Pagrindinė ir pati dažniausia PSIP priežastis – tai galvos smegenis maitinančių kraujagyslių aterosklerozė. Aterosklerozinės plokštelės užkemša kraujagysles, dėl sumažėjusio arterinio kraujospūdžio, sumažėjusio tekančio kraujo kiekio, sutrikusio širdies ritmo bei kitų priežasčių pro plokštelių susiaurintas vietas sumažėja kraujo pratekėjimas ir todėl sutrinka smegenų kraujotaka. Jei kraujotakos sutrikimas išnyksta per 24 val., tai vadinama PSIP, tačiau jei kraujotakos sutrikimas užtrunka ilgiau, tuomet tai galvos smegenų infarktas. Gali būti ir kitų priežasčių, nulemiančių PSIP išsivystymą, – tai nestabilių aterosklerozinių plokštelių embolų iš širdies ar miego arterijų atkeliavimas iki galvos smegenis maitinančių kraujagyslių ir jų užkimšimas. Taip pat PSIP priežastis gali būti mažakraujystė, arterijų uždegimas, padidėjusio krešėjimo būklė, trombocitų padaugėjimas. Labai dažnai staiga padidėjęs ar sumažėjęs arterinis kraujospūdis (AKS) gali paskatinti PSIP pasireiškimą, todėl labai svarbi yra nuolatinė arterinės hipertenzijos korekcija. Įvairūs anatominiai arterijų bei apie jas esančių kitų anatominių struktūrų ypatumai taip pat gali turėti įtakos PSIP išsivystymui.
Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra šie: hemiparezė (vienos kūno pusės judesių silpnumas dėl inervacijos sutrikimo), jutimo sutrikimai, dizartrija (nesugebėjimas aiškiai kalbėti dėl sutrikusios artikuliacijos), praeinantis aklumas viena akimi, pusiausvyros sutrikimas, abipusis vienu metu pasireiškiantis aklumas, galvos svaigimas, abipusis judėjimo sutrikimas, dvejinimasis akyse ir kt. Tačiau ne visus minėtus simptomus, jei jie pasireiškia po vieną, galima vertinti kaip PSIP požymius. Pavyzdžiui, galvos svaigimo, pusiausvyros sutrikimo ir kai kurių kitų simptomų, jei jie vieni, mes negalime iškart vertinti kaip PSIP simptomų. Paprastai simptomai priklauso nuo to, kurios smegenis maitinančios arterijos kraujotaka sutriko. Dažniausiai kraujotakos sutrikimas pasireiškia miego arterijos baseine.
Simptomų trukmė labai retai siekia 24 val. Dažniausiai ji būna iki 15 min. Tik septintadalis atvejų užtrunka ilgiau nei 1 val. ir tik kas dvidešimtas PSIP trunka ilgiau nei 12 val. Nors kartais šie simptomai trunka tik kelias minutes ir dalis žmonių linkę juos ignoruoti, tai įspėja apie gresiantį insultą.
Pagrindiniai du kriterijai, kuriais remiantis nustatomas PSIP, yra:
• Židininiai simptomai (simptomai, susiję su lokaliu centrinės nervų sistemos pažeidimu), pasireiškiantys priepuolio metu. Kadangi, kaip minėjome, dauguma priepuolių labai trumpi, tai dažniausiai apie juos gydytojas sprendžia iš ligonio ir artimųjų pasakojimo. Dėl nevisiškai tikslaus simptomų apibūdinimo gali kilti diagnostikos klaidų. Taip pat svarbu atminti, kad židininių simptomų gali atsirasti ne tik dėl kraujotakos sutrikimo.
• Priepuolio trukmė. Ji turi būti ne ilgesnė nei 24 val.
Dažniausiai diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir ligonio pasakojimu. Tačiau svarbūs ir instrumentiniai tyrimai, iš kurių dažniausiai naudojama kompiuterinė tomografija, rečiau - magnetinio rezonanso tomografija. Šiais tyrimais daugiau nei ketvirtadaliui pacientų nustatomi nedideli smegenų pakitimai, atitinkantys klinikinį pasireiškimą. PSIP diagnozei patvirtinti atliekami ir ultragarsiniai bei radiologiniai kraujagyslių tyrimai, galvojant apie galimus embolus iš širdies kraujagyslių, bei kiti tyrimai, kurių rezultatai galėtų paneigti kitos kilmės patologiją, sukeliančią panašius simptomus.
Ankstyva PSIP diagnostika yra labai svarbi, nes išsiaiškinus priežastį, pradėjus tinkamai gydyti ir taikyti profilaktines priemones, daugelis ligonių bus apsaugoti nuo insulto arba bent bus prailgintas laikas iki jo išsivystymo. Labai svarbu anksti pradėti tirti todėl, kad patį pirmąjį mėnesį po PSIP būna didžiausias pavojus susirgti insultu. Be to, dažnai kartojantis PSIP, dėl atsirandančių nedidelių smegenų pažeidimų didėja kraujagyslinės demencijos rizika.
Jei pacientai patenka į gydymo įstaigą tuomet, kai PSIP simptomai dar neišnykę, gydoma taip kaip ir ūminio smegenų infarkto atveju. Kartais, pasireiškus PSIP, gali būti taikomas chirurginis gydymas. Turint galvoje, kad dauguma pacientų patenka pas gydytojus, kai PSIP simptomai jau būna išnykę, svarbu apsaugoti nuo kitų galimų priepuolių pasikartojimo bei insulto pasireiškimo. Tai dar vadinama ir antrine insulto profilaktika. Tokiu atveju pirmiausia svarbu sureguliuoti gyvenseną ir koreguoti visus, kuriuos galima, insulto išsivystymo rizikos veiksnius. Pastariesiems priklauso:
• arterinė hipertenzija – sureguliuoti ir palaikyti normalų AKS. Amerikos širdies asociacijos insulto taryba rekomenduoja palaikyti sistolinį AKS mažesnį nei 140 mmHg (vyresniems nei 60 m. pacientams – mažesnį nei 160 mmHg) ir diastolinį AKS – mažesnį nei 90 mmHg;
• širdies ligos – gydyti širdies ligas;
• cukrinis diabetas – sekti ir palaikyti normalią gliukozės koncentraciją kraujyje, reguliuojant gyvenseną bei skiriant atitinkamų medikamentų;
• rūkymas – padėti ligoniams mesti rūkyti;
• antsvoris – kiek įmanoma sureguliuoti kūno masę;
• alkoholis – paskatinti ligonius nepiktnaudžiauti alkoholiu;
• hipercholesterolemija (padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje) – reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje koreguojant mitybą ir skiriant medikamentų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje; rekomenduojama vartoti statinų, kurie veiksmingai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, taip smarkiai sumažindami riziką susirgti insultu bei MI;
Pacientams, persirgusiems PSIP, pagal galimybes rekomenduojama būti fiziškai aktyviems. Moterims, kurioms pomenopauzės laikotarpiu skiriama pakeičiamoji hormonų terapija, rekomenduojama ją tęsti, o vartojančioms geriamųjų kontraceptikų, jų atsisakyti arba vartoti preparatus su maža estrogenų koncentracija.
Kitas etapas – tai medikamentų skyrimas. Esant kraujotakos sutrikimo simptomams, insulto profilaktikai skiriama vaistų, neleidžiančių susidaryti krešuliams ir užsikimšti kraujagyslėms. Todėl, pasireiškus PSIP, jiems šalinti bei insulto profilaktikai taikoma gydymas antitrombocitiniais vaistais ir antikoaguliantais.
Antitrombocitiniams vaistams, arba antiagregantams, priklauso aspirinas, klopidogrelis (Plavix), tiklopidinas, dipiridamolis. Vienas plačiausiai pasaulyje insulto profilaktikai vartojamų vaistų yra aspirinas (insulto profilaktikai skiriama po 75-150 mg/p.), tačiau klinikiniai tyrimai rodo, kad klopidogrelio (Plavix) poveikis apsaugant nuo išeminio insulto yra statistiškai patikimai veiksmingesnis nei aspirino. Jis retai sukelia nepageidaujamus poveikius (skrandžio ir/ar dvylikapirštės žarnos erozijas, viduriavimą, odos bėrimą, kepenų pažeidimą), todėl pacientų gerai toleruojamas. Visgi klopidogrelį, kaip ir kitus antitrombocitinius vaistus, turi atsargiai vartoti ligoniai, kuriems gali būti padidėjęs kraujavimo pavojus.
Klopidogrelis mažina trombocitų telkimąsi (agregaciją), prikibimą prie kraujagyslių sienelės (adheziją), sumažina kraujagyslių vidinio sluoksnio (intimos) storėjimą. Taip pat jis nuslopina uždegimo procesus, kurie vystosi aterosklerozinėje plokštelėje. Klopidogrelio (Plavix) galima vartoti su daugeliu kitų vaistų, pavyzdžiui, tai labai svarbu gydant pacientus, sergančius cukralige, be to, jis tinkamas vartoti ir senyvame, ir jauname amžiuje. Gydant klopidogreliu (Plavix) paprastai nereikia jokių specialių tyrimų, dozės korekcijos. Be to, patogu tai, kad labai paprastas yra jo dozavimas: klopidogrelis (Plavix) paprastai vartojamas po 75 mg vieną kartą per parą, neatsižvelgiant į valgį. Tiek siekiant išvengti išeminio insulto, tiek ligoniams, patyrusiems insultą, vaisto būtina vartoti nuolat, net tuomet, kai jaučiamasi gerai. Po praeinančiųjų, linkusių dažnai kartotis ir galinčių sukelti insultą ar infarktą smegenų išemijos ar mikroišemijos priepuolių klopidogrelis (Plavix) kompensuojamas metus laiko.
Turint galvoje, kad kraujo krešėjimą aspirinas ir klopidogrelis slopina skirtingais mechanizmais, tikintis sulaukti dar didesnio poveikio ir taip stipriai sumažinti riziką susirgti galvos smegenų infarktu, tiriamas gydymas šių medikamentų deriniu.
Kai kuriais atvejais vietoje antiagregantų gali būti tikslinga vartoti antikoaguliantų. Pavyzdžiui, kai yra embolijos iš širdies ertmių pavojus, esant prieširdžių virpėjimui, kai gydymas antiagregantais neveiksmingas, o PSIP kartojasi. Tačiau dėl kraujavimo pavojaus paprastai antiagregantų kartu su antikoaguliantais neskiriama.
Remiantis klinikiniais tyrimais nustatyta, kad, nepaisant arterinio kraujospūdžio dydžio, insulto bei miokardo infarkto riziką mažina angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių grupei priklausantys vaistai: ramiprilis, perindoprilis.
Taip pat, pasireiškus PSIP, rekomenduojama vartoti ir medikamentų, gerinančių smegenų kraujotaką bei metabolizmą, pavyzdžiui, nicergolino, vinpocetino, piracetamo, pentoksifilino, ginkmedžio ekstrakto.
PSIP simptomai neretai pranašauja artėjantį insultą. Laiku pradėjus juos gydyti, galima smarkiai sumažinti ir atitolinti labai grėsmingas ir invalidumą sukeliančias ligas – galvos smegenų infarktą bei MI. Nustačius PSIP ir juos sukeliančias priežastis, labai svarbu koreguoti insulto rizikos veiksnius ir tinkamai gydyti medikamentais, veikiančiais krešėjimo sistemą, reguliuojančiais arterinį kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje ir kt. Ypač gerų klinikinių rezultatų pasiekiama anksti pradėjus skirti krešėjimą slopinančio vaisto klopidogrelio (Plavix), kuris neleisdamas aterosklerozės pažeistoje vietoje formuotis krešuliui, sumažina gresiančio arba pakartotinio insulto ar MI pavojų. Kadangi klopidogrelis (Plavix) veikia visose kūno kraujagyslėse, jis apsaugo ne tik nuo insulto, bet ir nuo MI bei kraujagyslinės mirties. Taigi tolimesnė ligonių, sergančių PSIP, prognozė priklauso nuo ankstyvo diagnozės nustatymo ir gydymo.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau