Regėjimo aštrumas – vienas svarbiausių gyvenimo kokybės vertinimo kriterijų. Vertinant fizinį aktyvumą, populiacinių tyrimų apklausų rezultatai nurodo, kad regėjimo sutrikimas abiem akimis sukelia tokį patį fizinį neįgalumą, kaip artritas ar bronchinė astma. Yra duomenų, kad net ir vidutiniškai sumažėjęs regėjimo aštrumas (mažiau nei 0,5) neigiamai veikia žmonių galimybę sveikai senti.
Trikdančios regą akių ligos apriboja asmens pojūčius, mobilumą, orientaciją, sukelia socialinę atskirtį, blogina nuotaiką, didina griuvimų ir kaulų lūžių tikimybę. Ilgalaikis regėjimo sutrikimas gali sukelti nerimą, depresijas ir psichosomatines ligas. Regėjimo pažeidimas gali tiesiogiai arba netiesiogiai sietis ir su padidėjusia mirtingumo tikimybe. Viena priežasčių – cukrinis diabetas: dėl jo sukeltų akių komplikacijų blogėja regėjimas, taip pat jis tiesiogiai siejasi su padidėjusia mirties tikimybe. Dėl prasto regėjimo didėja nelaimingų atsitikimų pavojus. Galiausiai psichinė aklo ar silpnaregio žmogaus būsena taip pat gali didinti mirties tikimybę. Tad sutrikusi regėjimo funkcija – aktualesnė nei manoma sveikatos problema. Palyginti su devyniolikto šimtmečio pabaiga, gyvenimo trukmė įvairiuose pasaulio regionuose (Australijoje, Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje) pailgėjo 30–35 metais. Ilgėjant gyvenimo trukmei, kartu daugėja ir su amžiumi susijusių lėtinių neinfekcinių akių ligų, kurios sukelia aklumą ir silpnaregystę.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, silpnaregiais laikomi asmenys, kurių geriausias koreguotas regėjimo aštrumas yra 0,05–0,3, aklaisiais – mažiau nei 0,05. Australijos akių tyrimo centro duomenimis, nuo 40 m. kiekvienas amžiaus dešimtmetis gali patrigubinti aklumo ir silpnaregystės ir su amžiumi susijusių akių ligų skaičių.
MS – metabolinis sindromas – įvairių organizmo metabolinių sutrikimų visuma, apibūdinama atsparumu insulinui ar gliukozės netoleravimu, centriniu nutukimu, dislipidemija (padidėjusiu trigliceridų ir sumažėjusiu didelio tankio lipoproteinų kiekiu kraujyje) ir arterine hipertenzija. Supratimas apie metabolinį sindromą atsirado pakankamai seniai, kai buvo pastebėtas ryšys tarp atskirų jo komponentų. Pradininku laikomas švedų mokslininkas E.Kylin, kuris 1923 m. aprašė arterinės hipertenzijos, hiperglikemijos ir podagros kompleksą ir jo įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms. Iki XX a. pabaigos buvo vartojami įvairūs MS terminai: atsparumo insulinui sindromas, mirtinas kvartetas, X sindromas. Lietuvoje, įvairių tyrimų duomenimis, MS nustatytas 19,4–28,1 proc. vyrų ir 16,6–26,3 proc. moterų.
Kol kas nėra visiškai aišku, kaip metabolinis sindromas, kaip kompleksas įvairių žmogaus organizmo kraujotakos ir medžiagų apykaitos sutrikimų, veikia akių būklę, tačiau nustatyta, kad juo sergantiems asmenims sutrinka smulkiųjų kraujagyslių kraujotaka, kad jiems dažniau nustatoma katarakta (lęšiuko padrumstėjimas). Daugiau žinių turima apie atskirų metabolinio sindromo komponentų, t.y. hiperglikemijos, arterinės hipertenzijos, nutukimo ir dislipidemijos, ryšį su akių ligomis.
Daugelio tyrimų duomenimis, padidėjęs arterinis kraujospūdis – dažniausiai nustatomas MS komponentas. Nustatyta, kad hipertenziniai tinklainės kraujagyslių pakitimai dažnai aptinkami jau keturiasdešimtmečiams ir vyresniems, kartais net ir nesant šios ligos anamnezės, o retinopatijos paplitimas populiacijoje svyruoja tarp 2–15 proc. ir didėja senstant.
Dėl padidėjusio kraujospūdžio kas kiekvieną amžiaus dešimtmetį tinklainės kraujagyslių pakitimų tikimybė padidėja du kartus. Taigi padidėjęs kraujospūdis jau ankstyvose stadijose sukelia smulkiųjų arterijų spazminę būklę ne tik akyse, bet ir visame organizme, o dėl ilgai besitęsiančios ir negydomos arterinės hipertenzijos akies tinklainėje gali atsirasti kraujosruvų, paburkti regos nervas, pablogėti regėjimas.
Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ir cukrinis diabetas taip pat pirmiausia pažeidžia smulkiąją kraujotaką akies tinklainėje, sukelia diabetinę retinopatiją ir yra vienas iš pagrindinių aklumo ir silpnaregystės rizikos veiksnių. Taip pat cukriniu diabetu sergantiems žmonėms dažniau išsivysto katarakta, glaukoma (lėtinė akių liga, kurios metu pažeidžiamas regos nervas ir tinklainės nervinės ląstelės bei sukelianti negrįžtamą regėjimo praradimą). Mokslo tyrimai rodo, kad nutukę žmonės ir tie, kuriems nustatyta dislipidemija, dažniau serga katarakta.
Senėjant visuomenei, svarbi tampa ir geltonosios dėmės degeneracijos problema, nes ši akių liga taip pat yra viena iš pagrindinių aklumo priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Sergant amžine geltonosios dėmės degeneracija, žūsta tinklainės centre esančios ląstelės, dėl to sumažėja regėjimo aštrumas. Šios ligos rizikos veiksniai gali būti ne tik amžius, rūkymas, paveldimumas, stresas, bet ir pagrindiniai metabolinio sindromo komponentai – nutukimas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, dislipidemija, hipertenzija. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija turi dvi stadijas: ankstyvąją ir vėlyvąją. Ankstyvojoje ligos stadijoje randami smulkūs, apvalūs, šviesiai gelsvi židinėliai – druzos, vėliau židinėliai didėja, susilieja, pakinta tinklainės pigmentacija.
Vėlyvajai ligos stadijai būdingos dvi formos: sausoji (atrofinė) ir neovaskulinė, arba eksudacinė. Atrofinės ligos formos atvejais nyksta tinklainės sluoksniai, pigmentinis tinklainės epitelis, fotoreceptoriai. Neovaskulinės, arba eksudacinės, degeneracijos formos metu pradeda augti naujadarės gyslainės kraujagyslės po tinklaine ir tarp tinklainės sluoksnių. Nevisaverčių kraujagyslių augimas sukelia kraujosruvas, tinklainės pigmentinio epitelio atšokas, tinklainės paburkimą. Vėliau atsiranda centrinės tinklainės dalies randinių pokyčių, sukeliančių negrįžtamą regėjimo praradimą.
Jei pacientui jau yra nustatytas metabolinis sindromas, visų pirma reikia imtis griežtos jo komponentų (kraujospūdžio, glikemijos, plazmos lipidų, nutukimo) valdymo. Šių rizikos veiksnių mažinimas padeda sumažinti ir lėtinių akių ligų pasireiškimo laipsnį. Sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba, judėjimas, streso mažinimas – tai pagrindiniai patarimai norint išsaugoti ne tik sveikas akis, bet ir kitas organizmo sistemas.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau