Veikiausiai daugelis jaunų žmonių nė negirdėję apie išsėtinę sklerozę. O jei kuriam ligos pavadinimas ir pasirodys girdėtas, tai tikriausiai priskirs jį prie garbingo amžiaus žmonių negalavimų, tokių kaip Parkinsono ar Alzheimerio liga. Tačiau iš tikrųjų išsėtinė sklerozė – jaunų žmonių liga, kuri medikams sukelia daugiau klausimų nei atsakymų, nes ligi šiol nėra aiškios nei jos atsiradimo priežastys, nei visiško pagydymo būdai.
Išsėtinė sklerozė (IS) – tai centrinės nervų sistemos pažeidimas. Nuo mokyklos laikų prisimename, kad nervų sistema sudaryta iš galvos ir nugaros smegenų, kurios per motorinius nervus reguliuoja raumenų judesius, o per juntamuosius nervus surenka bei interpretuoja ateinančią jutiminę informaciją. Tad, esant pažeistai centrinei nervų sistemai, sutrinka ir šios funkcijos. Kokios konkrečiai – priklauso nuo to, kurią centrinės nervų sistemos dalį pažeidė liga.
Nervinės skaidulos, esančios nugaros ir galvos smegenyse, yra apsuptos išoriniu sluoksniu – apsauginiu apvalkalu, vadinamu mielinu, kuris izoliuoja nervines skaidulas ir pagreitina elektros signalų plitimą. Sergant IS, uždegimo procesas iš pradžių pažeidžia mielininį dangalą, vėliau – patį nervą. Tuomet pažeisto nervo signalas perduodamas lėčiau arba visiškai išnyksta. Tada tampa nebevaldomos kojos, rankos, atsiranda kitų negalavimų.
IS – klastinga liga, nes pakankamai ilgą laiką ankstyvojoje ligos stadijoje gali nepasireikšti jokių jos simptomų. Taip nutinka todėl, kad, ligai pažeidus vienus nervinius „kelius“, mūsų smegenys sugeba „įjungti“ kompensacinius mechanizmus, t.y. sužadinti papildomus „takus“, kurie atlieka panašias funkcijas. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad kelias į artimiausią parduotuvę uždarytas. Tuomet jūs važiuojate aplinkkeliu. Jei ir jis uždarytas, ieškote dar kito... Panašiai vyksta ir mūsų organizme. Naudodamos papildomus „kelius“, smegenys ilgą laiką gali kompensuoti ankstyvą nervų pažeidimą.
„Išsėtinė sklerozė – liga, kurios tiek pradžia, tiek tolesnė eiga labai permaininga, nelengvai prognozuojama ir skirtinga kiekvienam pacientui“, – sakė Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas doc. Valmantas BUDRYS.
Būna žmonių, kuriems tebuvo vieną kartą sutrikęs regėjimas (miglotas matymas ar spalvų skyrimo praradimas, dažniausiai – viena akimi), ir tokių, kuriems pasireiškia daug daugiau simptomų. Daugumai sergančiųjų liga prasideda nuo paūmėjimų, kurie kitaip vadinami atkryčiais, po jų būna remisijos, t.y. laikotarpiai be jokių aiškių IS aktyvumo požymių. Simptomai gali išnykti per kelias dienas ar savaites, ir žmogus gali visiškai arba iš dalies pasveikti.
Dažniausi ligos simptomai: vienos arba kelių galūnių silp-numas, paralyžius (48 proc.), jutimo sutrikimai (dažniausiai tai galūnių dirginimo, tirpimo, niežėjimo ir kitokie simptomai– 31 proc.), regėjimo sutrikimai (25 proc.), koordinacijos sutrikimai (15 proc.), galvos svaigimas ir kt. Ligai taip pat būdingi bendras nuovargis, nuotaikos, kognityvinių funkcijų sutrikimai bei skausmas.
Neurologo V. Budrio teigimu, išsėtinės sklerozės nesukelia kokia nors viena aiški priežastis. „Susirgimą išsėtine skleroze lemia daugelio priežasčių visuma. Tai virusai, nusilpęs imunitetas, stresas, įtakos turi ir genetinis polinkis bei kiti kol kas nežinomi veiksniai. Tai jaunų žmonių liga, kuri pakerta 20–40 metų amžiaus žmones“, – sakė V. Budrys.
Nustatyta, kad šaltesnio ir vidutinio klimato zonų gyventojai IS serga dažniau nei gyvenantieji karšto klimato zonose, o moterys – dukart dažniau nei vyrai.
IS nėra užkrečiama liga, taip pat ji nebūtinai atveda į invalido vežimėlį. Yra žmonių, sergančių išsėtine skleroze, kuriems ir po 25 metų vis dar nereikia invalido vežimėlio.
Tačiau, anot docento V. Bud-rio, laikui bėgant sergančiajam IS negalios laipsnis didėja ir galiausiai atsiranda didesnių ar mažesnių invalidumo požymių. Juolab kad dauguma ligonių serga progresuojančia IS forma.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2–3 tūkst. sergančiųjų IS ir kasmet jų daugėja. „Sergančiųjų daugėja ir dėl geresnių diagnostikos galimybių. Atliekant magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ir imunologijos tyrimus, ligą tapo įmanoma nustatyti ankstyvos stadijos. Ir tai labai svarbu, nes šią ligą, kaip ir visas kitas, svarbu pradėti gydyti kuo anksčiau, o gydymo būdas – individualus kiekvienam ligoniui“, – kalbėjo gydytojas.
Nuo šių metų sergantiesiems IS vaistai yra kompensuojami. Per metus vienam ligoniui vaistai kainuoja apie 30 tūkst. litų.
Jau metus Santariškių klinikų Neurologijos centre veikia išsėtinės sklerozės kabinetas. Šiemet toks kabinetas įkurtas ir Kauno medicinos universiteto klinikose.
„Išsėtinė sklerozė sunki ir nepagydoma liga, tačiau tinkamas gydymas suteikia galimybę kuo ilgiau išlikti darbingiems ir atitolina sunkią negalią“, – sakė gydytojas V. Budrys.
Neurologijos centre atliekami visi būtiniausi tyrimai ligai nustatyti, o, ją diagnozavus, skiriamas gydymas naujausiais ligos eigą modifikuojančiais vaistais.
Santariškių klinikų Neurologijos centro pacientams sudarytos palankios registracijos sąlygos: tiesiogiai internetu www.santa.lt/ arba tel.(8 ~ 5) 236 5155, mob. tel. 8 ~ 605 59 333.
Jei jaučiatės vienišas kovodamas su IS, bendraukite su žmonėmis, kuriuos vargina ta pati liga. Tai gali duoti papildomos informacijos, ypač ligos pradžioje, padėti spręsti įvairias su liga susijusias problemas, suteikti galimybę dalytis patirtimi, mintimis. Palaikymo grupės gali padėti susitaikyti su IS diagnoze, nerimu bei stresu. Lietuvoje veikia Išsėtinės sklerozės sąjunga (LISS, tel. (8 ~ 5) 260 9068), daugelyje miestų – sergančiųjų IS draugijos.
Man 27-eri. Išsėtinę sklerozę nustatė 2003-aisiais. Po intensyvaus darbo labai pablogėjo regėjimas. Mačiau lyg pro rūką, pradėjau neskirti spalvų, atsirado nemalonus akies skausmas. Kadangi nuo dešimties metų nuolat sirgdavau akių uždegimu, buvau net apakusi, tad pamaniau, jog vėl akies uždegimas. Tačiau Santariškių klinikų Neurologijos centre atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, buvo nustatyta, kad yra išsėtinės sklerozės židinių. Dar po metų diagnozę galutinai patvirtino. Tuo metu dirbau atsakingą darbą, mokiausi Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete. Diagnozė – išsėtinė sklerozė – mane pribloškė. Dar būdama ligoninėje ėmiau lankytis bibliotekoje ir skaityti viską apie šią ligą. Supratau, kad gydytojai buvo teisūs, jog geriau šia liga nesirgti. Išgyventi padėjo šeima. Dar ir dabar negaliu pasakyti, kad visiškai apsipratau su savo liga.
Nuo to laiko gyvenimas smarkiai pasikeitė. Teko mesti mokslus: gydytojai pasakė, jog vis tiek dirbti pagal specialybę negalėsiu. Taip pat teko palikti ir atsakingą, labai man patinkantį darbą.
Šiuo metu dirbu reklamos agentūroje laisvu grafiku. Liga progresuoja. Turiu II grupės invalidumą. Kelis kartus per metus būna paūmėjimų – kojų sunkumas, kitų negalavimų, akių uždegimai praktiškai tęsiasi nuolat. Prieš metus dalyvavau programoje ir buvo paskirtas gydymas beta interferonu, tačiau šie vaistai man netiko. Šiuo metu esu gydoma kitais vaistais, kuriuos gerai toleruoju.
Manau, jei nuo vaikystės būčiau visiškai sveika, būčiau blogesnė: nesugebėčiau suprasti, atjausti kitų. Dabar stengiuosi gyventi ir džiaugtis kiekviena diena, stengiuosi kuo daugiau nuveikti šiandien, neperkeldama į rytojų.
Ir kitiems palinkėčiau išmokti vertinti tai, ką turi, sugebėti net ir pačiomis blogiausiomis aplinkybėmis rasti kažką gero ir mokėti tuo džiaugtis.
Ana KOROLEVIČ
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau