Osteoartrozė: kaip gyventi po reabilitacijos?

Padidėjęs raumenų įtempimas, netinkama kūno laikysena papildomai apkrauna sąnarius, stuburą, todėl anksčiau laiko susidėvi sąnariai, formuojasi kaulinės ataugos. Dažniausiai sergama klubų, kelių, rankų pirštų ir stuburo osteoartroze. Judėjimo stoka, nuolatinis sėdėjimas, stovėjimas skatina sąnarių ir raumenų pažeidimus, kurie neretai patiriami 45–50-ties metų tarpsnyje. Susirgus klubų sąnarių osteoartroze, be anksčiau minėtų simptomų, gali sumažėti šlaunų raumenų jėga, vargina kirkšnių, sėdmenų, nugaros, šlaunų skausmai. Kai pažeidžiami tarp stuburo slankstelių esantys sąnariai ir tarpslanksteliniai kremzliniai diskai, diagnozuojama stuburo osteoartrozė. Dažniausiai pakinta kaklo ir juosmens tarpslanksteliniai diskai. Prasidėjus sąnarių irimo procesui (artrozei), sumažėja hialurono rūgšties koncentracija sąnarinėse kremzlėse, sutrinka jo apsauginė funkcija. Atsiranda sąnario paviršiaus kremzlių trintis, skatinanti jų nusidėvėjimą; prasideda uždegimas, atsiranda skausmas. Neretai judinant sąnarį sergantysis girdi jo braškėjimą.
Sąnarius skauda, jie gali patinti, ypač šaltu drėgnu oru, esant dideliam fiziniam krūviui, intensyvioms sporto treniruotėms.
Pasak Druskininkų „Eglės“ sanatorijos direktoriaus medicinai gydytojo Arvydo Balčiaus: „Gydymo metu svarbu stabdyti sąnarius naikinantį uždegimo procesą, mažinti sąnarių skausmą, gerinti jų funkcionalumą, derinant poilsį su saikingu fiziniu aktyvumu. Rimstant uždegimui, sergančiajam atliekamas gydomasis masažas, kuris atpalaiduoja sąnarį supančius raumenis, gerina kraujotaką. Skiriama grupinė ar individuali mankšta; išmokus naudingų pratimų, galima juos tęsti ir namuose“, – teigia A. Balčius. Kaip reikėtų gyventi toliau, grįžus po reabilitacinio gydymo?

Mankšta

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kasdieninė mankšta – vienas pagrindinių šios ligos gydymo būdų. Pasak Džildos Valaitienės, mankšta mažina sąnarių sustingimą, gerina jų paslankumą, stiprina širdį, bendrą fizinę būklę. Esant artrozei, svarbu sustiprinti raumenis, nes tuomet mažiau apkraunami sąnarių paviršiai, jie mažiau trinasi, dyla, skauda.
Judėjimo intensyvumas turėtų būti toks, kuris nesukeltų didesnio skausmo ar diskomforto. Naudinga atlikti pratimus vandenyje klubo, kelio, nugaros raumenims stiprinti, lankstumo ir tempimo pratimus sporto salėje ar namuose. „Mankštinkitės kasdien, ne mažiau nei pusvalandį. Mankštos trukmė ir pratimai turi būti parinkti individualiai, atsižvelgiant į sąnario pažeidimo laipsnį ir savijautą. Nesijaudinkite, jei, pradėję aktyviau mankštintis, pajusite sąnarių skausmą. Tai normalu, jis praeina po kelių dienų“, – pataria ilgametė mankštų specialistė.
 

Vengti per didelio fizinio krūvio

Ligos gydymas nemažai priklauso nuo asmeninių pastangų. Pradėkite nuo saikingo fizinio aktyvumo ir svorio mažinimo, jei turite antsvorio. Derinkite poilsį su optimaliu fiziniu aktyvumu. Pakankamai judėkite, nes tik judančio sąnario funkcija išlieka normali!
Tinkamai parinktas fizinis krūvis teigiamai veikia sąnario kremzlę ir lėtina ligos progresavimą. Kremzlė pasisavina naudingąsias medžiagas tik tuomet, kai sąnarys juda.
Nevaikščiokite kietu pagrindu, nešokinėkite, ypač jei sergate kelio ar klubo sąnario artroze. Įsiklausykite į kūno siunčiamus signalus: kada reikia sumažinkite tempą ar nutraukite fizinę veiklą, kai galite, padirbėkite daugiau. Taip išvengsite per didelio fizinio krūvio ir jo sukelto fizinio skausmo.
Gyvenkite aktyviai, tačiau pasistenkite dieną pailsėti, prigulti. Vaikščiokite dozuotai, iki lengvo skausmo ar nuovargio.
„Sergantiesiems sąnarių ligomis naudinga plaukioti baseine: didžiąją kūno dalį išlaiko vanduo, sumažėja krūvis sąnariams, todėl judesius (jie tampa beveik neskausmingi) galima atlikti didesne amplitude, o vandens pasipriešinimas treniruoja raumenis“, – aiškina A. Balčius.
Važinėkite dviračiu ar minkite stacionarų dviratį sporto sveikatingumo klube.
Sergant osteoartroze nepatartinos sporto šakos, susijusios su staigiu ir dideliu krūviu stuburui. Tai šuoliukai, bėgimas, aerobika, krepšinis, tinklinis ar tenisas.
Venkite peršalimo, pervargimo, ribokite fizinį krūvį pažeistiems sąnariams, – tai gali paskatinti ligos paūmėjimą.
 

Skausmą malšinkime šiluma

Efektyviai atpalaiduoja raumenis ir sumažina skausmą šiluma. Jeigu skauda sąnarius, palaikykite ant skaudamos vietos apie 20 min. elektrinę pagalvėlę ar pagulėkite šiltoje vonioje (įberkite ½ stiklinės jūros druskos). Po šildymo procedūros naudokite šildantį gydomąjį tepalą, pavyzdžiui, su gyvatės nuodais. Po to skaudamą vietą šiltai apriškite.
Kartą ar du per savaitę atsipalaiduokite šilto vandens baseine.
Sąnariai mėgsta šilumą. Todėl, atvėsus orams, šilčiau renkitės, venkite skersvėjų, sušilę nebėkite į balkoną džiauti skalbinių ir pan.
 

Mityba

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, svoriui sumažėjus 15 proc., pagerėja sąnarių funkcija, sumažėja skausmas, tampame aktyvesni ir darbingesni.
„Mityba turėtų būti visavertė, labai įvairi. Esmė yra suvalgomo maisto kiekis, ypač jei, kai skauda sąnarius, mažai judate. Kai kurie mokslininkai rekomenduoja suvalgyti gabalėlį lašinių, nes juose yra uždegimą slopinančių medžiagų“, – pataria A. Balčius.
Maitintis reikėtų daugiau pieno produktais, daržovėmis, o turintiems antsvorį – riboti kalorijų kiekį. Daugiau valgykite paprikos, pomidorų, vyšnių. Naudingi produktai, turintys vitamino E, pavyzdžiui, žuvis, aliejai. Artrozės pažeistų sąnarių apykaitą gerina vegetariškas maistas, mažiau valgant mėsos. Puiki mitybos terapija yra kiaulpienių ekstraktai, beržų lapų, dilgėlių sultys, vaistažolių arbatos.
 

Pratimai

Pasak D. Valaitienės, pratimus reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į ligos išsivystymo laipsnį ir sergančiojo fizines galimybes. Po savaitės kitos pratimų intensyvumą reikėtų laipsniškai didinti, kad stiprėtų sąnarių paslankumas, raumenys, didėtų jų masė.
 

Namuose rekomenduojama atlikti šiuos pratimus:

• Ant kilimėlio atsiklaupiame keturiomis. Keliame ir tiesiame koją ir jai priešingą ranką: tempiame į tolį kulną ir rankos pirštus. Nugara išlieka tiesi. Pauzė. Keičiame ranką ir koją. Pratimą kartojame po 8 kartus kiekviena puse.
• Pasiremiame ant rankos dilbių. Keliame sulenktą koją aukštyn ir įtempiame sėdmenis (iškvėpimas). Nuleidžiame sulenktą koją (įkvėpimas).
• Nugara ir pilvas pratimo metu išlieka lygus ir stabilus. Kartojame 8–16 kartų (pagal galimybę).
• Atsigulame kairiojo šono, kūnas ištiestas. Remiamės alkūne, nugara tiesi. Pakeliame dešinę koją (ji turi būti vienoje linijoje su visu kūnu), o kairė koja, sulenkta per kelį, remiasi į grindis. Pakelta koja sukame nedidelius 8 ratukus į vieną pusę,8 į kitą.
• Verčiamės ant kito šono, kartojame kita koja.
• Atsigulame ant nugaros. Kojas sulenkiame per kelius, pėdutes stipriai spaudžiame viena į kitą, rankas tempiame virš galvos į viršų. Tokia poza pabūname 20–30 sekundžių.
• Darome „katės“ pozą. Stovime ant keturių. Rankos sulenktos ties pečių juosta. Išriečiame stuburą (įkvėpimas), išlenkiame stuburą į viršų (iškvėpimas).
• Kartojame 5–8 kartus.
Pratimus atlikite lėtai, taisyklingai kvėpuodami, kartokite pagal savo galimybes. Jei norite išmokti sudėtingesnių pratimų su kamuoliu, guma, apsilankykite sveikatingumo ar sporto klube, kur jų išmokys patyręs specialistas ar kineziterapeutas.
****
 

Patarimai

• Venkite nepatogių kūno padėčių.
• Nekelkite ir neneškite sunkių daiktų.
• Avėkite patogią avalynę minkštu elastingu padu.
• Sėdėkite tiesiai, neįtempkite raumenų.