamelizuotuose saldainiuose,
• žuvų piršteliuose,
• ryžių/ makaronų mišinių padaže,
• tortilijose ir takose (kartais jos būna iš kukurūzų, bet Lietuvoje dažniausiai iš kviečių),
• picos paplotėliuose,
• užtepuose prie tortilijos.
Soja vartojama daugelyje pagamintų ir parduotuvėse parduodamų produktų. Etiketėse ji gali būti įvardijama labai įvairiai, kartais net „užslėpta“, pvz., hidrolizuotas augalinis aliejus, augalinis aliejus ir lecitinas. Todėl sojai jautriems vaikučiams reikėtų vengti duoti produktų, kurių sudėtyje yra šių ingredientų.
„Pseudo“ alergenai
Svarbu skirti pseudoalergijas, kurios yra šešis kartus dažnesnės, nuo tikrųjų. Citrusiniai vaisiai, šokoladas, medus, riešutai, cukrus, žuvis, žemuogės, braškės, kiviai ir kiti produktai vadinami pseudoalergenais, todėl, kad organizmas gali reaguoti ne į patį produktą, o į suvalgytą jo kiekį. Nuo vienos skiltelės apelsino odos neišbers, bet, suvalgius kilogramą, įvyks audringa alerginė reakcija.
„Saugūs“ produktai
Silpną alergiją sukeliantys produktai: rūgusio pieno produktai, triušiena, arkliena, liesa kiauliena, kalakutiena, liesa aviena, žiediniai ir briuselio kopūstai, brokoliai, aguročiai, patisonai, agurkai, ryžiai, kukurūzai, grikiai, soros, sorgai, ryžių sėlenos, smiltyninis gyslotis, burnočiai, bolivinės balandos (angl. Quinoa), žalios spalvos kriaušės ir obuoliai, žalumynai, geltonieji ir raudonieji serbentai.
Plačiau apie „saugius“ produktus – straipsnio skiltyje „Alternatyvos alergiją sukeliančių produktų grupėms“.
Maistas BE alergenų ar BE sintetinių priedų? Kas kenkia labiau?
Šis klausimas labai aktualus turbūt visiems tėvams, auginantiems vaikus, nebūtinai alergiškus. Neužginčijama tiesa, jog, rinkdamiesi natūralius ar ekologiškus, cheminės pramonės nepaliestus produktus, mes padedame savo mažiesiems pajausti tikrąjį maisto skonį. Pažindindami su viso grūdo produktais, kartu jų organizmus aprūpiname iš pačios gamtos su sveikais produktais gaunamų mineralinėmis medžiagomis, aminorūgštimis, vitaminais, skaidulinėmis medžiagomis. Reiktų manyti, kad tai yra daug geriau nei duoti vaikui sintetinių vitaminų. Tačiau ar tikrai jautrų organizmą mes sugebame apsaugoti?
Vienareikšmio atsakymo tikrai nėra, nes net ir sintetiniai priedai traktuojami kaip alergenai. Bet pabandykime paieškoti mažiau blogesnių.
Pradėkime nuo įprastos senosios mitybos piramidės, kurios apačioje buvo nuo šešių iki vienuolikos porcijų grūdų. Tačiau „neapdoroti grūdai“, mityboje taip vertinami dėl savo išorinio sluoksnio sėlenų, iš tiesų didžiąja savo dalimi (apie 80 proc. viso grūdo) sudaryti iš krakmolingos dalies, kuri naudojama įvairiems kepiniams gaminti. Taip, grūdai suteikia įvairovės ir masės maistui, tačiau jie ne tik nėra geriausias maistingųjų medžiagų šaltinis, palyginti su kitais maisto produktais, bet ir galimas alergenų šaltinis. Antai gliutenas (liet. glitimas), vienas iš alergiją sukeliančių baltymų stipresnės ir silpnesnės formos yra natūraliai randamas kviečių, rugių, miežių, avižų ir jų išvestiniuose produktuose. Gliuteno sensibilizacija plačiau aprašyta skiltyje „Virškinimo organų alergija maistui“. Taip pat reikia nepamiršti, kad valgyti vienus grūdų patiekalus – sunku, nes jie yra beskoniai. Todėl maisto pramonė stengiasi įtikti mūsų vaikams, siūlydama cukruotus sausus pusryčius, sausainius su įvairiais glaistais, sluoksniuotas bandeles ir pan.
Pageidautinas ilgas produktų tinkamumas vartoti, papildomos sudedamosios dalys šalia pažeria ir netikėtų priedų, kurie gali išprovokuoti papildomų nepageidaujamų reakcijų, Tačiau, atidžiai skaitant gaminių sudėtis etiketėse, reikėtų vengti ne tik alergiją sukeliančių produktų, bet ir žemiau išvardintų sintetinių maisto priedų.
Eikime į antrą piramidės „aukštą“ – rasime daržovių ir vaisių. Sintetinių priedų šviežiose daržovėse turbūt nerasime, bet nerimą gali kelti derliui didinti naudojami nitratai. Kenksmingų sintetinių priedų apstu saldžiuose gaiviuose gėrimuose. Bet jų išvengti nėra taip ir sunku, nes juos galima pakeisti geriamuoju ar mineraliniu vandeniu, šviežių vaisių sultimis. Tai tinka sveikiems. O alergiškiems? Pasvarstykite patys, kas pakenktų labiau: stiklinė išspaustų apelsinų sulčių alergiškam citrusiniams vaikui ar tiesiog stiklinė limonado?
Ir pagaliau „trečiasis“ aukštas – gyvūninės kilmės produktai: pieno, mėsos, kiaušinių, žuvies gaminiai. Turbūt šioje dalyje daugiausiai naudojami maistiniai priedai, pagerinantys gaminio skonį, spalvą, galiojimo laiką, tirštumą. Tačiau juose yra ir daugiausia termiškai „nežūstančio“ alergiją sukeliančio baltymo. O tai augantį organizmą veikia stipriausiai.
Nors vis tenka išgirsti apie jautrumą maisto priedams, tačiau kol kas moksliniais tyrimais įrodyta tik alergija sulfitams. Pastarųjų galima rasti, pavyzdžiui, vynuose, ant kurių butelių kartais būna užklijuoti ir įspėjamieji lipdukai. Tai neaktualu vaikučių mityboje, bet reikia prisiminti, kad sulfitų galima rasti ir natūraliai pomidoruose, lašišoje, svogūnuose. Sulfitai jautriems žmonėms gali sukelti ir odos bėrimus, kvėpavimo sutrikimus ar net anafilaksinį šoką. Nors alergija sulfitams nėra labai paplitusi, tačiau ji gerokai dažnesnė tarp sergančiųjų astma.
Pateikiame keletą maisto priedų, kurie gali sukelti nepageidaujamų organizmui reakcijų:
• Sintetiniai dažikliai sukelia įrodytas alergines reakcijas (tartrazinas E 102, raudonasis E 124, eritrozinas E 127), kuriose dalyvauja specifiniai IgE antikūnai. Tartrazinas dažnai sukelia kryžmines reakcijas asmenims, hiperjautriems aspirinui, nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo ir kai kuriems vaisiams.
• Konservantai, pasižymintys antimikrobiniu poveikiu (benzoinė rūgštis E 210 ir natrio benzoatas E 111), vartojami gaminant gėrimus, sirupus, alų, jų yra raudonose uogose; jie sukelia nepageidaujamas reakcijas.
• Natrio nitritas (E 250), vartojamas sūdant ir konservuojant mėsą, padidindamas žarnyno pralaidumą, sukelia nepageidaujamas reakcijas.
• Sulfitai (E 220–226) vartojami džiovintiems vaisiams apdoroti, gaminant vynus, alų, apdorojant salotų mišinius, gaminant kai kuriuos vaistus, gali sukelti net alergines reakcijas, dalyvaujant antikūnams IgE. Taip pat sulfitai gali sukelti odos paraudimą ir net šoką.
• Kai kurie antioksidantai (butilhidroksianisolas BHA – E 320, butilhidroksitoluenas BHT E 321), vartojami gaminant aliejų, kramtomąsias gumas.
• Lecitinas E 322 vartojamas gaminant kreminius desertus, sausainius, tešlą picoms, majonezą, grietinėlę kavai, kūdikių maistą. Sergantieji migrena, turintieji polinkį į alergines reakcijas, jų turėtų vengti. Šiandien JAV vyrauja nuomonė, kad alergiškų sojos pupelėms asmenų per pastaruosius 6 metus padaugėjo dešimt kartų. Sojų lecitinas – plačiai paplitęs alergenas, daugiau kaip 30 000 produktų vartojamas kaip emulsiklis, stabilizatorius, antioksidantas ir rudas dažiklis.
• Tokoferolis E 306 dažniausiai gaminamas iš sojų aliejaus, ir alergiškiems sojai asmenims taip pat reikėtų tai prisiminti.
• Natrio kazeinatas provokuoja alerginio uždegimo paūmėjimą žmonėms, įjautrintiems karvės pieno baltymams.
• Natrio glutamatas E 621 – tai gliutamino rūgšties druska. Ji yra skonio stiprinimo medžiaga. Gliutamino rūgštis yra svarbi smegenų medžiagų apykaitai. Amerikiečių literatūroje rašoma, kad gliutamatai sukelia astmą, migreną ir alergines reakcijas. Tai sausų sriubų, gatavų patiekalų, padažų, majonezo, konservų, kepinių, įvairių gėrimų skonio manipuliacijų priemonė.
• Amerikos vaistų ir maisto administracija (FDA) dar 1995 m. nustatė ryšį tarp suvalgyto maisto, kuriame yra glutamatų, ir sveikatos sutrikimų – galvos skausmų, pykinimo, nervingumo, dirglumo, bronchų spazmo.
• Sergantiesiems migrena ir bronchų astma reikėtų prisiminti, kad nuo saldiklių ir gliutamatų jų sveikatos būklė gali sutrikti.
• Enzimas papainas E1101, naudojamas mėsai minkštinti ir marinuoti, gaminant alų, aktyvuodamas komplemento sistemą, gali sukelti alergines reakcijas.
Kai kurie dirbtiniai saldikliai (pavyzdžiui, polioliai sorbitolis, manitolis) gali sukelti pilvo pūtimo, dujų kaupimosi ir viduriavimo simptomus. Šios rūšies saldikliai dažnai naudojami becukriuose konditerijos gaminiuose ir becukrėje kramtomojoje gumoje.
Virti, konservuoti, kepti alergiją sukeliantys produktai
Kai kam iškyla klausimas, ar termiškai apdorotas baltyminis maistas nebesukels alergijos. Tiesa ta, kad suskaidyti baltymai nebebus pavojingi, tačiau ne visi baltymai šildomi suskyla. Pvz., gyvulinės kilmės baltymai (esantys kiaušiniuose, mėsoje, piene) yra atsparūs karščiui, todėl, šildant tokį maistą, alergija neišnyks. Kita vertus, daugelis augalinės kilmės baltymų (esančių vaisiuose ir daržovėse) šildomi suskyla ir praranda savo pirmines savybes, todėl daugelis žmonių, alergiškų žalioms daržovėms, toleruos jas termiškai apdorotas (pvz., virtas).
Taigi, ruošdami valgį alergiškam vaikui, atminkite:
• verdamos daržovės ir vaisiai dažnai praranda alergiją sukeliančias savybes,
• dauguma žuvies, mėsos, jūros gėrybių, kiaušinių, grūdų alergenų yra atsparūs temperatūros poveikiui,
• nuo gaminimo būdo priklauso produkto alergiškumas, pvz., skrudinti žemės riešutai labiau kelia alergiją nei virti,
• dažniausiai nepageidaujamas reakcijas suteikia šviežios ar šaldytos raudonos spalvos uogos ir vaisiai. Todėl vartokite nesukeliančias alergijos baltas uogas arba raudonąsias apvirkite.
Kryžminės reakcijos ir kryžminė tarša. Kas tai?
Kryžminės reakcijos
Yra nemažai klinikinių atvejų Lietuvos praktikoje, kai alerginiu rinitu (taip vadinama pavasario alerginė sloga, kylanti žydint) sergantys vaikai yra jautrūs kai kuriems maisto produktams, pvz., obuoliams. Mokslinių tyrimų įrodyta, kad egzistuoja ir kryžminės reakcijos.
Ar žinojote, kad pvz., jautrūs beržo žiedadulkėms asmenys gali būti jautrūs ir obuoliams, morkoms, kiviams, persikams, abrikosams, kriaušėms, lazdyno riešutams, o jautrūs pelynui – ramunėlėms, gerberoms, saulėgrąžoms ir kitiems graižažiedžiams arba, suvalgęs chalvos, gali netgi atsidurti reanimacijos skyriuje?
Kai kuriuose informacijos šaltiniuose teigiama, kad braškės pasižymi kryžmine alergine reakcija su beržų žiedadulkėmis, todėl žmonės, kurie yra alergiški beržų žiedadulkėms, gali būti alergiški ir braškėms.
Kartais dėl alergijos kiaušiniams pastebima alerginė reakcija paukštienai ar paukščių plunksnoms.
Alergiškiems pienui asmenims patariama atsargiai valdyti jautienos ir veršienos mėsą.
Kryžminės taršos
Daugybei žmonių yra būtini gryni maisto produktai, kuriuose negali būti net menkiausio kviečių ar kitų specifinių alergenų pėdsako.
Šiandienos komercinėse gamybos įmonėse yra daug galimybių kryžminei taršai kilti. Taršos ore esančiais arba ant apdorojimo paviršių nusėdančiais alergenais ir dirbtiniais priedais praktiškai neįmanoma kontroliuoti, jei nenaudojama speciali, atskira technologinė įranga.
Suprantant tokios taršos pavojų žmonėms, kenčiantiems nuo alergenų ir sergantiems celiakija, pasaulyje yra bendrovių, kuriose užtikrinama kontroliuojama alergenų ir maisto produktų grynumo kontrolės aplinka. Ištisi gamybos kompleksai yra skirti išskirtinei maisto produktų gamybai, maisto produktai gaminami be didžiosios dalies pagrindinių maisto alergenų. Viena iš nedaugelio tokių įmonių „Orgran“ užtikrina, kad perdirbimo procesas, įskaitant specialiai parinktų rūšių grūdų malimą, būtų atliekamas vienoje kontroliuojamoje aplinkoje, taip pašalinant bet kokią kryžminės taršos galimybę.
Jei įtariate, kad jūsų vaikui gali būti alergija maistui: ką daryti pirmiausia?
Pirmas įtarimas greičiausiai jus išmuš iš vėžių ir bandysite karštligiškai ieškoti priemonių atsiradusioms neįprastoms vaiko organizmo reakcijoms šalinti. Tačiau neskubėkite gydytis patys.
Pirmiausia – parodykite ir pabandykite būklę aptarti su jus prižiūrinčiu gydytoju. Pirmajam pasimatymui su gydytoju labai pagelbėtumėte, jei ateitumėte į apžiūrą su vaikučio valgiaraščio dienynu (apie jį plačiau – žemiau). Tai padėtų specialistui kvalifikuočiau įvertinti galimą organizmo atsaką, sukeltą maisto produktų ar kitų veiksnių. Neturėdami tokio sąrašo, galite netiksliai atsiminti, ką ir kada jūsų vaikas valgė ir kaip tiksliai sureagavo jo organizmas.
Valgiaraščio dienynas
Mitybos pakeitimas gali padėti daugeliui šeimų, patiriančių maisto alergijos simptomus. Kartais nustatyti, kokių maisto produktų reikėtų atsisakyti, gali būti nesunku, bet dažnai tai yra gana sudėtinga ir painu. Turėtumėte pasikonsultuoti su kvalifikuotu šioje srityje dirbančiu alergologu. Jis paaiškins tinkamos mitybos reikšmę ir padės nustatyti organizmą provokuojančius maisto produktus. Dažnais atvejais provokuojančius maisto produktus nustatyti padeda maisto ir simptomų dienynas.
Dienyne turėtų atsispindėti visos dienos maisto racionas: Diena/ pusryčiai (tiksli valanda)/ vartoti maisto produktai/ Organizmo reakcija (jei pokyčiai aiškūs ir greiti – būtina užfiksuoti laiką). Pvz., suvalgius 10 ryto kelių grūdų dribsnių košės su pusiau vandeniu skiestu pieno mišiniu, pusvalandžio laikotarpiu prasidėjo vėmimas). Atminkite, kad būtina parašyti, iš kokių „kelių grūdų“ dribsnių ta košė ar sausainiai pagaminti, nes galbūt tik vienai iš sudedamųjų dalių jūsų vaikas jautrus.
Nepamirškite, kad savarankiškai laikytis ir vengti alergiją sukeliančių produktų dietos mityboje be kvalifikuoto gydytojo priežiūros reikėtų atsargiai. Nes, atsisakius tam tikrų maisto produktų, gali kilti nepakankamo būtinųjų kasdienių maistinių medžiagų suvartojimo pavojus.
Diagnostiniai alerginiai tyrimai
Juos atlieka ir gali vertinti tik gydytojas alergologas. Atlikęs išsamią jūsų vaiko būklės anamnezę, jis gali rekomenduoti atlikti:
• odos dūrio mėginius;
• maistui specifinių IgE antikūnų tyrimą;
• bendrojo IgE kiekio tyrimą;
• odos lopo mėginį;
• kitus laboratorinius tyrimus.
Eliminacinė dieta
Eliminacinė dieta – tai dieta, kurios pacientas turėtų laikytis nustatytą laiko tarpą, kol klinikinė būklė pagerės. Iš ligonio valgiaraščio, įtarus tam tikrus klinikinius požymius sukeliančius maisto produktus, prieš tai surinkus paciento anamnezę, atlikus odos mėginius, specifinių IgE antikūnų kraujo serume tyrimą, jie yra eliminuojami. Jei, išbraukus maisto alergenus, vaiko būklė nepagerėja, eliminacinės dietos tęsti nepatariama.
Dėl efektyvaus eliminacinės dietos rezultato būtina laikytis griežtai: vengti ne tik tiesioginio alergeno vartojimo, bet ir išvestinių produktų. Idealu, jei ūminio periodo metu būtų pasirenkami produktai tokio gamintojo, kuris gali užtikrinti kryžminės taršos padarinius. Taigi reikėtų atidžiau skaityti etiketes ir vengti produktų, kuriuose yra užrašai: „galimi pėdsakai“ arba „pagaminta aplinkoje, naudojančioje....“.
Alternatyvūs produktai alergiškiems glitimui (gliutenui) asmenims:
• Burnočiai (angl. amaranth)
• Marintos miltai (angl. arrowroot)
• Grikiai
• Manijokai (angl. cassava)
• Kukurūzai
• Linų sėmenys
• Ryžiai
• Ankštiniai
• Burokėliai
• Žaliosios gūžinės salotos
• Kopūstai
• Soros
• Riešutai
• Bulvės
• Bolivinės balandos arba kinvos (angl. quinoa)
• Sago kruopos
• Sorgų kruopos (angl. sorghum)
• Soja
• Tapijokos miltai (angl. tapioca)
• Posmilgių miltai arba tefu miltai, kruopos (angl. teff flour)
• Laukiniai ryžiai
Pačiam glitimui pakeisti kepiniams naudojama guaro, ksantano derva arba glitimo pakaitalas be glitimo. Šiuo metu vienintelis Lietuvoje gamintojas „Orgran“ turi tokį pakaitalą, kurio vartojimas itin paprastas: tešlos elastingumui ir purumui išgauti, vartojant bet kokius begliutenius miltus (ryžių, kukurūzų, žirnių ar grikių), tereikia ¼ dalies įdėti šio pakaitalo.

Alternatyvūs produktai alergiškiems gyvūninės kilmės pieno baltymams (tarp jų karvės, ožkos, avies pienui)
• Jau ir Lietuvoje sveiko maisto parduotuvėse galima rasti augalinės kilmės pieno gėrimų, kurie puikiausiai atstoja karvės pieną konditerijos gaminiuose, gaminant įvairias košes, blynus ir kitus patiekalus. Ryžių pieno gėrimas, sojos pienas, avižų pienas, žemės riešutų pienas, migdolų pienas, bolivinės balandos pieno gėrimas, kokoso pienas ir net kanapių pieno gėrimas.
• Grietinę gali atstoti augalinės kilmės sojos, ryžių arba avižų grietinė.
• Grietinėlę ledams, tortų pertepimams ar papuošimams galima naudoti sojų arba ryžių.
• Sviestą atstoti gali palmių sviestas, saulėgrąžų branduolių margarinas, žemės riešutų sviestas, tirštas kokoso sviestas.
• Jogurtų Lietuvoje šiuo metu yra tik sojos pupelių pagrindu. Vakarų Europoje jau yra pagamintų ir ryžių, avižų pieno pagrindu.
• Baltojo sūrio alternatyva – tofu sūris (sojos varškė). Lydyto sūrelio alternatyva – taip pat sojų varškės pagrindu.

Alternatyvūs produktai asmenims, alergiškiems kiaušiniams
Itin patogus virtuvėje – „Orgran“ gamintojo natūralus kiaušinio pakaitalas „Be kiaušinių“. Vieno kiaušinio konsistencijai išgauti užtenka 1-ą arbatinį šaukštelį išplakti su 2 valgomaisiais šaukštais vandens.
Alternatyvūs produktai asmenims, alergiškiems sojai
Ryžių, avižų, riešutų išvestiniai produktai. Reikia atkreipti dėmesį, kad visi šie pieno gėrimai vaikams rekomenduojami pradėti vartoti ne anksčiau kaip sulaukus vienerių metukų.
Alternatyvūs produktai asmenims, alergiškiems kakavai ir šokoladui
Saldžiavaisis pupmedis, melasa, saldymedis, presuoti džiovinti vaisiai, klevų sirupo sviestas.
Alternatyvūs produktai asmenims, alergiškiems uogoms ir vaisiams
• keptas obuolys,
• mėlynės,
• bananai,
• virtos džiovintos razinos,
• slyvos,
• geltonieji ir serbentai (juodieji dažnai alergizuoja),
• obuolių ir kriaušių kompotas,
• virtos uogienės (džemai) tinka vyresniems nei dvejų metukų vaikams.
Alternatyvos asmenims, alergiškiems riešutams:
Vienintelis galiojantis tėvams patarimas – skrupulingai studijuokite produktų etiketes. Daugelio Vakarų Pasaulio valstybių maisto ženklinimo įstatymai reikalauja, kad bet koks produktas, kuriame yra žemės riešutų ar kitokių riešutų, turėtų aiškų pakuotės ženklinimą. Lietuvoje jau yra atskirų gamintojų (pvz., „Plamil“ šokoladiniai gaminiai), užtikrinančių kryžminės taršos apsaugą.
SVARBU PRISIMINTI:
• Itin alergizuojantys produktai: kiaušiniai, žuvis, mėsos sultiniai, jūros produktai, ikrai, kviečiai, rugiai, braškės, žemuogės, pipirai, pomidorai, morkos, citrusai, kiviai, ananasai, melionai, persimonai, granatai, kakava, riešutai, medus, grybai, šokoladas, kava.
• Vidutiniškai alergizuojantys produktai: grynas pienas, pieno produktai, vištiena, jautiena, ryžiai, avižos, žirniai, grikiai, soja, pupos, burokėliai, bulvės, cukrus, bananai, persikai, abrikosai, vyšnios, erškėtuogės, bruknės, juodieji serbentai.
• Silpnai alergizuojantys produktai: rūgusio pieno produktai, triušiena, arkliena, liesa kiauliena, kalakutiena, liesa aviena, žiediniai ir briuselio kopūstai, brokoliai, aguročiai, patisonai, agurkai, kukurūzai, miežiai, perlinės kruopos, žalios spalvos kriaušės ir obuoliai, žalumynai, geltonieji ir raudonieji serbentai.
• Dažnai alergiją sukelia maisto produktai su priedais — dažikliais, aromatiniais priedais, emulsikiais, konservantais, skonio priedais („suaugusiųjų“ jogurtai, vaisių sultys, greito paruošimo sriubos ir košės, gazuoti gėrimai ir kt.).
• Savo vaikams rinkite tik visiškai natūralius, be pridėtinio mononatrio gliutamato ir kitų dirbtinių ingredientų produktus. Tokie produktai gali padėti subalansuoti mitybą ir pagerinti savijautą, taip pat sumažinti dirbtinę įtampą ar hiperaktyvumo apraiškas, kurias gali sukelti negrynos per daug apdorotų produktų sudedamosios dalys.
• Rinkitės produktus, kuriuose gausu skaidulų. Į maisto racioną įtraukiant daug skaidulų (ypač tirpiųjų skaidulų), lėtėja gliukozės įsiurbimas iš plonosios žarnos į kraują. Be to, maisto produktai, kuriuose gausu skaidulų, dažniau būna sotesni, todėl padeda išvengti nutukimo. Geri tirpiųjų skaidulų šaltiniai yra grūdai ir dribsniai (ypač avižos, ryžiai ir miežiai), ankštiniai (džiovinti žirniai, pupelės ir lęšiai), daržovės, kai kurie vaisiai ir smiltyninis gyslotis. Pasistenkite kiekvieną dieną į vaiko valgiaraštį įtraukti namuose keptos duonos ir dribsnių, vaisių ir daržovių, kuriuose gausu skaidulų.
Šiuolaikinės medicinos tėvas Hipokratas jau prieš 2500 metų sakė: „Jūsų maistas tebūna vaistai, o Jūsų vaistai tebūna maistas“.