Dar 600 m. pr. Kr. majų genties indėnai naudojo aloplastines medžiagas (akmenis, auksą) dantų implantams gaminti. Majai taip pat darė dantų inkrustacijas iš brangakmenių. Inkų genties indėnai implantacijai naudojo auksą: gamino vadinamuosius įklotus bei transplantavo dantis. Manoma, kad nuskausminimas vykdavo duodant pacientui pakramtyti kokos lapų ar haliucinogeninių savybių turinčių grybų. Visos implantacijos būdavo atliekamos į išrautų dantų alveoles. Yra duomenų, kad dar iki mūsų eros pradžios dantys buvo gydomi ne tik Amerikos žemyne, bet ir Vidurinėje Azijoje bei Viduržemio jūros pakrantėse.
Viduramžiais šioje medicinos srityje nebūta didelės pažangos. Dauguma implantacijų buvo atliekamos į išrautų dantų vietą įstatant kito žmogaus dantį. Garsus arabų chirurgas Abul Kasim (936-1013 m.) naudojo implantus, pagamintus iš jaučio kaulo. Kai kuriais atvejais būdavo naudojami mirusių žmonių dantys. Galiausiai suprasta, kad dantų transplantacija – dažna užkrečiamųjų ligų ar net mirties priežastis. 17-18 a. toks dantų transplantacijos metodas tapo nepopuliarus.
19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje implantuota tik į išrautų dantų alveoles. Manoma, kad pirmąją dantų implantaciją – tokią, kokia žinoma šiandien, 1809 metais atliko Maggili. Auksinis implantas buvo įstatytas į tik ką ištraukto danties alveolę ir, prieš pritaikant protezą, paliktas “prigyti”. Kiek vėliau Greenfield pirmasis nuodugniai aprašė implantacijos operacijos protokolą, pateikė rekomendacijas, kaip dirbti steriliai. Jis “kilstelėjo” implantologiją nuo dantistų amato iki chirurgijos lygio. Tuo metu implantams gaminti buvo naudojama platina, auksas, porcelianas, gutaperčia, kaučiukas, medis, alavas, švinas.
19 a. pabaigoje dantų transplantacijos ir dantų gydymo specialistai JAV pasiekė tuo metu stebėtinai gerų rezultatų. Dirbtiniai dantys žmonėms tarnaudavo 8-11 metų.
Yra pacientų, kurie mano, kad implantuoti dantys yra negražūs, su jais sunku kramtyti ir kalbėti. Tokia nuostata gali susiformuoti patyrus nepatogumų dėl jau turimų protezų ar gydant dantis. Jeigu pacientas apsisprendė implantuoti bei protezuoti dantis, jis turi bendradarbiauti su gydytoju. Jeigu ši sąlyga sunkiai įvykdoma, galbūt pacientui dera pasiūlyti kitą metodą. Jeigu pacientas nepaiso burnos higienos ar specialiųjų dantų priežiūros rekomendacijų, neatvyksta į konsultacijas, didėja nesėkmių bei konfliktinių situacijų tikimybė. Gydytojas stomatologas, bendraudamas su pacientu, turėtų:
1. įvertinti paciento skundus (pvz., dėl nepatenkinamos dantų būklės įtakos gyvenimo kokybei),
2. suprasti, ar pacientas palankiai priima gydytojo pasiūlytus metodus,
3. išsiaiškinti, kokių rezultatų laukia pacientas.
Kontraindikacijų implantuoti dantis nėra daug. Pagrindinės jų yra šios: nekontroliuojamas cukrinis diabetas, osteoporozė, skydinės ir paraskydinės liaukos disfunkcija, medžiagų apykaitos sutrikimai, kurie veikia kaulinio audinio struktūrą.
Gydymo rezultatai po implantų operacijos priklauso ir nuo asmeninės paciento burnos higienos. Pacientas turi valyti dantis ne mažiau kaip du kartus per dieną. Tam naudojama:
1. Įvairios formos dantų šepetėliai, rekomenduojama – su retais šerelių pluoštais. Tinkamesni dantų šepetėliai su nedidelėmis galvutėmis.
2. Mechaniniai dantų šepetėliai.
3. Tarpdančių šepetėliai.
4. Burnos irigatoriai (hidromasažo prietaisai).
5. Mažai abrazyvinės dantų pastos (negalima naudoti balinamųjų dantų pastų).
6. Higieniniai siūlai tarpdančiams valyti (tinkamesni – purūs).
7. Liežuvio gramdikliai.
8. Chlorheksidino gliukonato ir heksetidino tirpalai (nenaudoti higieninių tirpalų, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio).
Pacientas po kiekvieno valgymo turi skalauti burną vandeniu arba burnai skalauti skirtais higieniniais skysčiais.
Pacientas turi atvykti į profilaktinę apžiūrą praėjus savaitei po implantacijos, o vėliau – po mėnesio, po trijų mėnesių bei po pusmečio. Vėliau tikrinama kas 12 mėn.
Gydytojas patikrina:
1. Ar stabilus implantas.
2. Kokie yra kaulinio audinio pokyčiai (atliekama rentgenograma).
3. Koks perioimplantinių vagelių gylis.
4. Koks sąkandis.
Taip pat atliekama profesionali burnos higiena. Dantų apnašos šalinamos plastikinėmis, grafito ir kompozito bei medinėmis kiuretėmis. Ultragarso įrankių, natrio hidrokarbonato ir natrio perborato “smėliasrovių” naudojimas profesionaliai implantų higienai nėra galutinai pagrįstas, todėl nerekomenduojamas.
Subjektyvūs sėkmingo gydymo požymiai:
1. Pakankama funkcija.
2. Pacientas nejaučia diskomforto.
3. Geras estetinis vaizdas.
4. Pacientas yra patenkintas suteikta paslauga.
Objektyvūs sėkmingo gydymo požymiai:
1. Kaulinio audinio netekimas ne didesnis nei 1/3 implanto aukščio.
2. Tinkamas sąkandžio aukštis ir pusiausvyra.
3. Implanto paslankumas mažesnis nei 0,5 mm bet kuria kryptimi.
4. Nėra infekcijos ir uždegimo požymių.
5. Nepažeisti gretimi dantys.
6. Nepažeistos anatominės struktūros (viršutinio žandikaulio ančių dugnas, nosies landų dugnas, apatinio žandikaulio kanalas bei jo nervų ir kraujagyslių pluoštas).
Gydymo implantais komplikacijos – perioimplanto audinių uždegimas, implanto arba (ir) protezo lūžiai.
Audinių, esančių aplink implantą, uždegimas (perioimplantitas) gali būti trauminės ir infekcinės kilmės. Traumos gali būti okliuzinės arba sukeltos žalingų įpročių. Perioimplantito požymiai primena parodontito požymius: paburksta, parausta gleivinė, pagilėja perioimplantinė vagelė, formuojasi kaulinė kišenė, kraujuoja, susidaro eksudato, pacientas jaučia skausmą. Išsivysčius aplink implantą esančių minkštųjų audinių uždegimui, visuomet būna ir kaulinio audinio rezorbcija. Jeigu uždegimą sukėlusi priežastis pašalinama laiku, išvengiama ir didelių kaulinio audinio defektų. Jeigu uždegimas užsitęsia ir kaulo tirpimo procesas pasiekia šiurkščiąją implanto kūno sritį, uždegimas sustiprėja, nes ant nelygaus paviršiaus kaupiasi daugiau apnašo ir mikroorganizmų.
Perioimplantito gydymas – tai jį sukėlusios priežasties šalinimas. Kaulinį audinį galima “atgaivinti” taikant kaulinio audinio regeneracijos metodus.
Bendradarbiaujant implantų konstruktoriams ir gamintojams sukurta daug įvairių implantų konstrukcijų, kurios buvo naudojamos ar tebenaudojamos praktikoje. Nemažai konstrukcinių ir biologinių išradimų pritaikyta klinikinėje praktikoje.
Mūsų dienomis jau pradėtos vystyti biologinės implantų tyrimų ir gaminimo kryptys.
Artimiausiais metais bus tobulinamos medžiagos ir technologijos, kurios užtikrins geresnį kaulinio audinio prisitvirtinimą prie implanto kūno paviršiaus. Implantų ir dantų protezų jungčių tobulinimas – tai inžinierių darbas, atliekamas atsižvelgiant į gydytojų reikalavimus.
Ateityje dantų atsinaujinimo perspektyvos priklausys nuo pasiekimų genų inžinerijos ir kitų biotechnologijų srityse. Jau kuriami biotechnologiniai danties audinių auginimo dirbtinėje terpėje metodai. Tad realu, kad ateities kartoms nereikės “įsodinti” dirbtinių implantų. Tikėtina, kad juos pakeis “gyvi” dantys.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau