Įvairiausių specialybių, žinomos ir visuomenei nepažįstamos moterys net per televiziją dažnai visiškai atvirai kalba apie darbą, vaikų problemas, skyrybas, jos gali net pasiguosti, kad priaugo papildomų kilogramų, tačiau kalbėti apie menopauzę dažniausiai vengia. Daugybė įvairiausių dalykų, pavyzdžiui, fizinės treniruotės, taisyklinga mityba ir t.t., padeda išlikti žavioms ir patrauklioms, tačiau menopauzė dažniausiai priverčia prisiminti daugybę baisių mitų, susijusių su šiuo normaliu gyvenimo periodu. Dalis moterų šiuo laikotarpiu jaučiasi nepatrauklios, niekam nereikalingos ir netinkamos. Jos žino apie pakeičiamąją hormonų terapiją, tačiau jos bijo. Bijo susirgti vėžiu, bijo priaugti papildomo svorio ir t.t.
Gydytojas, rekomenduojantis pakeičiamąją hormonų terapiją, turi išaiškinti moteriai privalumus ir galimą nepageidaujamą terapijos poveikį, padėti įvertinti naudos ir rizikos santykį. Tuomet, moteris, turėdama visą išsamią informaciją, gali ir turi pati nuspręsti, ar ji pasirinks pakeičiamąją hormonų terapiją, ar ne. Pokalbis su gydytoju ypač svarbus, kadangi dabar moterys didžiąją dalį informacijos apie menopauzę gauna iš žiniasklaidos, kurioje skelbiama daug nepagrįstų teiginių. Neretai komentuojami mokslinių tyrimų rezultatai, prieš tai nepasikonsultavus su specialistu. Gana dažnai pateikiamas faktas, kad pakeičiamoji hormonų terapija padidina krūties vėžio riziką. Tai kelia baimę. Iš tikrųjų rizika susirgti krūties vėžiu padidėja vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją 5 ir daugiau metų (Lietuvoje PHT dažniausiai vartoja 0,5-1,5 metų). Be to, palyginus dvi vienodo amžiaus moterų grupes (viena moterų grupė vartojo PHT, kita – nevartojo PHT), nustatyta, kad rizika sirgti krūties vėžiu skiriasi labai nedaug. Nors atlikus tyrimus paaiškėjo, kad moterims, vartojančioms PHT ir nevengiančioms alkoholio, yra du kartus didesnė rizika susirgti krūties vėžiu nei alkoholio nevartojančioms moterims. Moteriai reikėtų paaiškinti, kad krūties vėžys neišsivysto per mėnesį, šis procesas užtrunka 8-10 metų. Būtina paaiškinti, kad krūties vėžys diagnozuotas moteriai, neseniai pradėjusiai vartoti PHT, išsivystė tikrai ne dėl pradėtų vartoti preparatų. Atlikus tyrimus pastebėta, kad antsvorio turinčioms, daug riebaus maisto valgančioms, vėlai pirmą vaiką gimdžiusioms moterims yra kur kas didesnė rizika sirgti krūties vėžiu nei moterims (nenutukusioms), vartojančioms pakeičiamąją hormonų terapiją. Kita vertus, moterys, pradėjusios vartoti pakeičiamąją hormonų terapiją, dažniau tikrinasi, natūralu, kad ir ligos diagnozuojamos dažniau. Tai gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad šios moterys dažniau serga.
Lietuvoje labai mažai moterų vartoja pakeičiamąją hormonų terapiją (apie 2,5 proc.), Rytų Europos šalyse mažiau vartoja tik Latvijoje. Tuo tarpu Čekijoje pakeičiamąją hormonų terapiją vartoja net apie 16 proc. moterų. Tam įtakos turi kultūros ypatybės. Pavyzdžiui, moterys nedrįsta kreiptis į gydytoją. Jos žino, kad panašius simptomus jautė jų mamos ar močiutės, ir pačios pasirengusios iškęsti tą patį. Ne visos moterys žino, kad jų savijautą galima pakoreguoti. Menopauzę išgyvenančių moterų gyvenimo kokybė iš tikrųjų pablogėjusi, todėl reikia ieškoti galimybių joms padėti. Menopauzė – ne liga, tačiau jos simptomai – pirmasis požymis, kad reikia kreiptis į gydytoją. Pakeičiamoji hormonų terapija skirta estrogenų trūkumo sukeltiems simptomams palengvinti. Preparatai veikia tiesiogiai, mažindami vazomotorinius simptomus, pavyzdžiui, karščio pylimą, ir urogenitalinių organų atrofijos sukeltus sutrikimus. Mažiau veikiamos sutrikusios seksualinės, psichologinės ir pažinimo funkcijos, tačiau pastebimi teigiami pokyčiai ir šiose srityse.
Lietuvoje registruoti tik natūralių estrogenų preparatai. Šie estrogenai dažniausiai sintetinami iš sojos pupelių. Natūralus estrogenas aptinkamas organizme vykstant normaliems procesams ir gali būti gaunamas cheminės sintezės arba ekstrakcijos iš augalinio ar gyvulinio šaltinio būdu. Dvigubai akli, kontroliuojami kohortiniai tyrimai įrodė, kad pakeičiamoji hormonų terapija sumažino šlaunikaulio lūžių riziką 24-70 proc. Vis daugiau duomenų rodo, kad būtent mažos estrogenų dozės veiksmingai mažina kaulų rezorbciją ir stabdo kaulų masės netekimą vyresnio amžiaus moterims. Tačiau naujausi tyrimai įrodo, kad šlaunikaulio lūžio tikimybė moterims, nutraukusioms pakeičiamąją hormonų terapiją, po 5 metų yra tokia pati kaip moterims, nevartojusioms PHT. Įrodyta, kad pakeičiamoji hormonų terapija teigiamai veikia makšties epitelį (padidėja kariopiknotinis indeksas ir subrendimo indeksas), sumažėja makšties turinio pH, padidėja laktobacilų ir glikogeno kiekis, pagerėja vidinių lytinių organų aprūpinimas krauju. Be to, pagerėja šlapimo pūslės detruzoriaus veikla, stimuliuojama imunoglobulinų sekrecija parauretrinėse liaukose, tai padeda išvengti šlapimo takų infekcijos. Nemažiau svarbus yra pakeičiamosios hormonų terapijos poveikis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Pastebėta, kad PHT teigiamai veikia kraujo lipidų santykį, mažina aterogeninių plokštelių susidarymą. Moterims, kurioms gimda nepašalinta, skiriama sudėtinių preparatų, kurių sudėtyje yra estrogenų ir progesterono. Progesteronų dariniai, pavyzdžiui, medroksiprogesterono acetatas, savo metabolinėmis savybėmis skiriasi nuo androgeninės kilmės progesteronų, pvz., noretisterono acetato. Pirmasis labiau slopina antiaterogeninį estrogenų poveikį, skatina vainikinių arterijų lygiųjų raumenų proliferaciją ir t.t. Naujuose preparatuose esantis mikronizuotas progesteronas ir kai kurie kiti sintetiniai progesteronai pasižymi silpnesniais nepageidaujamais poveikiais. Tačiau kol kas trūksta tiesioginių lyginamųjų tyrimų, kad būtų galima visiškai patvirtinti šį teiginį. Atlikus kitus tyrimus pastebėta, kad nutukusioms ir/ar hipertenzija sergančioms moterims, vartojančioms PHT su sintetiniais progesteronais, labiau nei vartojančiosioms estrogenų ir natūralaus progesterono derinį pagerėjo kraujotaka ir sumažėjo uždegimo žymenų aktyvumas.
Pastaruoju metu itin populiaru kalbėti apie alternatyvius gydymo metodus. Ypač dažnai kalbama apie augaluose esančius izoflavonus, pavyzdžiui, sojos izoflavonus. Naujausiose rekomendacijose teigiama, kad jokios organinės ar augalinės kilmės medžiagos negali būti adekvati ar pakankama pakeičiamosios hormonų terapijos alternatyva. Moksliniai tyrimai rodo, kad sojos izoflavonai, vartojant 60-80 mg per parą, pasižymi šiek tiek didesniu nei placebas poveikiu karščio pylimui. Sojų izoflavonai nedaug sumažina lipidų kiekį kraujyje, taip sumažindami širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau neturi poveikio kaulinio audinio tankiui ar urogenitalinei atrofijai. Šios medžiagos gali būti skiriamos tik kaip papildoma priemonė vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją arba moterims, kurioms hormonų vartojimas kontraindikuotinas.
Ar žinote, kad:
• Manoma, kad 2030 metais pasaulyje bus daugiau kaip 1,2 mlrd. vyresnių nei 50 metų amžiaus moterų.
• Jaunesnės nei 50 metų amžiaus moterys tris kartus rečiau nei vyrai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, 60 metų amžiaus moterų (nevartojančių PHT) ir vyrų sergamumas šiomis ligomis yra apytikriai vienodas.
• Vienai iš keturių pomenopauzinio amžiaus moterų diagnozuojama osteoporozė.
• Emocionalias moteris menopauzės laikotarpiu vargina daugiau simptomų nei valdingas ir siekiančias savo tikslų.
• JAV atliktų tyrimų duomenimis, 96 proc. pomenopauzinio amžiaus moterų vėliau būna patenkintos savo nauja būkle.
• Nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad menopauzė susijusi su padidėjusia depresijos ar kitų psichikos ligų rizika.
Ankstyvieji:
• disfunkciniai kraujavimai;
• karščio pylimas;
• prakaitavimas;
• kraujospūdžio kitimas;
• galvos skausmas ir svaigimas;
• dirglumas;
• mieguistumas;
• nemiga;
• koncentracijos stoka;
• lytinio potraukio sutrikimas.
Tarpiniai:
• atrofinis vaginitas;
• makšties sausumas;
• odos plonėjimas;
• plaukų slinkimas;
• nagų lūžinėjimas.
Vėlyvieji:
• osteoporozė;
• širdies ir kraujagyslių ligos;
• Alzheimerio liga.
• Pakeičiamajai hormonų terapijai skiriamos mažiausios veiksmingos hormonų dozės (ši dozė atitinka endogeninio estradiolio kiekį jaunų moterų organizme).
• Estrogenų ir progestagenų derinys padeda išvengti endometriumo hiperplazijos.
• Jei pašalinta gimda, moteriai skiriama tik estrogenų.
• Pakeičiamoji hormonų terapija turi būti ilgalaikė ir nepertraukiama.
Absoliučios kontraindikacijos:
• krūties ir gimdos gleivinės vėžys;
• sunkios kepenų ligos;
• plaučių arterijos embolija;
• ūminė kraujagyslių trombozė.
Santykinės kontraindikacijos:
• gimdos miomos;
• endometriozė;
• buvusios ginekologinės onkologinės ligos;
• tulžies pūslės akmenligė;
• hipercholesterolemija.
Gydytojas, rekomenduojantis pakeičiamąją hormonų terapiją, turi išaiškinti moteriai privalumus ir galimą nepageidaujamą terapijos poveikį, padėti įvertinti naudos ir rizikos santykį. Tuomet, moteris, turėdama visą išsamią informaciją, gali ir turi pati nuspręsti, ar ji pasirinks pakeičiamąją hormonų terapiją, ar ne. Pokalbis su gydytoju ypač svarbus, kadangi dabar moterys didžiąją dalį informacijos apie menopauzę gauna iš žiniasklaidos, kurioje skelbiama daug nepagrįstų teiginių. Neretai komentuojami mokslinių tyrimų rezultatai, prieš tai nepasikonsultavus su specialistu. Gana dažnai pateikiamas faktas, kad pakeičiamoji hormonų terapija padidina krūties vėžio riziką. Tai kelia baimę. Iš tikrųjų rizika susirgti krūties vėžiu padidėja vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją 5 ir daugiau metų (Lietuvoje PHT dažniausiai vartoja 0,5-1,5 metų). Be to, palyginus dvi vienodo amžiaus moterų grupes (viena moterų grupė vartojo PHT, kita – nevartojo PHT), nustatyta, kad rizika sirgti krūties vėžiu skiriasi labai nedaug. Nors atlikus tyrimus paaiškėjo, kad moterims, vartojančioms PHT ir nevengiančioms alkoholio, yra du kartus didesnė rizika susirgti krūties vėžiu nei alkoholio nevartojančioms moterims. Moteriai reikėtų paaiškinti, kad krūties vėžys neišsivysto per mėnesį, šis procesas užtrunka 8-10 metų. Būtina paaiškinti, kad krūties vėžys diagnozuotas moteriai, neseniai pradėjusiai vartoti PHT, išsivystė tikrai ne dėl pradėtų vartoti preparatų. Atlikus tyrimus pastebėta, kad antsvorio turinčioms, daug riebaus maisto valgančioms, vėlai pirmą vaiką gimdžiusioms moterims yra kur kas didesnė rizika sirgti krūties vėžiu nei moterims (nenutukusioms), vartojančioms pakeičiamąją hormonų terapiją. Kita vertus, moterys, pradėjusios vartoti pakeičiamąją hormonų terapiją, dažniau tikrinasi, natūralu, kad ir ligos diagnozuojamos dažniau. Tai gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad šios moterys dažniau serga.
Lietuvoje labai mažai moterų vartoja pakeičiamąją hormonų terapiją (apie 2,5 proc.), Rytų Europos šalyse mažiau vartoja tik Latvijoje. Tuo tarpu Čekijoje pakeičiamąją hormonų terapiją vartoja net apie 16 proc. moterų. Tam įtakos turi kultūros ypatybės. Pavyzdžiui, moterys nedrįsta kreiptis į gydytoją. Jos žino, kad panašius simptomus jautė jų mamos ar močiutės, ir pačios pasirengusios iškęsti tą patį. Ne visos moterys žino, kad jų savijautą galima pakoreguoti. Menopauzę išgyvenančių moterų gyvenimo kokybė iš tikrųjų pablogėjusi, todėl reikia ieškoti galimybių joms padėti. Menopauzė – ne liga, tačiau jos simptomai – pirmasis požymis, kad reikia kreiptis į gydytoją. Pakeičiamoji hormonų terapija skirta estrogenų trūkumo sukeltiems simptomams palengvinti. Preparatai veikia tiesiogiai, mažindami vazomotorinius simptomus, pavyzdžiui, karščio pylimą, ir urogenitalinių organų atrofijos sukeltus sutrikimus. Mažiau veikiamos sutrikusios seksualinės, psichologinės ir pažinimo funkcijos, tačiau pastebimi teigiami pokyčiai ir šiose srityse.
Lietuvoje registruoti tik natūralių estrogenų preparatai. Šie estrogenai dažniausiai sintetinami iš sojos pupelių. Natūralus estrogenas aptinkamas organizme vykstant normaliems procesams ir gali būti gaunamas cheminės sintezės arba ekstrakcijos iš augalinio ar gyvulinio šaltinio būdu. Dvigubai akli, kontroliuojami kohortiniai tyrimai įrodė, kad pakeičiamoji hormonų terapija sumažino šlaunikaulio lūžių riziką 24-70 proc. Vis daugiau duomenų rodo, kad būtent mažos estrogenų dozės veiksmingai mažina kaulų rezorbciją ir stabdo kaulų masės netekimą vyresnio amžiaus moterims. Tačiau naujausi tyrimai įrodo, kad šlaunikaulio lūžio tikimybė moterims, nutraukusioms pakeičiamąją hormonų terapiją, po 5 metų yra tokia pati kaip moterims, nevartojusioms PHT. Įrodyta, kad pakeičiamoji hormonų terapija teigiamai veikia makšties epitelį (padidėja kariopiknotinis indeksas ir subrendimo indeksas), sumažėja makšties turinio pH, padidėja laktobacilų ir glikogeno kiekis, pagerėja vidinių lytinių organų aprūpinimas krauju. Be to, pagerėja šlapimo pūslės detruzoriaus veikla, stimuliuojama imunoglobulinų sekrecija parauretrinėse liaukose, tai padeda išvengti šlapimo takų infekcijos. Nemažiau svarbus yra pakeičiamosios hormonų terapijos poveikis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Pastebėta, kad PHT teigiamai veikia kraujo lipidų santykį, mažina aterogeninių plokštelių susidarymą. Moterims, kurioms gimda nepašalinta, skiriama sudėtinių preparatų, kurių sudėtyje yra estrogenų ir progesterono. Progesteronų dariniai, pavyzdžiui, medroksiprogesterono acetatas, savo metabolinėmis savybėmis skiriasi nuo androgeninės kilmės progesteronų, pvz., noretisterono acetato. Pirmasis labiau slopina antiaterogeninį estrogenų poveikį, skatina vainikinių arterijų lygiųjų raumenų proliferaciją ir t.t. Naujuose preparatuose esantis mikronizuotas progesteronas ir kai kurie kiti sintetiniai progesteronai pasižymi silpnesniais nepageidaujamais poveikiais. Tačiau kol kas trūksta tiesioginių lyginamųjų tyrimų, kad būtų galima visiškai patvirtinti šį teiginį. Atlikus kitus tyrimus pastebėta, kad nutukusioms ir/ar hipertenzija sergančioms moterims, vartojančioms PHT su sintetiniais progesteronais, labiau nei vartojančiosioms estrogenų ir natūralaus progesterono derinį pagerėjo kraujotaka ir sumažėjo uždegimo žymenų aktyvumas.
Pastaruoju metu itin populiaru kalbėti apie alternatyvius gydymo metodus. Ypač dažnai kalbama apie augaluose esančius izoflavonus, pavyzdžiui, sojos izoflavonus. Naujausiose rekomendacijose teigiama, kad jokios organinės ar augalinės kilmės medžiagos negali būti adekvati ar pakankama pakeičiamosios hormonų terapijos alternatyva. Moksliniai tyrimai rodo, kad sojos izoflavonai, vartojant 60-80 mg per parą, pasižymi šiek tiek didesniu nei placebas poveikiu karščio pylimui. Sojų izoflavonai nedaug sumažina lipidų kiekį kraujyje, taip sumažindami širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau neturi poveikio kaulinio audinio tankiui ar urogenitalinei atrofijai. Šios medžiagos gali būti skiriamos tik kaip papildoma priemonė vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją arba moterims, kurioms hormonų vartojimas kontraindikuotinas.
Ar žinote, kad:
• Manoma, kad 2030 metais pasaulyje bus daugiau kaip 1,2 mlrd. vyresnių nei 50 metų amžiaus moterų.
• Jaunesnės nei 50 metų amžiaus moterys tris kartus rečiau nei vyrai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, 60 metų amžiaus moterų (nevartojančių PHT) ir vyrų sergamumas šiomis ligomis yra apytikriai vienodas.
• Vienai iš keturių pomenopauzinio amžiaus moterų diagnozuojama osteoporozė.
• Emocionalias moteris menopauzės laikotarpiu vargina daugiau simptomų nei valdingas ir siekiančias savo tikslų.
• JAV atliktų tyrimų duomenimis, 96 proc. pomenopauzinio amžiaus moterų vėliau būna patenkintos savo nauja būkle.
• Nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad menopauzė susijusi su padidėjusia depresijos ar kitų psichikos ligų rizika.
Ankstyvieji:
• disfunkciniai kraujavimai;
• karščio pylimas;
• prakaitavimas;
• kraujospūdžio kitimas;
• galvos skausmas ir svaigimas;
• dirglumas;
• mieguistumas;
• nemiga;
• koncentracijos stoka;
• lytinio potraukio sutrikimas.
Tarpiniai:
• atrofinis vaginitas;
• makšties sausumas;
• odos plonėjimas;
• plaukų slinkimas;
• nagų lūžinėjimas.
Vėlyvieji:
• osteoporozė;
• širdies ir kraujagyslių ligos;
• Alzheimerio liga.
• Pakeičiamajai hormonų terapijai skiriamos mažiausios veiksmingos hormonų dozės (ši dozė atitinka endogeninio estradiolio kiekį jaunų moterų organizme).
• Estrogenų ir progestagenų derinys padeda išvengti endometriumo hiperplazijos.
• Jei pašalinta gimda, moteriai skiriama tik estrogenų.
• Pakeičiamoji hormonų terapija turi būti ilgalaikė ir nepertraukiama.
Absoliučios kontraindikacijos:
• krūties ir gimdos gleivinės vėžys;
• sunkios kepenų ligos;
• plaučių arterijos embolija;
• ūminė kraujagyslių trombozė.
Santykinės kontraindikacijos:
• gimdos miomos;
• endometriozė;
• buvusios ginekologinės onkologinės ligos;
• tulžies pūslės akmenligė;
• hipercholesterolemija.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau