Kiekviena problema pradedama spręsti, jei apie ją kalbama. Kalbėkite su savo gydytoju apie atsiradusius pojūčius, simptomus, abejones, baimę. Taip jūs surasite geriausią ir priimtiniausią būdą gyventi sirgdami šia liga. Dažnai baimė kyla dėl nežinios, dėl nepakankamos informacijos apie tuos pojūčius, kuriais prasideda ir vis kartojasi liga. Išsėtinė sklerozė reiškiasi skirtingais simptomais, jų trukmė ir stiprumas kinta laikui bėgant. Dažniausiai liga reiškiasi pablogėjimais, vadinamaisiais atkryčiais, ir po jų einančiais remisijos laikotarpiais. Pablogėjimo metu simptomai gali laikytis kelias dienas ar savaites, tada visiškai ar iš dalies praeiti.
Dažniausi simptomai, būdingi sergantiesiems išsėtine skleroze, yra: nuovargis, sustingimas, silpnumas, rankų ir kojų spazmiškumas, perštėjimas, skausmas, pusiausvyros ir koordinacijos pažeidimai, tirpimas, šlapinimosi, tuštinimosi ir seksualiniai sutrikimai. Kai kurie simptomai pasireiškia dažnai, kiti – tik labai retai.
Šiandien išsėtinei sklerozei gydyti skiriama kortikosteroidų (atkryčiams gydyti) ir imunomoduliuojamųjų preparatų – norint sumažinti atkryčių dažnį ir progresavimą. Tačiau, be vaistų, yra labai daug priemonių, padedančių sumažinti negalią ir pagerinti gyvenimo kokybę. Dažnai tai gyvenimo būdo pakeitimas, didesnio dėmesio ir meilės sau parodymas.
Jeigu jau susitaikėme su žinia, kad sergame išsėtine skleroze, sužinojome ligos ypatumus, įveikėme savo baimę, – pats laikas pasakyti: aš kovosiu, kad galėčiau gyventi normalų gyvenimą, kad matyčiau visas saulės spektro spalvas, kad galėčiau gerbti save.
Pirmiausia peržiūrėkite savo mitybos įpročius. Pasistenkite, kad maiste būtų pakankamai vitaminų, mineralinių medžiagų, kurie užtikrins periferinio nervo apdangalo kokybę. Subalansuota dieta gali palengvinti šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimus. Tuomet reikėtų valgyti maistą, turintį daugiau skaidulų ir mažiau riebalų, kuriame būtų pakankamai skysčių. Patariama vartoti mineralinį aliejų, kartais vidurių laisvinamuosius vaistus, pavyzdžiui, laktuliozę. Atsiradus tuštinimosi sutrikimams, rekomenduojamas fizinis aktyvumas.
Nuovargis – dažnas ligos palydovas. Nuolatinis kojų nuovargis jaučiamas dažniausiai ir pranyksta po trumpo poilsio. Nuovargį paprastai didina karštas oras ar karšta vonia. Todėl praustis reikia vėsesniu vandeniu, vengti pirčių, ilgo buvimo karštyje. Nuovargį padeda įveikti reguliarus miegas, dažnos pertraukos dirbant, vidutinio sunkumo raumenų treniravimo pratimai. Būtina išmokti skirstyti savo laiką, planuoti darbus, kovoti su stresu, nepervargti. Dažnai padeda joga ar meditacija.
Raumenų sustingimo padidėjimas – spazmiškumas – sukelia galūnių skausmą ir silpnumą. Pasitelkus į pagalbą fizioterapiją ir hipoterapiją, galima atpalaiduoti sustingusius raumenis ir sugrąžinti judesius. Yra taikomos raumenų tempimo pratimų programos vidinėms šlaunų dalims, klubams, kojoms, nugarai.
Ypač varginantis yra pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas. Atsižvelgiant į pažeistų raumenų grupes, rekomenduojami pratimai, padedantys pagerinti pusiausvyrą ir koordinaciją, todėl siūloma pratimus atlikti vandenyje. Vanduo paprastai palaiko, o tai labai padeda mankštinantis žmonėms, kurių sutrikusi pusiausvyra. Vanduo apsaugo ir nuo perkaitimo sportuojant, sumažina nuovargį.
Išsėtinės sklerozės atveju lėtinis neurogeninis skausmas jaučiamas kaip atskirų kūno vietų badymas smeigtukais ir adatėlėmis. Kartais skausmas būna aštrus, spazminis dėl atskirų nervų pažeidimo arba po tam tikro nejudrumo laiko. Mankšta, meditacija, raumenų atpalaidavimas (naudojant Jacobsen metodiką) gali sumažinti raumenų spazmus ir skausmingumą. Gali būti taikomos kitos priemonės skausmui malšinti – tai fizioterapija, hidroterapija, masažas, nervo elektrostimuliacija, akupunktūra. Tik, išbandžius visas šias priemones, reikėtų skausmą malšinti vaistais.
Pirmiausia atsiranda galūnių jutimo sutrikimai ir reiškiasi kaip nemalonūs pojūčiai įvairiose kūno vietose. Ligoniai gali jausti dilgčiojimą, ropojimą, deginimą, niežėjimą, drėgnumą, tinimą, nejautrą karščiui ar šalčiui. Tokiais atvejais rekomenduojamos įvairios vonelės, šilti ar šalti kompresai, tepalai, sukeliantys šilumos ar šalčio pojūtį. Nereikia išsigąsti atsiradusių pojūčių. Galima pabandyti nukreipti dėmesį į kitus dalykus, pasitelkiant jogos ar meditacijos elementus. Kartais šaltas dušas sumažina nuovargio jausmą, ir nemalonūs pojūčiai išnyksta.
Regėjimo sutrikimai – dvejinimasis, neryškus matymas, neįprasti akių judesiai – nėra kažkas naujo, tai tik naujas ligos pasireiškimas. Šiuo atveju būtina oftalmologo konsultacija ir jo skirtas gydymas, pavyzdžiui, prizminiai akiniai gali sumažinti dvejinimąsi.
Jos sprendžiamos pirmiausia jas išsakant savo partneriui, kartu aptariant su specialistu. Kartais ligonis jaučia psichologinį spaudimą, atsiranda nesaugumo jausmas ir sunku susitaikyti su esama būkle ar su nauju partnerio vaidmeniu šeimoje. Labai dažnai paprastas pokalbis su psichologu gali išspręsti iškilusius sunkumus. Sunkesniais atvejais impotencijos, erekcijos sutrikimai yra gydomi medicinos priemonėmis.
Iš tikrųjų depresija dažniau atsiranda sergantiesiems išsėtine skleroze nei sveikiems ar sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis žmonėms. Depresija gimsta dėl nuolatinio nerimo, nežinios, baimės, sielvarto, vienišumo, tai ženklas, kad vienas, besigalynėdamas su liga, priėjote ribą, kai reikalingas kitų palaikymas. Štai kodėl aš pabrėžiu kalbėjimą apie savo išgyvenimus. Garsiai išsakyta baimė – jau ne baimė, nerimas – išnyksta. Žmogus atsikrato vienišumo jausmo. Jis gauna daugiau informacijos, tai padeda suprasti, kad visi nemalonūs pojūčiai – tik liga, bet ne pabaiga. Depresijai nelieka vietos, atsiranda noras kovoti už save.
Sergančiajam išsėtine skleroze ypač svarbu vengti peršalimų, infekcinių ligų, laiku šalinti infekcijos židinius organizme (sanuoti dantis, laikytis asmens higienos taisyklių), grūdinti organizmą. Imuninę organizmo sistemą stiprina vandens procedūros, mankšta, subalansuota mityba, ežiuolės ir vitamino C preparatai.
Sunkiais ligos atvejais, atsiradus paralyžiams, šlapimo nelaikymui, smarkiam pusiausvyros sutrikimui, prireikia artimųjų pagalbos. Tiesiog pagalvokime, kuo galime palengvinti sergančiojo dalią: gal reikia kambaryje pritvirtinti daugiau atramų, kad ligonis saugiau vaikščiotų, gal sauskelnės padės išspręsti tam tikrus šlapinimosi sutrikimus, gal reikalinga speciali avalynė, o gal reikia pasirūpinti ratukais, leidžiančiais ligoniui būti savarankiškesniam. Visa tai išsprendžiami dalykai. Svarbiausia, kad nepristigtų meilės ir rūpesčio sergančiajam. Neleiskime, kad išsėtinė sklerozė suluošintų jūsų artimą ir palaužtų jo dvasią.
O visiems sergantiesiems noriu priminti nežinomo filosofo žodžius „Labai paprasta gyventi sveikam, bet gyvenimas suteikia ligoniui orumą ir visų sveikųjų pagarbą.“
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau