Kas laukia vyro urologo kabinete?

Daugeliui vyrų prostatos ligos – intymi erdvė, apie kurią jie vengia kalbėti, labai dėl to išgyvena, kenčia psichologinį diskomfortą. „Sveikata – ne viskas, tačiau be sveikatos viskas yra niekas“, – sakė Sokratas. Todėl medikai nenustoja raginti pacientus nebijoti urologo kabineto, o sulaukus 50-erių būtinai lankytis jame kartą per metus. Tik tada bus galima užbėgti ligoms už akių arba sėkmingai jas išgydyti. Kas laukia vyrų urologo kabinete? Konsultuoja gydytojas urologas Stasys Auškalnis.
 
Kas laukia vyrų urologo kabinete? Konsultuoja gydytojas urologas Stasys Auškalnis
Prostatos ligos
Dažniausios prostatos ligos – prostatitas (prostatos uždegimas), gerybinė prostatos hiperplazija (GPH arba prostatos išvešėjimas) ir vėžys. Prostatitas gali pasireikšti dažnu šlapinimusi, tarpvietės skausmu, skausmu išorinių lytinių organų srityje, pilvo apačios skausmu, kuris palengvėja pasišlapinus, esant ūmiai klinikai, – ir skausmu šlapinantis, karščiavimu. Ši liga dažniau diagnozuojama jauniems vyrams.
Gerybinės prostatos hiperplazijos simptomai – silpna, nutrūkstanti srovė, pasunkėjusi šlapinimosi pradžia, šlapinimasis padedant pilvo presui. Taip pat dažnas šlapinimasis, naktinis šlapinimasis, skubus noras šlapintis, šlapimo nelaikymas, skausmas, nevisiško pasišlapinimo jausmas. Pirmieji prostatos audinio (histologiniai) pakitimai, būdingi prostatos išvešėjimui, gali būti nustatomi jau 40-ties metų vyrams, o, sulaukus 80-ties, diagnozuojami kone visiems. Kas kiekvieną gyvenimo dešimtmetį vyrų, kuriems pasireiškia vidutinio-sunkaus laipsnio prostatos išvešėjimo, simptomų, skaičius dvigubėja. Reikia žinoti, kad gerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė progresuojanti liga, kuri nepraeis savaime. Negydoma ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, pvz., erekcijos sutrikimų, šlapimo pūslės akmenligę, šlapimo takų infekcijas, kraujavimus ir pan.
Grėsmingiausia iš visų prostatos ligų – vėžys, jo bijoma labiausiai, o kadangi ši liga specifinių, t.y. tik jai būdingų, simptomų ir ypač pradinėse ligos stadijose neturi, daugeliui pacientų šlapinimosi sutrikimai iš karto asocijuojasi su šia mirtina liga.
Kas laukia urologo kabinete?
„Pirmiausia – nepiktas daktaras (šypsosi – aut. pastaba), kuris pacientą išklausys, įsigilins į jo negalavimą“, – sako gydytojas S.Auškalnis. Paciento nusiskundimus įvertinti padeda tarptautinė prostatos simptomų skalė, t.y. klausimai, į kuriuos pacientui atsakius, nustatomas simptomų sunkumas, be to, vertinama paciento gyvenimo kokybė, t.y. kaip šlapinimasis daro įtaką jo gyvenimui. Gydytojas S.Auškalnis siūlo pacientams jau įeinant į urologo kabinetą turėti atsakymus į šio testo klausimus. „Taip pat būtų gerai, jeigu pacientai pas urologą ateitų jau su šlapimo ir prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimų rezultatais. Žinodamas šlapimo tyrimo rezultatus, gydytojas galės atmesti ar įtarti kitas šlapimo takų ligas, akmenligę, infekciją ar šlapimo pūslės vėžį ir kt., o pagal PSA rezultatus įvertinti prostatos vėžio riziką“, – aiškina medikas.
Diagnostika nėra skausminga
PSA testas – tai, viena vertus, paprastas kraujo tyrimas, kita vertus, – vienas svarbiausių ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos tyrimų. „Noriu priminti, kad Lietuvoje veikia prostatos ankstyvo vėžio diagnostikos programa, pagal kurią visiems vyresniems kaip 50-ies metų vyrams kartą per dvejus metus PSA testas atliekamas nemokamai. Tačiau raginčiau šio amžiaus vyrus šį testą atlikti kasmet, o jaunesnius (nuo 45-erių) taip pat nors kartą pasidaryti šį tyrimą. Ypač tai aktualu vyrams, kurių pirmos eilės giminės sirgo prostatos vėžiu. Taip pat mokslininkų įrodyta, kad didesnė rizika sirgti prostatos vėžiu yra ir tiems vyrams, kurių motinos sirgo krūties vėžiu. Taigi pagrindiniai tyrimai, kurie bus atlikti urologo kabinete, – tai apklausa, fizinė paciento apžiūra, digitalinis-rektalinis tyrimas, kuris nėra skausmingas, bet labai svarbus ir daug ką pasakantis gydytojui“, – pažymi pašnekovas.
Reikalui esant, pacientui gali būti atlikta echoskopija, kurios metu medikas stebi, ar po pasišlapinimo šlapimo pūslėje nelieka šlapimo, ar nėra akmenų inkstuose, šlapimo pūslėje. Echoskopu galima išmatuoti prostatos dydį, jos formą, įsitikinti, ar nėra papildomos prostatos skilties, kuri, veikdama kaip vožtuvas, ir jei prostata nėra didelė, galėtų kelti šlapinimosi sutrikimus, t.y. susilpnėjusią šlapimo srovę ir pan. Taip pat gali būti atliktas šlapimo srovės greičio matavimas, transrektalinė prostatos echoskopija (echoskopo daviklis įkišamas į tiesiąją žarną ir taip išmatuojama ir apžiūrima prostata). „Visi tyrimai atliekami šiuolaikiška įranga, kuri yra moderni ir leidžia tiksliai nustatyti patologiją“, – pažymi medikas.
Kadangi panašūs apatinių šlapimo takų simptomai gali pasireikšti sergant ne tik prostatos, bet ir kitomis ligomis, pvz., šlaplės, šlapimo pūslės kaklelio, taip pat neurologinėmis, uždegiminėmis, onkologinėmis, medikai siūlo nedelsti ir kiek įmanoma anksčiau pasirodyti gydytojo urologo kabinete. „Tik gydytojas, įvertinęs paciento būklę, galės nustatyti tikslią diagnozę. Tik laiku paskirtas gydymas padės išgydyti gerybinės prostatos sukeltus simptomus, užkirsti kelią ligos progresavimui,“ – aiškina S.Auškalnis.
Padidėjęs PSA – ne visada vėžys
Daugelį žmonių kamuoja klausimas, ar yra toks saugus PSA žymuo, kuris leistų vyrui ramiai jaustis ir nebijoti prostatos vėžio. Deja, bet tokių PSA skaičių, kada vyras galėtų būti visiškai ramus, kad prostatos vėžys jį aplenks, nėra. Be abejo, ši rizika daug didesnė, kai PSA skaičiai didesni.
Tačiau atvejų, kai prostatos vėžys nustatomas esant normaliam PSA, būna. Mūsų šalyje priimtas sutarimas, kad padidėjęs PSA yra daugiau kaip 3–4 ng/ml. Tačiau, be abejo, daliai vyrų prostatos vėžys diagnozuojamas ir esant mažesniam PSA. Todėl urologas savo kasdieninėje diagnostikoje remiasi ne vien PSA testu, jis atlieka ir fizinį, instrumentinį paciento ištyrimą, įvertina rizikos veiksnius, šeimyninę anamnezę, t.y. ar yra šeimoje sergančiųjų šia liga.
PSA kiekybinis vertinimas:
• 0–3 ng/ml – kartais aptinkamas kliniškai nereikšmingas vėžys
• 3–10 ng/ml – „pilkoji zona“, atlikus biopsiją tik kas ketvirtam vyrui nustatomas priešinės liaukos vėžys
• 10–20 ng/ml – 50 proc. teigiamų biopsijų
• >20 ng/ml – ketvirtadaliui pacientų jau būna metastazių kauluose
• >100 ng/ml neabejotinas sisteminis išplitimas, su labai retomis išimtimis
Gydymo pradžia – natūralūs preparatai
Kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai pagal simptomų sunkumą, ligos progresavimo riziką. Pradžioje visuomet rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, daugiau sportuoti, laikytis tinkamos dietos, ilgai nesėdėti, svarbu reguliarus lytinis gyvenimas. Esant pradiniams simptomams, veiksmingi augaliniai vaistai, pvz., Prostamol uno.
Prostamol uno veikimas daugialypis. Vaistas slopina testosterono virtimą dihidrotestosteronu ir taip stabdo prostatos didėjimą, taip pat preparatas slopina uždegimą, mažina prostatos audinių paburkimą, ir visa tai lemia šlapinimosi sutrikimų palengvėjimą – reikia rečiau keltis naktį, sustiprėja šlapimo srovė, palengvėja šlapinimasis, pagerėja gyvenimo kokybė.
Svarbu žinoti, kad Prostamol uno yra vaistas, o ne maisto papildas. Vartojant Prostamol uno būklės pagerėjimas jaučiamas jau po 4–6 savaičių, visiškas veiksmingumas – maždaug po 3 mėnesių, o gydymo kurso trukmė neribojama. Kuo ilgiau vartojamas vaistas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai