Atlikus epidemiologinius tyrimus nustatyta, kad insultas tarp kitų mirties priežasčių užima antrą vietą. Šie duomenys kelia rūpesčių ne tik ligonių šeimos nariams, bet ir bendrosios praktikos gydytojams. Tai tampa ypač aktualu, kai ligoniai, patyrę galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, po stacionarinio bei sanatorinio gydymo grįžta namo.
Dauguma ligonių ar jų artimųjų užduoda panašius klausimus – kokių vaistų vartoti, kokia dieta gali apsaugoti nuo insulto pasikartojimo ir t.t.
Ne mažiau svarbu ir socialinė adaptacija, buities sąlygų pritaikymas ligonio poreikiams. Kita vertus, spaudoje kartais pasirodo ne visada tiksli informacija apie vaistus ar maisto papildus, kurie gali padėti išvengti insulto. Šios priežastys paskatino apžvelgti insulto profilaktikos bei gydymo priemones bei vaistų grupes.
Insulto rizikos veiksniai: arterinė hipertenzija, rūkymas, širdies ritmo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas),periferinių kraujagyslių ligos, hipercholesterolemija, diabetas.
Rekomenduojama mityba: mažiau riebaus maisto, prieskonių, druskos, alkoholio.
Dažnai šie teiginiai pateikiami ligoniui kaip Dievo įsakymai. Tačiau įrodyta, kad saikingas alkoholio vartojimas nedidina rizikos susirgti insultu, o žuvies produktai riziką gali sumažinti. Pomėgis vartoti vitaminus kaip organizmą stiprinančias priemones – gana paplitęs reiškinys. Remiantis atliktais klinikiniais tyrimais nustatyta, kad C ir E vitaminų vartojimas gali padidinti riziką patirti insultą, nors Japonijoje atliktų tyrimų rezultatai prieštaringi. Dažnam rūpi sužinoti, kokių vaistų reikia vartoti norint pagerinti galvos smegenų kraujotaką. Nustatyta, kad siekiant sumažinti insulto ar kitų kraujagyslinių ligų pasireiškimo riziką, reikia vartoti antiagregantų, pvz., acetilsalicilo rūgšties (aspirino), o kraujagysles plečiančių medikamentų vartojimas siekiant apsisaugoti nuo insulto niekuo nepagrįstas.
Po stacionarinio gydymo ligonius reikia toliau gydyti medikamentais. Rekomenduojama vartoti vaistų, mažinančių trombocitų agregaciją, gerinančių kolateralinę smegenų kraujotaką bei smegenų metabolizmą.
Acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) – vaistas, davęs pradžią kitų vaistų, mažinančių trombocitų agregaciją, sukūrimui. Klinikinių tyrimų rezultatai įrodė, kad 100, 50 ar 30 mg kasdieninė dozė tokia pat efektyvi kaip 500 mg, todėl rekomenduojama vienkartinė kasdieninė dozė yra nuo 30 iki 100 mg.
Tiklopidinas (tiklidas) ir klopidogrelis (plaviksas) – naujos kartos vaistai, mažinantys trombocitų agregaciją, tačiau neslopinantys ciklooksigenazės (COX-2) fermento, todėl retai sukelia dispepsinius negalavimus. Tiklido vartojama po 250 mg 2 kartus per parą, o plavikso – po 75 mg 1 kartą per parą.
Pentoksifilinas (agapurinas, pentilinas, trentalis, polfilinas ir kt.) turi savybę pagerinti periferinę kraujotaką bei pasižymi antiagregaciniu poveikiu. Išleidžiamas 100, 400 ir 600 mg tabletėmis, dražetėmis. Gaminamos ir 5 ml ampulės, skirtos infuzijai. Esant smegenų kraujotakos sutrikimų ūminei stadijai vartojamas po 100 mg 3 kartus per parą, vėliau galima vartoti ir ilgo veikimo formas – po 400 ir 600 mg 1 kartą per parą.
Nicergolinas (sermionas) ir ginkmedžio ekstraktas EGb 761 (tanakanas) pasižymi trejopu poveikiu: plečia galvos smegenų ir periferines kraujagysles, turi antiagregacinių savybių bei gerina smegenų audinio metabolizmą, taip užtikrindami neuroprotekcinį poveikį. Sermionas, darydamas įtaką kraujagyslių lygiųjų raumenų skaiduloms per adrenoreceptorius, tuo pačiu padeda atnaujinti fiziologinę pusiausvyrą tarp kraujagyslių susitraukimo ir išsiplėtimo. Būtina pabrėžti, kad šis sermiono poveikis geriausiai pasireiškia esant kraujagyslės endotelio pažeidimui. Vaisto sugebėjimas blokuoti adrenoreceptorius padeda slopinti trombocitų agregaciją, kurią skatina per didelis adrenalino išsiskyrimas išemijos metu. Kita teigiama sermiono savybė yra ta, jog blokuodamas adrenoreceptorius, jis slopina padidėjusį noradrenalino, sukeliančio neuronuose metabolizmo mažėjimą bei neuronų mirtį, išsiskyrimą. Sermiono vartojama po 5-10 mg per os 3 kartus per parą. Taip pat vaistas gaminamas ampulėmis po 4 mg injekcijoms į raumenis ar į veną infuzijos būdu (4-8 mg/p.).
Sudėtinis preparatas Gincosan padidina gliukozės sunaudojimą bei deguonies pasisavinimą audiniuose, pagerina smegenų perfuziją. Tai naujas vaistas, sukurtas ginkmedžio (GK501) ir Ginseng (G115) pagrindu, skirtas vartoti esant smegenų kraujotakos sutrikimams, o ypač tyrėjai rekomenduoja jo vartoti jaunesnio amžiaus pacientams. Ši mokslininkų rekomendacija paremta klinikiniais tyrimais, kurie įrodė teigiamą vaisto poveikį kognityvinėms funkcijoms bei “greitos atminties” atsinaujinimui patyrus tokio pobūdžio sutrikimus. Gincosan išleidžiamas 160 mg kapsulėmis, vartojamas 3-6 kartus per parą.
Šios grupės medikamentų paskirtis – neuronų metabolizmo aktyvinimas, dėl ko pagerėja jų tarpusavio ryšiai. Vartojami tiek ūminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo metu, tiek poūmiu periodu.
Cerebrolizinas gaminamas 1 ir 5 ml ampulėmis injekcijoms į raumenis, veną ar infuzijai. Skiriama po 1 ml į raumenis arba po 5-10 ml į veną, paros dozė – 10-50 ml.
Piracetamas (nootropilas ir kt.) gaminamas po 200, 400 ir 800 mg kapsulėmis ar 200 mg ampulėmis į veną. Dozavimas – 200 mg 2 kartus per parą per os ar 400 mg injekcijomis į veną.
Išvardintos vaistų grupės skiriamos ir pasirenkamos individualiai. Intensyviausiai vaistai vartojami 6 mėn. po insulto, o vėliau rekomenduojama vartoti tik antiagregantų.
• Insultas vėl gali pasikartoti.
• Ligonis negalės susitaikyti su negalia.
• Namai nepritaikyti ligonio reikmėms.
• Šeima ir draugai nusigręš nuo sergančiojo.
• Gal reikia namuose apgyvendinti slaugę, kad padėtų profesionaliai slaugyti ir rūpintis sergančiuoju?
Į ką reikia atkreipti dėmesį slaugant ligonį po insulto
Baimių atsiradimas patyrusiems insultą pirmiausia skatina sutvarkyti aplinką.
Viena vertus, ligonio abejingumas parodo, kad gyventi ramų ir įprastą gyvenimą tampa neįmanoma dėl kliūčių, atsirandančių kasdieniame gyvenime. Norint padėti, reikia suprasti patyrusiųjų insultą elgseną bei galimas problemas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ligonis gali sirgti depresija. Depresija dažnai pasireiškia patyrusiems insultą. Kenčiantys nuo depresijos atsisako ar nenori vartoti medikamentų, galinčių pagerinti mobilumą, motyvuodami, kad tai tik laikina priemonė. Patyrusiųjų insultą depresija gali veikti ir šeimos entuziazmą padėti sergančiajam pasveikti ar siekti to, kas galėtų padėti pasveikti. Socialinių ryšių, kurie galėtų užkirsti kelią depresijai, praradimas sukuria ydingą ratą – ligonis dar labiau užsidaro, ir dar labiau gilėja jo depresija.
Tačiau šeima vis dėlto gali pamėginti nukreipti ligonio pomėgius kuria nors tinkama linkme, pvz., paskatinti aktyviai dalyvauti bendruomenės religinėje veikloje. Ši veikla gali padėti nukreipti dėmesį nuo negalios. Suprantama, jeigu depresijos simptomai tampa nuolatiniai, gali prireikti antidepresantų.
Spontaniškas juokas ar verksmas, atsirandantys be priežasties po insulto, nėra emocijų labilumas. Būtina žinoti, kad tai insulto sukeltas emocijų sutrikimas, nes šie simptomai nesusiję su džiaugsmu ar liūdesiu. Jie spontaniškai atsiranda ir greitai išnyksta.
Daliai ligonių ir po insulto gydymo išlieka aptirpusi viena kūno pusė. Artimiesiems reikia žinoti, kad esant vienos kūno pusės nutirpimui yra pažeistas priešingos pusės smegenų pusrutulis. Taip pat aiškinant sergančiojo artimiesiems svarbu pabrėžti, kad dėl vienos kūno pusės nutirpimo pacientas gali vengti praustis, pvz., veidą, ar kramtyti tos pusės dantimis.
Patyrusiems insultą kai kuriais atvejais išlieka ne tik judesių sutrikimų, bet ir sutrikęs atminties procesas. Kai kurie ligoniai nesugeba tiksliai atlikti skaičiavimo veiksmų, o tai artimiesiems iš pradžių sunku pastebėti. Todėl reikia pasistengti tai subtiliai paaiškinti tiek šeimos nariams, tiek ligoniui. Pirmiausia reikia turimas ligonio žinias išlaikyti tokio pačio lygio. Vėliau – skatinti įsiminti, kas labiausiai teikia džiaugsmą, bandant tai sustiprinti įvykių aplinkybėmis – tai praturtina emocijas bei apibrėžia ligonio pareigas ir gali padėti trumpalaikėje atmintyje susiformavusias žinias paversti ilgalaike atmintimi.
Smegenų kraujotakos sutrikimo metu pažeidus kalbos centrą, ligonis gali patirti trumpalaikį ar ilgalaikį kalbos sutrikimą. Kai kurie visai nekalba, kitu atveju ir nesupranta kitų kalbos. Neretai šalia šių aukštosios nervinės veiklos pažeidimų pasireiškia skaitymo bei rašymo sutrikimų. Dėl dalinio ar visiško tokio pobūdžio bendravimo funkcijų praradimo šeimos nariai bei ligonis patiria didelių problemų, kurias gali padėti išspręsti tik profesionalus logopedas.
Buities darbai, anksčiau buvę kasdienybe, dažnam patyrusiajam insultą tampa sunkiai įvykdomi ar iš viso neįmanomi. Europos ir kitų išsivysčiusių šalių sveikatos priežiūros sistema yra įdiegusi priemones, padedančias ligoniui sukurti kuo natūralesnę bei pritaikytą namų aplinką gyventi po insulto. Ligoniui dar besigydant stacionare jo šeimos narius bei jį patį aplanko socialinės rūpybos darbuotojas, kurio užduotis, žinant ligonio sveikatos sutrikimą, – pasirūpinti pakeisti namų aplinką, kad ji būtų tinkama sergančiajam. Šiame etape į veiklą įsijungia architektas, dizaineris bei remonto darbus atliekančios tarnybos, kurios pagal parengtą projektą pertvarko namų aplinką, pvz., pastato liftą, pritaiko laiptus, vonios kambarį. Visas išlaidas padengia socialinio draudimo fondas. Deja, Lietuvoje to dar neturime.
Sugebėjimas apsirengti yra vienas iš pagrindinių
nepriklausomybės nuo kitų faktorių, todėl po ligos atsiradusi ši problema ligoniui kelia psichologinę įtampą. Yra daug galimybių įdėjus mažai pastangų padaryti tiek rūbą, tiek avalynę patogią ligoniui, kad galėtų apsivilkti ir apsiauti be kitų pagalbos. Suprantama, šios priemonės neįvykdomos tik šeimos narių pastangomis. Norint kad rūbą būtų lengva apsirengti ar nusivilkti, teks kreiptis pagalbos į siuvėją, kad pakeistų įprastas sagas užtrauktuku ar lipuku. Taip pat turbūt prireiks ir batsiuvio pagalbos pritaikant mėgstamą ligonio avalynę.
Pragulos dažnai vargina ligonius, kurie daug laiko praleidžia lovoje ar vežimėlyje. Jos paprastai atsiranda alkūnių, sėdmenų ar kulnų srityse.
Norėdami išvengti pragulų, ligoniai neturėtų ilgai sėdėti ar gulėti vienoje pozoje, o pagalvių atrama rankai ar kojai taip pat gali pakenkti. Rekomenduojama, kad pėda kabotų nuo čiužinio krašto, kad kulnas nebūtų ant lovos arba po keliais kaip atrama nebūtų padėta pagalvė. Kartais nuo pragulų gali apsaugoti gabalėlis avikailio, padėtas po alkūnėmis, sėdmenimis ar kulnais. Specialūs čiužiniai ar pagalvėlės sumažina spaudimą ir gali padėti apsaugoti ligonį nuo pragulų.
Lyt
Yra susidariusi nuomonė, kad po insulto lytinis gyvenimas nebeįmanomas. Tyrimai paneigė šią nuomonę. Įrodyta, kad dauguma besiskundžiančiųjų lytinio pajėgumo sumažėjimu jau ir prieš ligą buvo neaktyvūs ar turėjo potencijos problemų. Būtina atsiminti, kad visus nepatogumus gali išspręsti sugebėjimas bei noras patirti lytinį pasitenkinimą prisitaikant prie partnerio fizinės negalios.
Patyrusieji insultą dėl įvairių priežasčių gali jausti skausmus. Skausmo priežastys gali būti galūnių paralyžius, nervo pažeidimas ar galūnės imobilizacija. Gulėjimas ar sėdėjimas ilgą laiką vienoje padėtyje gali sukelti sąnarių bei viso kūno skausmus. Su skausmu gali padėti kovoti reguliarūs kineziterapijos užsiėmimai.
Galvos smegenų kraujotakos sutrikimų gydymo bei prevencijos rekomendacijų patvirtinimas – tiek neurologų, tiek ir bendrosios praktikos gydytojų rūpestis. Norisi tikėti, kad šis straipsnis padės išspręsti problemą.
Literatūros sąrašas - redakcijoje.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau