Kai artrozė tampa gyvenimo dalimi

Jei pradėjote jausti sąnarių skausmą, trumpalaikį sustingimą, braškėjimą, judrumo sumažėjimą ar sąnario „užsikirtimą“, galite įtarti sąnario artrozę. Tai labiausiai paplitusi sąnarių liga, ja serga 10 proc. visų gyventojų, dažniau – vyresnio amžiaus moterys. Artrozė – tai degeneracinė sąnarių ir stuburo liga, labiausiai pažeidžianti sąnario kremzlę. Paprasčiau tariant, bet kokį sąnarį galime įsivaizduoti kaip dviejų kaulų, besišliejančių kongruenčiais paviršiais, juntį. Besitrinantys paviršiai padengti kremzle. Ilgainiui kremzlė pradeda plonėti, ir galiausiai kaulas pradeda trintis į kaulą. Tai tik populiarus paaiškinimas, nes visi procesai, vykstantys sąnaryje, yra daug sudėtingesni.
 

Kokios artrozės priežastys?


Tikroji artrozės priežastis – nežinoma. Įtakos jai atsirasti gali turėti ilgai veikiantis krūvis, viršijantis sąnario galimybes. Taip atsitinka dėl nutukimo, sunkaus fizinio darbo, nuolatinės nepatogios kūno padėties, taip pat dažnai atliekant vienodus judesius (dažytojams, siuvėjams, staliams). Artrozę gali sukelti įgimtas šlaunikaulio išnirimas ar kitos įgimtos sąnarių ligos, sąnarių traumos, įvairūs hormoniniai sutrikimai. Dėl minėtų priežasčių sutrinka sąnarinio skysčio, aprūpinančio kremzlę maisto medžiagomis, gamyba. Kremzlė palengva praranda savo elastingumą, suplonėja, tampa šiurkšti, sutrūkinėja, atsiranda trintis tarp sąnarinių paviršių, į sąnario ertmę gali patekti atplyšusių kremzlės gabalėlių. Kartu vyksta ir sąnarį sudarančių kaulų pakitimai – susidaro kaulinės išaugos („ataugos”).
 

 

Ligos diagnostikos galimybės


Pagrindinis tyrimo metodas artrozei nustatyti – atlikti pažeisto sąnario rentgeno nuotraukas. Labai svarbu teisingai atlikti rentgenogramas. Pastaruoju metu sąnarių ligų diagnostikai vis plačiau naudojama echoskopija.
 

Yra skiriamos 4 ligos stadijos:


· I stadijos artrozę diagnozuoti rentgenologiškai labai sunku.
· II stadijos – rentgenogramose matomi kauliniai osteofitai (išaugos), susiaurėja sąnarinis tarpas.
· III stadijos – sąnarių paviršiai visai sudilę, „kaulas remiasi į kaulą“.
· IV stadija – „kaulas pradeda suaugti su kaulu“.
 

Konservatyvus gydymas ar operacija?


Vaistais galima sumažinti sąnarių skausmą, pagerinti jų judrumą, kartais – sulėtinti tolesnį ligos vystymąsi, bet nėra tokių vaistų, kurie atnaujintų sąnarinę kremzlę. Tačiau šiuolaikinės farmacijos naujovės sudaro galimybes pacientui gyventi visavertį gyvenimą nejaučiant skausmo ir stabdant ligos progresavimą. Artrozės paūmėjimų metu, atsižvelgiant į paciento amžių ir kitas ligas, skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, taip pat analgetikų. Vienas iš dažniausiai vartojamų preparatų – Movalis, kurio veiklioji medžiaga meloksikamas. Kaip rodo praktika, jis yra pakankamai veiksmingas ir saugus virškinamajai sistemai vaistas. Tai vienintelis šios grupės vaistas, išleidžiamas ir injekuojamąja forma (ampulėmis), kuri ypač efektyvi gydant ūminius skausmus. Preparatas vartojamas vieną kartą per dieną po 15 mg. Numalšinus skausmą, uždegimą slopinantį gydymą patogu tęsti tokią pat veikliosios medžiagos dozę turinčiomis tabletėmis.
 

Ligos gydymas turi būti kompleksinis


· Sąnario tausojimas: venkite nepatogių padėčių, nuolat pasikartojančių judesių, vaikščiokite pasiremdami lazdele.
· Antsvorio sumažinimas – labai svarbus ir veiksmingas artrozės gydymo elementas. Numetę svorio, „nukrausite” savo sąnarius.
· Fiziniai pratimai – jie pagerina kraujo apytaką, apsaugo sąnarius nuo sustingimo, o raumenis – nuo sunykimo. Tinkamą jums pratimų kompleksą parinks kineziterapeutas. Mankštintis reikėtų keletą kartų per dieną po 20–30 minučių.
· Šilumos ar šalčio procedūros, manualinė terapija, masažas, vandens procedūros, kitos fizioterapijos procedūros.
· Vaistai. Daugybė įvairių vaistų gali būti vartojami artrozės simptomams sumažinti ir dažnai tenka išmėginti keletą, kol parenkamas pats tinkamiausias. Gali būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vaistai, skatinantys kremzlės atsinaujinimą, raumenis atpalaiduojantys vaistai. Visos priemonės, kurios efektyviai mažina skausmą, tinka, nes, kai žmogui mažiau skauda, tuo jis daugiau juda, o judesys gydo kremzlę. Bet dėl vaistų vartojimo būtinai pasitarkite su gydytoju. Dauguma nuskausminamųjų vaistų gali pakenkti skrandžiui, inkstams, kraujodarai, sukelti alergines reakcijas.
Jei šio priemonės nebepadeda, tenka rinktis chirurginį gydymą.
 

Šiuolaikinė medicina artrozės pažeistam sąnariui gali pasiūlyti šiuos operacijos metodus:


· Chondrocitų (kremzlės ląstelių) transplantacija – atliekama paimant sveikos kremzlės gabalėlį, padauginant jame esančias ląsteles genų inžinerijos būdu. Vėliau gauta medžiaga persodinama atgal į ligos pažeistą vietą. Iš viso reikia 2 operacijų (artroskopinių). Labiausiai tinka, kai yra ribotas defektas mažiau nei 6 cm2, bet nėra generalizuotos (išplitusios) artrozės. Šis būdas labai efektyvus, bet ir labai brangus.
· Sąnario endoprotezavimas – tai paskutinė galimybė: kai sąnario atnaujinti nebeįmanoma, tuomet implantuojamas dirbtinis sąnarys. Dažniausiai protezuojami klubų ir kelių sąnariai. Pakeitus sąnarį, ligoniai vėl gali vaikščioti, nebejaučia skausmo. Šios operacijos efektyviausios, kai atliekamos III, IV stadijos, jos labai veiksmingos, bet nereikia užmiršti, kad tai dirbtinis sąnarys, ir ateityje gali prireikti pakartotinių operacijų.
Reikia pastebėti, kad sergančiųjų artroze amžius jaunėja. JAV daugiausiai šių operacijų atliekama 50–60 metų pacientams, Lietuvoje – 65–75 metų. Tai lemia ir šalies finansinės galimybės. Lietuvoje iki 1991 metų endoprotezavimo operacijų beveik nebuvo atliekama, taip susidarė žmonių, kuriems seniai reikėjo radikalios pagalbos, eilės. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugiausia endoprotezuojami klubo sąnariai. Taip pat protezuojami kelio sąnariai ir kol kas palyginti nedaug atliekama peties, alkūnės, čiurnos sąnario protezavimo operacijų.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai