Pavojinga, nes be simptomų
Lietuvos glaukomos draugijos prezidentės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akių ligų klinikos Konsultacinio-diagnostinio skyriaus vadovės gydytojos oftalmologės prof. Ingridos Janulevičienės teigimu, svarbiausia informacija, kuria medikai norėtų perteikti gyventojams Glaukomos savaitės metu, – kad ligos pradžioje jokių simptomų nėra. „Yra ligų, kurios iš karto pasireiškia akių graužimu, ašarojimu, paraudimu, kai žmonės skundžiasi matymu tarsi pro rūką. Dažniausiai pasitaikančiu lėtinės atviro kampo glaukomos atveju jokių pradinių požymių nėra. Būtent dėl to liga vis dar dažnai diagnozuojama atsitiktinai, pvz., kai, norėdamas pasikeisti akinius, pacientas ateina pasitikrinti regėjimo. Todėl visi gyventojai, o ypač vyresni kaip 40-ies metų ir tie, kurių šeimoje yra sergančių ar apakusių dėl glaukomos, turėtų pasitikrinti profilaktiškai“, – teigia prof. I.Janulevičienė. Tačiau tai nereiškia, kad visi žmonės pas oftalmologą turi suskubti Glaukomos savaitės metu. Ši savaitė skirta visuomenei informuoti, įspėti ją apie klastingą ligą, o profilaktiškai tikrintis galima visus metus.
Pagal mūsų šalyje galiojančią tvarką, pirmiausia reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, jis ir turėtų patikrinti akies spaudimą, įvertinti regos nervą. Tiesa, ne visi šeimos gydytojai tai daro. Tokiu atveju jis turėtų parašyti siuntimą pas akių gydytoją. Taip pat siuntimą pas specialistą šeimos gydytojas turėtų išrašyti ir įtarus glaukomą. O jau akių ligų specialistą pacientas gali rinktis: ar apsilankyti savo poliklinikoje, ar universitetinėje įstaigoje.
Ar galima ligos nepastebėti?
„Galima, nes, organizmui senstant, regos nerve atsiranda pakitimų, kurie panašūs į sukeltus glaukomos, ir nėra lengva atskirti, ar regos nervas silpsta dėl normalių senėjimo procesų, ar dėl ligos“, – sako prof. I.Janulevičienė.
Kaip žinoma, metams bėgant žūsta įvairių organų nervinės ląstelės, ne išimtis ir regos nervas. Tačiau sergant glaukoma jos žūsta ne normaliu, o didesniu greičiu. Tai ir svarbu pastebėti, nes prarastų nervinių ląstelių jau nebesugrąžinsime. Sergant glaukoma regėjimas nebesugrąžinamas. Kita vertus, aklumo dėl glaukomos galima išvengti.
„Iš tiesų didžiausia problema ir yra diagnostika. Bėda, kad, glaukomai sparčiai progresavus, diagnostika labai paprasta ir aiški, tačiau padėti tokiam žmogui jau praktiškai neįmanoma. O ankstyvą glaukomą neretai diagnozuoti labai sunku, tačiau tokiu atveju yra veiksmingas gydymas, ir aklumo galima išvengti. Todėl raginu visus pasitikrinti. Tada, pacientui pasirodžius po metų, galėsime palyginti tyrimų rezultatus, matysime dinamiką ir galėsime įvertinti ar regos nervo silpimas natūralus, ar dėl glaukomos. Glaukoma nustatoma pagal pokyčius per tam tikrą laiką“, – pažymi prof. I.Janulevičienė.
Kas daugiau rizikuoja?
Glaukoma neužkrečiama, tačiau ji gali būti paveldima. Todėl, kaip minėta, žmonės, kurių šeimoje yra sergančiųjų, priskiriami didesnės rizikos grupei. Taip pat šiai grupei priklauso trumparegiai, sergantys akių hipertenzija (padidėjusiu akispūdžiu). „Ypač rizika didėja, kai akių spaudimas nevienodas, pvz., vienos akies spaudimas yra 16 mmHg, kitos – 24 mmHg. Tokį pacientą būtina tirti išsamiau“, – įsitikinusi profesorė.
Akių hipertenzija – vienas svarbiausių glaukomos rizikos veiksnių, tačiau pajusti šio simptomo taip pat praktiškai neįmanoma. „Kartais labai jautrūs ir ilgą laiką glaukoma sergantys žmonės akispūdžio padidėjimą gali nustatyti pirštais paliesdami akies obuolį ir pajusdami jo padidėjusį kietumą. Tačiau tokių jautrių žmonių labai nedaug. O ligos naujokus, kuriems glaukoma tik pradeda vystytis, jokios manipuliacijos ar akių testai apie grėsmingą ligą neįspės. Padėti laiku diagnozuoti gali tik profilaktiniai apsilankymai pas oftalmologą“, – sako medikė.
Normalaus statistinio europiečio akies spaudimas yra apie 15 mmHg (gali svyruoti iki 21 mmHg). Kartais sergant glaukoma akių spaudimas būna kelis kartus didesnis, t.y. apie 30 mmHg. Tačiau netgi esant tokiam aukštam akispūdžiui žmogus vis tiek ilgą laiką jokių simptomų nejaučia. Kita vertus, tai visiškai nereiškia, kad glaukoma aplenks visus normalų akies spaudimą turinčius žmones. Deja, bet yra ir normalaus spaudimo glaukoma.
Nors labiausiai paplitusi ligos forma – lėtinė atviro kampo glaukoma (80 proc. visų atvejų), kuri dažniausiai diagnozuojama vyresniems kaip 40-ies metų žmonėms, ši liga neaplenkia ir vaikų. Glaukomos formų yra daugiau kaip 40: įgimta (serga vaikai iki 2 m.), jaunatvinė glaukoma, normalaus spaudimo glaukoma (dažniausiai serga jauni žmonės), lėtinė uždaro kampo glaukoma, ūminis glaukomos priepuolis ir kt.
Gydymo tikslas – gyvenimo kokybė
Kadangi glaukomos formų daugiau nei 40, tad ir ligos gydymas labai individualus, ir vienam pacientui tinkami vaistai gali visai netikti kitam.
„Didžiausia problema, kai ateina žmogus, kuris jau skundžiasi akių graužimu, o, diagnozavus glaukomą ir paskyrus vaistų, šis nemalonus pojūtis nesumažėja. Pacientas lieka nepatenkintas, teigia, kad jam paskyrė blogų vaistų, nustoja juos lašinti, eina pas kitą gydytoją, kuris bando parinkti kitus vaistus ir t.t. Viso to pasekmė – kad gana ilgą laiką liga nėra tinkamai gydoma, dėl to progresuoja. Būtent todėl gydant glaukomą labai didelis dėmesys skiriamas gyvenimo kokybei: vaistai turi būti ne tik veiksmingi, bet ir nebloginantys gyvenimo kokybės“, – pažymi gydytoja.
Gyvenimo kokybė kaip veiksmingo gydymo vertinimo kriterijus ne tik įtrauktas į Europos glaukomos draugijos, Pasaulio glaukomos asociacijos rekomendacijas, bet ir atsispindi Lietuvos sveikatos ministro pasirašytose glaukomos gydymo gairėse.
Naujiena – vaistai be konservantų
Daugumos vaistų, skirtų glaukomai gydyti, sudėtyje yra konservantų. Jų reikia, kad apsaugotų vaistą nuo užteršimo, kad jis būtų tinkamas vartoti. Iš kitos pusės, konservantai dar papildomai graužia ir sausina akis. Tad, lašinant tokių vaistų, paciento gyvenimo kokybė tikrai nepagerėja. Ilgainiui pacientas tiesiog pradeda bijoti tos minutės, kada reikės vartoti vaistų. Kita vertus, įlašinęs vaistų, kurie graužia akis, žmogus ima ašaroti, ir visi vaistai išbėga kartu su ašaromis. Tuomet turime situaciją, kad žmogus lyg ir gydomas, tačiau gydymo rezultatų nėra, nes vaistai nepasiekia tikslo, ir liga progresuoja. Todėl vaistų parinkimas yra labai aktualus klausimas gydant glaukomą.
Pastarųjų metų glaukomos gydymo naujiena – vaistai be konservantų (pvz., tafluprostas). Juose yra tik veiklioji medžiaga, kuri mažina akies spaudimą, o kenksmingo priedo nėra. Tai prostaglandinų analogų grupės preparatas, kuris kartu su beta blokatoriais yra pirmos eilės vaistas gydant glaukomą.
Taigi gydytojas paskiria arba vieno, arba kito vaisto. Ir pagal tai, ar akių spaudimas sumažinamas tiek, kiek norime, ar paciento gyvenimo kokybė gera, gydytojas sprendžia apie gydymo veiksmingumą. „Skirdami vaistų be konservantų, susiduriame su problema – jie nėra kompensuojami ligonių kasų. Nors daliai mūsų pacientų jie labai reikalingi. Jei atsigręšime į kitas šalis, pamatysime, kad šie vaistai nekompensuojami tik Afrikoje ar Indijoje, o visame civilizuotame pasaulyje ir netgi mūsų artimiausiuose kaimyninėse šalyse Latvijoje ir Estijoje, su kuriomis visuomet bandome lygintis, jie kompensuojami, – teigia prof. I.Janulevičienė. – Praėjusių metų rudenį baigėme klinikinį tyrimą ir jo rezultatus išspausdinome tarptautiniame žurnale. Šis tyrimas naudingas tuo, kad jame dalyvavo tik tie glaukoma sergantys pacientai, kurie netoleravo jiems paskirto gydymo, t.y. skundėsi akių graužimu, sausumu ir pan. Vertindami žmonių nusiskundimus, naudojome specialų klausimyną. Paskyrėme vaistų be konservantų ir vėl paprašėme atsakyti į tuos pačius klausimus. Rezultatai parodė, kad ir subjektyviai (t.y. pagal pacientų atsakymus), ir objektyviai (t.y. pagal medicininį vertinimą – ašarų osmoliariškumą, akies paviršiaus sausumą, kt.) daliai pacientų vaistai be konservantų buvo geresnis pasirinkimas.“
Ateities perspektyvos
Šiandien vaisto, kuris išgydytų glaukomą nėra. „Tikrasis vaistas nuo glaukomos turėtų sustabdyti ganglinių ląstelių žūtį, t.y. veiktų biocheminį mechanizmą ląstelės viduje. Kol kas mokslininkai tokio būdo neatrado“, – sako profesorė.
Dabartinis glaukomos gydymas susiveda į rizikos veiksnių mažinimą, t.y. mažinamas akies spaudimas, gerinama akies, viso organizmo kraujotaka, gydomos gretutinės, galinčios turėti įtakos ir bloginti regos nervo būklę, ligos.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau