Kaip teisingai pamatuoti kraujospūdį

Kraujospūdžio matavimo procedūra


Matuojant kraujospūdį reikia atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
• Prieš pradedant matuoti kraujospūdį, reikia keletą minučių ramiai pasėdėti.
• Matuokite mažiausiai du kartus, darydami 1-2 minučių pertraukas, o jei pirmųjų dviejų matavimų rezultatai labai skiriasi, pamatuokite dar kartą.
• Naudokite standartinę manžetę (guminės pripučiamosios dalies ilgis 12-13 cm, plotis – 35 cm). Jei ranka storesnė ar plonesnė už vidutinę, – didesnę ir mažesnę manžetes. Vaikams naudokite vaikiškas manžetes.
• Manžetė turi būti uždedama širdies lygyje, nepaisant to, kokia ligonio padėtis.
• Balionėliu reikia pripūsti oro į manžetę iki 180-200 mm Hg slėgio, jei kraujospūdis didesnis, įpūsti oro papildomai. Orą iš manžetės leisti 2-3 mm Hg/s. Automatiniai aparatai tai padaro patys.
• Sistolinį ir diastolinį kraujospūdį nustatykite atitinkamai pagal I ir V (tonai visai išnyksta) Korotkovo tonų fazę. Sistolinis (dar vadinamas viršutiniu) spaudimas nustatomas pasigirdus pirmiems silpniems, tačiau aiškiai girdimiems ir pamažu stiprėjantiems tonams. Diastolinis (dar vadinamas apatiniu) spaudimas fiksuojamas tonams išnykus.
Norint nustatyti galimus kraujospūdžio skirtumus, sukeltus periferinių kraujagyslių ligos, pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu turėtų būti išmatuotas abiejų rankų kraujospūdis. Tokiais atvejais, kai naudojamas auskultacinis metodas, reikia vadovautis didesne išmatuoto kraujospūdžio reikšme.
Išmatavę AKS antrą kartą, čiuopdami pulsą suskaičiuokite širdies susitraukimų dažnį (30 s).
Pirmą kartą nustačius padidėjusį arterinį kraujospūdį, reikia įsitikinti, kad tai nėra atsitiktinis padidėjimas. Todėl kraujospūdį turi matuoti gydytojas bent du kartus pirmojo vizito metu ir paskyręs 2-3 pakartotinius vizitus kas 2-4 savaites. Tačiau geriausia kraujospūdį mėnesį matuoti namuose, ramioje aplinkoje, tuo pačiu metu – ryte ir vakare.
Pernelyg dažnai, 3-5 kartus per dieną, kraujospūdį matuoti nėra gerai, kadangi matavimo duomenys gali būti neobjektyvūs. Toks dažnas matavimas rodo itin didelį susirūpinimą šiuo tyrimu, o nervų sistemos būsena (susidaro tam tikra dominantė) kaip tik ir gali paveikti rezultatus.
 

 

Aparatai kraujospūdžiui matuoti


Arterinio kraujo spaudimui matuoti naudojami gyvsidabrio tonometrai, spyruokliniai ir elektroniniai sfigmomanometrai. Tiksliausi yra gyvsidabrio tonometrai, tačiau juos naudoti nepatogu ir pavojinga, jei aparatas sudužtų. Šie aparatai naudojami atliekant mokslinius tyrimus, kartais – ligoninėse. Tokiu atveju aparatas pritvirtinamas prie gydytojo stalo, kad nenukristų ir nesudužtų. Gyvsidabrio tonometrus gydytojui neštis į palatą nėra saugu, todėl ligoninėse paprastai naudojami spyruokliniai sfigmomanometrai. Namuose patogiausia naudoti elektroninį sfigmomanometrą. Elektroniniu aparatu lengva ir patogu išmatuoti kraujospūdį – nereikia specialių įgūdžių, stetoskopo ir nėra būtina kito žmogaus pagalba.
Renkantis kraujospūdžio aparatą svarbiausi kriterijai yra jo tikslumas, patikimumas ir ilgaamžiškumas. Matuokliai turi būti abrobuoti Lietuvoje. Reikia rinktis pasaulyje gerai žinomų firmų, klinikinių tyrimų metu išbandytus elektroninius matuoklius. Kaina taip pat gana svarbus kriterijus, kokybiškų aparatų kaina paprastai nėra labai žema, tačiau šis pirkinys ilgam, todėl geriau neskubėti ir įsigyti tikrai kokybišką aparatą. Net ir namuose naudojamus aparatus reikėtų reguliariai kalibruoti, t.y. suderinti su kontroliniais standartiniais aparatais.


Nustatant diagnozę, reikėtų remtis gydymo įstaigoje išmatuotu arterinio kraujospūdžio dydžiu. Dvidešimt keturias valandas ambulatoriškai matuojamas arterinis kraujospūdis gali turėti papildomą klinikinę reikšmę, jeigu:
- per vieną ar keletą apsilankymų įstaigoje išmatuojamas arterinis kraujospūdis gerokai skiriasi;
- aukštas įstaigos arterinis kraujospūdis išmatuojamas asmenims, kurie nepriklauso didelės širdies ir kraujagyslių sistemos ligų išsivystymo rizikos grupei;
- labai nesutampa arterinio kraujospūdžio, išmatuoto įstaigoje ir namuose, reikšmės;
- galvojama apie galimą atsparumą gydymui vaistais;
- atliekamas mokslinis tyrimas.
Arterinio kraujospūdžio matavimas namuose yra skatintinas, kadangi:
- tai suteikia daugiau informacijos gydytojui;
- ligonis geriau laikosi gydymo režimo.
Arterinio kraujospūdžio matavimas namuose nėra skatintinas, jeigu:
- tai sukelia nerimą ligoniui;
- dėl to ligonis pats koreguoja gydymo režimą.
Įstaigose, ambulatoriškai ir namuose matuojant arterinio kraujospūdžio dydžiai skiriasi (lentelė).

1 lentelė. Kraujospūdžio ribos (mm Hg) konstatuojant hipertenziją, kai naudojami skirtingi matavimo būdai
Kategorija SKS DKS
Biure ar klinikoje 140 90
Ambulatorijoje per 24 val. 125 80
Namuose (pats) 135 85
(SKS – sistolinis kraujospūdis; DKS – diastolinis kraujospūdis.)

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai