Akies viduje esantys skysčiai plauna jos vidų. Skysčiai patenka į akies kameras ir nuteka iš akies pro ragenos ir rainelės kampe esantį audinį – trabekulas. Pusiausvyra tarp akies skysčių gamybos ir pašalinimo lemia normalų akispūdį ir normalų akies funkcionavimą bei akies struktūrų mitybą.
Normaliu sveikos akies spaudimu laikomas 10–21 mmHg. Tačiau kai kurių žmonių jis būna kitoks ir dėl to neverta rūpintis. Akispūdis keičiasi net per parą, tačiau tie svyravimai neturėtų būti per dideli. Beje, nereikėtų susieti akispūdžio pokyčių su arteriniu kraujagyslių spaudimu.
Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir sutrikus akies funkcijoms. Akispūdis gali padidėti dėl šių priežasčių:
· jei krumplynas gamina per daug skysčio ir šis nespėja nutekėti;
· jei krumplynas skysčio gamina normalų kiekį, tačiau pakitusios akies trabekulos neleidžia skysčiams nutekėti.
Per ilgą laiką padidėjęs akispūdis pažeidžia tinklainę, regos nervą, žūsta nervinės skaidulos ir blogėja matymas. Medikai konstatuoja akipločio siaurėjimą. Akiplotis ( arba periferinis matymas) – tai erdvė, kurią jūs matote, nors ir nejudinate akių ir galvos. Pavyzdžiui, jeigu šone stovintis asmuo juda, mes periferinio matymo dėka pastebime šį judesį. Glaukoma sergantis žmogus, ligai progresuojant, jau nebemato šone esančių žmonių ar daiktų. Norėdamas pamatyti, jis priverstas sukti galvą ar akis.
· Atviro kampo glaukoma – dažniausiai forma. Ja dažniau serga trumparegiai. Ilgą laiką žmogus nejaučia jokių simptomų, jam neskauda ir nevargina jokie skundai.
· Uždaro kampo glaukoma – retesnė. Esant tokiai formai, labai pakilus spaudimui, būna glaukomos priepuolis. Jį gali išprovokuoti emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas, ilgalaikis buvimas (nemiegant) tamsoje, medikamentinis vyzdžio išplėtimas ar kitos nežinomos priežastys. Šia forma dažniausiai serga toliaregiai.
· Normalaus akispūdžio glaukoma – tai būklė, kai atsiranda ligai būdingų pakitimų, o akispūdis būna normalus. Regos nervas nukenčia dėl bendrų kraujotakos sutrikimų.
Med.dr. Rasa Sirtautienė, medicinos centro „Northway“ gydytoja oftalmologė
Glaukoma yra abiejų akių liga, tačiau retai būna, kad liga imtų vystytis iš karto abiejose akyse. Pažeidimai prasideda iš pradžių vienoje akyje, paskui kitoje. Žmonių subjektyvius pojūčius labai sunkina tai, kad pradeda veikti vadinamasis „kompensuojamasis“ mechanizmas. Viena akis „kompensuoja“ kitos akies akipločio siaurėjimą. Tad į mediką kreipiamasi ligai jau gerokai progresavus.
Šios ligos klastingumas tas, kad pradžioje žmogus nieko nejaučia, ir net gydytojai ne visada užfiksuoja pradines ligos stadijas. Nors akispūdžio matavimas yra lengviausiai prieinamas ir nesudėtingas tyrimo būdas. Sulaukusiems keturiasdešimties metų rekomenduoju reguliariai tikrinti akispūdį. Tai pati geriausia šios ligos profilaktikos priemonės.
Baisiausia negydomos glaukomos pasekmė – apakimas. Tačiau operacijos ir gydymas gali apsaugoti žmogų nuo visiško apakimo. Garantuoti šimtu procentų negalėčiau, tačiau sustabdyti ligos eigą tikrai galima ir net būtina. Galiu drąsiai sakyti, kad dabar esame turtingi – turime daug medikamentų, kurių turi Vakarų pasaulis.
Ligos pradžioje glaukoma yra gydoma lašiukais. Perspėju pacientus, kad jie negalvotų, jog, sulašinę buteliuką lašiukų, pasveiks. Sergant glaukoma, teks lašiukų vartoti visą gyvenimą. Tačiau, manau, tai yra nedidelė kaina už kokybišką gyvenimą. Už galimybę matyti.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centro gyd. Saulius GALGAUSKAS
Didžiausia problema ta, kad glaukomos išgydyti dar negalima. Galime tik sustabdyti, blogiausiu atveju – sulėtinti jos progresavimą. Todėl labai svarbu kaip galima anksčiau diagnozuoti ligą.
Pagrindinis glaukomos gydymo metodas – tai vidinio akispūdžio mažinimas vaistais. Taip siekiama išsaugoti esamą regėjimą. Jei pavyksta sureguliuoti akispūdį, išvengiama regimojo nervo ir akies tinklainės pažeidimų.
Akispūdis mažinamas akių lašais. Vieni lašai mažina skysčio gamybą, kiti lengvina nutekėjimą, yra turinčių abi šias savybes. Dažnai vartojami ir šių vaistų grupių deriniai.
Jeigu yra atviro kampo glaukoma ir akispūdžio vaistais sureguliuoti nepavyksta, o liga progresuoja, ligonis operuojamas.
Dr. Jūratė NEVERAUSKIENĖ
Kadangi lašiukų reikia lašinti visą laiką, patogiausia rinktis tokius akių lašus, kurių būtų galima lašinti tik vieną kartą per parą. Tokių vaistų yra, pvz., latanoprostas, pas mus vaistinėse parduodamas Xalatan pavadinimu. Jų veiklioji medžiaga jau seniai vartojami klinikinėje praktikoje kaip labai veiksmingas vaistas nuo glaukomos, pagerinantis akies skysčių nutekėjimą.
Dėl patogaus šio vaisto dozavimo (reikia lašinti tik vieną kartą ryte arba vakare ir tik vieną lašą) sergantieji glaukoma jaučiasi geriau. Taip pat jie rečiau pamiršta susilašinti vaistų, kurių paskyrė akių gydytojas, todėl akispūdis būna geriau nuolatos kontroliuojamas ir sumažėja ligos progresavimo rizika.
Labai gerai, kai su akių lašais nuo glaukomos galima gauti ir lašintuvą. Tai prietaisas, leidžiantis pataikyti vieną lašą tiksliai į akį. Taip vaistai neišsilaisto. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus asmenims, kai dreba rankos ir lašinti lašus tampa gana sudėtinga.
Norėdami, kad akių lašų poveikis būtų kuo geresnis ir sumažėtų nepageidaujamas vaistų poveikis, tinkamai juos lašinkite:
• Švelniai patempkite apatinį voką žemyn, kad susiformuotų kišenėlė. Svarbu, kad vaistų lašelis nenukristų tiesiai ant ragenos. Nelašinkite daugiau nei 1 lašą.
• Galvą palenkite atgal
• Įlašinę vaisto į apatinio voko kišenę, užmerkite akį, viduriniuoju pirštu švelniai paspauskite vidinį akies kampą ir palaikykite 3–5 min. Taip užspaudžiamas ašarų latakas, ir vaistai pasilieka akyje.
• Atitraukite pirštą, pakelkite galvą, o aplink akį esantį vaisto likutį švelniai nuvalykite.
Jei tai per daug sudėtinga, įlašinę akių lašų, bent penkias šešias minutes pabūkite užsimerkę.
Skaitantiems vokiškai rekomenduojame aplankyti sergančiojo glaukoma tinklalapį: www.bernds-allerlei.de
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau