Metabolinis sindromas ir psichikos ligos: neatskiriami broliai dvyniai?

Australijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė.
 

Kasdien girdimas metabolinis sindromas


Metabolinio sindromo klinikinių požymių gausa ir įvairumas atspindi jo metu organizme vykstančius sudėtingus patologinius pokyčius. Metabolinį sindromą (MS) sudaro 4 svarbiausios sudedamosios dalys, skatinančios sunkių somatinių ligų (širdies patologijos, 2 tipo cukrinio diabeto ir kt.) išsivystymą. Tai arterinė hipertenzija, sutrikusi gliukozės tolerancija ir atsparumas insulinui, padidėjęs cholesterolio, mažo tankio lipidų kiekis ir nutukimas (vyriško tipo, kai riebalai kaupiasi pilvo srityje).
 

 

Ryšys su psichikos ligomis


Ar psichikos ligos didina metabolinio sindromo išsivystymo riziką? Kaip ir „sveikiems“ žmonėms, psichikos ligomis sergantiems pacientams metabolinį sindromą sukelia įvairios gyvenimo būdo nulemtos priežastys: nejudrumas, rūkymas, persivalgymas ir svorio didėjimas, per gausus alkoholio vartojimas. Tačiau psichiatriniu aspektu metabolinį sindromą skatina ir pati psichikos liga: juk sergantiesiems psichikos ligomis labiau negu kitiems būdingas nejudrumas, jie nesilaiko taisyklingos mitybos įpročių, daug rūko.
Kita jau įrodyta ir metabolinio sindromo išsivystymui įtaką daranti priežastis – antipsichoziniai vaistai, kurie gali sukelti įvairių hormonų kiekių kraujyje pakitimus, apetito padidėjimą. Taigi vartojant antipsichozinių vaistų auga svoris, didėja cholesterolio kiekis kraujyje, sutrinka gliukozės apykaita, didėja kraujospūdis ir galiausiai išsivysto metabolinis sindromas.
Kai kurių tyrimų duomenimis, jau vien pati šizofrenija, net neatsižvelgiant į gydymą, skatina gliukozės tolerancijos sutrikimą ir cukrinio diabeto (CD) išsivystymą (dėl genetinių ar biologinių veiksnių).
 

Didina psichikos ligų riziką?


Ar egzistuoja kitas ryšys, t.y. ar metabolinis sindromas didina psichikos ligų išsivystymo riziką?
Australijos mokslininkų tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, labiau linkę sirgti depresija. Veikiausiai ši rizika didėja dėl to, kad žmogus, kuriam išsivystęs metabolinis sindromas, būna pasirinkęs nejudrų, netaisyklingą gyvenimo būdą, jam būna sunku imtis griežtų priemonių jį pakeisti, o tai yra itin svarbu norint kontroliuoti tokius metabolinio sindromo požymius, kaip padidėjęs kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje, didelis cholesterolio kiekis ir antsvoris. Manoma, kad metabolinio sindromo nulemtas cukrinis diabetas didina depresijos riziką iki 6 proc.


 

Kaip sureguliuoti medžiagų apykaitos procesus?


Veiksmingiausios pagalbos priemonės sergantiesiems psichikos ligomis ir metaboliniu sindromu – sutrikusių metabolinių procesų sureguliavimas.
Tam padeda įvairūs būdai:
• dietologų, bendrosios praktikos gydytojų konsultavimas;
• gyvenimo stiliaus keitimas (reikia atsižvelgti į paciento interesus ir galimybes, pvz., sporto klubo kainą);
• antipsichozinių vaistų, keliančių mažiausią metabolinio sindromo riziką, vartojimas;
• svorio metimas (dietos, mankšta, vaistai);
• maži alkoholio kiekiai (pvz., viena vyno taurė) per dieną, vartojant ilgiau kaip 4 sav.);
• metimas rūkyti;
• joga, tai chi, meditacijos;
• apetitą mažinantys vaistai;
• dar tiriama akupunktūros ir hipnozės nauda.
Kovojant su metaboliniu sindromu, reikėtų taikyti įvairių priemonių kompleksą. Kai kurių tyrimų duomenimis, svorio sumažėjimas tik trumpam sumažina cholesterolio kiekį. Tačiau itin svarbu pažymėti, kad nors ir minimalūs pasiekti pokyčiai smarkiai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ir CD riziką.
 

Pagalba sunkiai prieinama


Įvairių autorių duomenimis, sergantiesiems šizofrenija medicinos pagalba yra mažiau prieinama dėl šių priežasčių: jie jos nesiekia; neseka savo savijautos; nepriima skirto gydymo dėl psichiatrinių simptomų (socialinės izoliacijos, įtarumo, kognityvinių sutrikimų).
„Šiuo metu turime vien tik gaires – teorines rekomendacijas, kas kiek laiko matuoti paciento svorį, juosmens apimtį, gliukozės koncentraciją ir kt., norint laiku pastebėti metabolinio sindromo pradžią. Svarbiausia, kad visa tai neliktų vien teorija, o būtų pradėta realiai įgyvendinti ir klinikinėje praktikoje. Suprantama, kad kol kas tam trukdo ribotas laikas, skirtas vienam pacientui (dirbant poliklinikoje), ir ribotos psichiatro teisės skirti laboratorinius tyrimus. Somatiniai ir kraujo parametrai griežtai stebimi tik klinikiniuose tyrimuose dalyvaujantiems pacientams. Taigi norėčiau pabrėžti gana svarbią išvadą: somatinės pagalbos prasme psichikos ligomis sergantys pacientai labai dažnai laiku negauna adekvačios reikiamos ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos, net jeigu to ir labai reikia“, – pabrėžia Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė.
****
Literatūroje metabolinis sindromas buvo minimas įvairiais pavadinimais: X sindromas, rezistencijos insulinui sindromas, „mirtinas kvartetas“, širdies ir kraujagyslių – metabolinis sindromas, metabolinių ligų sindromas, dismetabolinis sindromas, pliurimetabolinis sindromas. Tačiau 1998 metais PSO pasiūlė sindromo apibrėžimą ir rekomendavo jį vadinti metaboliniu.
Pagal PSO rekomendacijas, diagnozė metabolinis sindromas nustatoma, kai yra šios sudedamosios sindromo dalys:
• Hipertenzija, kai padidėjęs kraujo spaudimas yra >160 mmHg sistolinis ar >90 mmHg diastolinis.
• Dislipidemija – lipidų koncentracijų pokyčiai kraujo serume. Į sąvoką „dislipidemija“ įeina tiek lipidų kiekių padidėjimas, kaip pasitaiko dažniausiai, tiek ir sumažėjimas.
• Nutukimas, apibrėžiamas, kai didelis kūno masės indeksas (KMI – 30 kg/m2) ir/ar didelis liemens ir šlaunų apimties santykis (>0,90 vyrams, >0,85 moterims).
• Mikroalbuminurija – tai mažo baltymo (albumino) kiekio nustatymas rytiniame šlapime.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai