Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Sveikata iš pievų

Sveikata iš pievų

Paskutiniu metu ir ne tik žolelių žinovai siūlo įprastą mums maistą paįvairinti pievų žolėmis. Turbūt ne vienam kyla klausimas, kiek tai yra naudinga mūsų sveikatai. Taigi kokie pievų augalai gali pakeisti ar paskaninti mūsų įprastą maistą ir kokią naudą jie mums teikia, klausiame biomedicinos mokslų daktarės, Dubravos arboretumo viršininkės Valerijos Baronienės.
 

Pradėkime nuo to, kad turbūt ne vienam kyla klausimas, ar tai tikrai naudinga, ar tiesiog mada.
Be abejo, naudinga. Pirmiausia – visa tai užauginta be chemikalų, natūraliai, taigi savaime yra ekologiškiau. Kita vertus, negi naudingųjų medžiagų yra tik daržovėse, kurias auginame specialiai? O dėl mados, tai daug lemia posūkis į ekologiją, švietimas.
Tad galime drąsiai sakyti, kad tai labai naudinga mūsų sveikatai?
Kartais net naudingiau nei įprastos daržovės. Matyt, daugiau stabdo tai, kad tokiems valgiams pagaminti reikia daugiau laiko, nes to naudingo produkto kiekis labai mažas. Juk, pavyzdžiui, išsirovei gerą morką, ir vos ne pusė kilogramo, o, išsirovei varputį, – šaknų vos pora gramų.
Tačiau mes su kolegėmis esame paabejojusios esą jei taip naudinga, kodėl jų nevalgė mūsų senoliai?
Valgė tikrai valgė, aš ir pati vaikystėje būdavau siunčiama laukinių rūgštynių paskinti ar kiškio kopūstų sriubai. Gyvenome prie miško, tai dažnai eidavau kopūstauti. Tai mano vaikystės patiekalai. O štai mano vyras pasakojo, kad jų namuose dilgėlių sriubą virdavo labai dažnai.
Vadinasi, naujieji propaguotojai remiasi patirtimi?
Be abejo, kad senolių išmintimi, juk yra posakis, kad nauja tai yra atrasta sena.
O ar visą vasarą galima ką nors rinkti, juk pienės nužydi? Beje, man pačiai teko ragauti džiovintų kiaulpienių šaknų, ir tikrai – toks skanumas...
Kasant žydinčių augalų šaknis, tai reikėtų padaryti iki žydėjimo, kai augalas žydi, panaudoja šaknyje esančias naudingąsias medžiagas, tada jau reiktų naudoti žiedus ir lapus. O kiaulpienės šaknys gali būti laikomos ir gydomąsias savybes išlaiko net penkerius metus.
Apie kiaulpienes ir dilgėles esame girdėję daugelis. Kokių dar žolių vertėtų pasiskinti salotoms ar sriubai?
Mane pačią nustebino, kad labai gardu yra varputis. Nebuvau nei skaičiusi, nei girdėjusi tokio dalyko, bet buvau pavaišinta, o vaišino biomedicinos mokslų daktarė, profesorė, puiki vaistinių augalų žinovė Gražina Juknevičienė. Varputis buvo išrautas ankstyvą pavasarį – jo šaknys baltos, ilgos, kietokos. Nuplautos šepetėliu, jos buvo pakepintos aliejuje su žiupsneliu druskos ir pipirų. Ir tikrai buvo labai skanu. Dar labai skanu sumuštiniai su raktažolėmis. Beje, labai puikus prieskonis yra pelynas – prie riebios mėsos, avienos, paukštienos, į įdarus. Tik jo reikia nepadauginti, kartą padauginau, tai šeimyna nevalgė. Puikios yra kiaulpienių salotos, garšvų, kurių visuose patvoriuose pilna, labai sveika lapelių dėti į salotas ir sulčių išsispausti.
O kas tose žolelėse tokio ypatingo?
Garšvų lapai turi daug flavonoidų, askorbo rūgšties, geležies, mangano ir kitų naudingųjų medžiagų. Jos iš organizmo šalina toksinus, slopina uždegimus. Kiaulpienės pasižymi prakaito, tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu, lengvina atsikosėjimą, tonizuoja. Dilgėlių lapuose daug baltymų, vitaminų, kalio ir kitų naudingųjų medžiagų. Jos slopina uždegimus, stabdo kraujavimą, normalizuoja medžiagų apykaitą. Galima vardinti ir vardinti.
Tad naudinga viskas, tai yra galima rinkti visokias žoleles?
Na, gal ne viskas. Prisirinks žmogus kokių nuodingų, gali ir bėdos sulaukti. Štai, pavyzdžiui, dėmėtoji mauda. Vienas mano kolega botanikas, po pelkes bebraidydamas, norėjo maudos šakniastiebio struktūrą pažiūrėti. Nusipjovė, eina toliau, sustojo pietų. Užvalgė duonos su lašiniais, grįžo namo, jaučia, kad silpna, širdis užkalatojo, dar kiek ir greitosios pagalbos būtų tekę šauktis. Pasirodo, tuo pačiu peiliu, kuriuo pjovė šakniastiebį, atsipjovė duonos.
Taigi susiruošusiems žoliauti būtina pasidomėti augalais, o pagrindinė taisyklė, kaip ir renkant grybus, – nerinkti nepažįstamų.
O ką galėtume drąsiai rinkti?
Tikrai daug ką. Tai ir varputis, jauni asiūklių stiebeliai, kuriuose yra silicio. Turbūt teko naudoti silicio papildą odai nagams plaukams, jis pagamintas būtent iš asiūklių. Taip pat minėtoji garšva, jauni liepų pumpurai – jei kur miške prisiskinsi porą saujų pumpurų, tai liepai tikrai nieko nenutiks, o juose visokių mikroelementų ir gėrybių – tikras vaistas visiems, beje, ir laiškiniai česnakai – jie švelnesni už mums įprastus, taip pat balandų lapeliai, gyslotis, o kur dar mėtos – įprastas reikalas.
Na, įprastas gal ne visiems, bet mėtas tai tikrai daugelis žino kaip vaistinį augalą, bet kam šaus į galvą valgyti varputį... Ar tai nėra koks eksperimentas?
Tikrai ne. Lietuvoje yra apie 1200 augalų rūšių , tai jei kokį šimtą valgome, tai tikrai nieko keista. Be to, daugumos kitų net nežinome, gali būti, kad valgomų yra ir dar daugiau.
Taigi, užuot ėjus vaistinę papildų, geriau po pievą pasivaikščioti ir naudingų žolelių pasirinkti?
Būtent, dabar yra galybė papildų, puikiai supakuotų ir išreklamuotų. Aišku, jų pavartoti yra paprasčiau, bet juk kokių rūgštynių ar dilgėlių sriubos išsivirti tikrai nėra taip sunku, ir jokios chemijos.
O kaip dėl sulčių, teko girdėti, kad labai sveika. Ar galima iš visų žolelių sultis spaust?
Taip, sultys tikrai labai sveika. Po žiemos, kai organizmas nualintas, trūksta daug reikalingų vitaminų, tai tokios pirmųjų žolių sultys – puikus pastiprinimas. Sulčiaspaude išspaustas žolių sultis galima paskaninti medumi, citrinos sultimis, galima maišyti su daržovėmis. Tokios sultys ne tik skanu, bet ir labai stiprina organizmą.
Keli receptai susidomėjusiems
Dilgėlių maltinukų receptas, kurį viename savo interviu yra pasiūliusi Aistė Smilgevičiūtė
Ingredientai: dilgėlės, kiaušiniai, fermentinis sūris ir smulkinti svogūnai.
Dilgėlės nuplikomos vandeniu ir susmulkinamos. Į smulkintų dilgėlių masę mušami keli kiaušiniai (kiaušinių skaičius priklauso nuo dilgėlių masės), pridedama smulkintų svogūnų, fermentinio sūrio, suformuojami maltinukai ir iškepami.
Saldumynų mėgėjams
Ingredientai: razinos (100 g), kiaulpienių žiedai (20 vnt.), lazdyno riešutų branduoliai (15 vnt.), sezamo sėklos (~30 g).
Razinas pamirkyti vandenyje, gerai nusausinti ir permalti su geltonais kiaulpienių žiedlapiais. Išmaišyti iki vientisos masės. Lazdyno riešutą aplipdyti suminkyta mase ir apvolioti sezamo sėklose. Šiek tiek padžiovinti.
Dilgėlių lapų ir daržovių sultys
Ingredientai: 2 vidutinio dydžio arba 1 didelė morka, 2 gabalėliai burokėlio,
sauja plautų dilgėlių lapų.
Suaugusiesiems gerti stiklinę šviežiai spaustų sulčių, vaikams nuo trejų metų užteks ir pusės.
Rekomenduojama praskiesti.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS