Pirmiausia – kodėl reikia protezuoti? Jei, pavyzdžiui, trūksta tik kokio vieno danties?
Net jei trūksta vieno danties, protezavimas yra reikalingas dėl to, kad žmogus galėtų visavertiškai kramtyti ir valgyti. Jeigu mes neturime vieno ar kelių dantų, kramtant didesnis nei priklauso krūvis tenka likusiems dantims. Be to, laikui bėgant gretimi dantys gali pasvirti nesančio danties link, iš viršaus leidžiasi žemyn (jei trūksta apatinių dantų), kinta sąkandis, kreivinasi. Tai suteikia nemažai diskomforto.
Ar vaikams pieniniai dantys taip pat protezuojami?
Jei yra dantuko defektas, kai kurie gydytojai naudoja laikinus vainikėlius, bet tai nėra ilgalaikis protezavimas, kaip suaugusiajam.
Tai gal verčiau ištraukti, juk dantys vis tiek keisis?
Per anksti ištraukti nėra gerai. Gamta mėgsta eiliškumą, taip yra ir kalbant apie dantis. Jeigu vaikui dantukas turi iškristi apie11-tus metus, tai reikėtų stengtis, kad tuo laikotarpiu jis ir iškristų. O jeigu atsitinka taip, kad išraunami anksčiau nei reikia, augantys nuolatiniai dantukai, turėdami daug erdvės, daug laisvės, pasislenka į vieną ar kitą pusę, o tai neužtikrina taisyklingo dantų dygimo ir taisyklingo sąkandžio. Be to, vaikučiui sunkiau kramtyti dėl ankstyvo dantukų netekimo, tai tikrai nepadeda virškinimui ir sveikam augimui. Taigi jau vien dėl to reikėtų siekti eiliškumo ir stengtis išsaugoti dantį iki tol, kol bus laikas jam iškristi natūraliai.
O ar verta protezuoti, pavyzdžiui, aštuntąjį, vadinamąjį protinį dantį?
Kai kuriais atvejais yra protezuojama. Jei jie dalyvauja skandyje, t.y. jie yra žandikaulio lanke, nėra kaip nors pasvirę į šoną, netraumuoja žando kramtant ar pan., tai kodėl gi jų nesutvarkyti? Be abejo, būklę reikia vertinti individualiai. Kadangi, kaip teigia mokslininkai, evoliucionuojant mūsų žandikaulis mažėja, kartais aštuntieji dantys sunkiai telpa į žandikaulį. Būtent tokiais atvejais tenka juos išrauti, bet jeigu jie išdygę vietoje, netrukdo ir nesuteikia jokio diskomforto, dalyvauja kramtant, tai prireikus yra protezuojami.
Ar yra būklių, kai negalima protezuoti visiškai?
Jeigu defektas giliai po dantenomis, tai tiesiog sudėtinga procedūrą atlikti techniškai gerai, sudėtinga prieiti, negalima užtikrinti laikomumo??? kokybės. Tokiais atvejais neprotezuojama. Nes dėti vainikėlį ant bet kokios šaknies – irgi nėra išeitis.
Kaip ruošiamasi protezavimui?
Rentgeno kontrolė būtina. Jei yra likusios netinkamos šaknys, jos pašalinamos. Tada laukiama apie mėnesį, kol gerai sugyja gleivinė, nes tik taip galima užtikrinti protezo tikslumą. Anksčiau laiko protezuojant, gleivinei nespėjus iki galo sugyti, susiformuoti, gali susidaryti kad ir nedidelis tarpelis, į kurį patekus maisto, bus erzinama gleivinė, tai sukels uždegimą. Neretai reikalingas endodontinis gydymas, jei dantis karieso pažeistas giliau, gydomi kanalai. Taip pat kai kada taikomas ortodontinis gydymas, kad būtų užtikrinamas kokybiškas protezavimas, t.y. jei dantis pasviręs į vieną ar kitą puses ir protezuojant būtų nušlifuoti daugiau nei paprastai, tokiais atvejais mums gelbsti gydytojai ortodontai, jie grąžina dantį į reikiamą padėtį. Jei yra dantenų uždegimai ar kitokios burnos gleivines problemos, mums gelbsti gydytojai periodontologai, tai taip pat užtikrina kokybišką ir ilgaamžį protezavimą.
O kiek danties būtinai turi likti, kad būtų galima nerauti?
Pirmiausia vienareikšmiškai kiek galima reikia gydyti, o būdų yra įvairių, nebūtinai būtina protezuoti vainikėliais ar gaminti tiltus. Galima dantis atkurti stiklo pluoštu – stiklo kaiščiais, stiklo pluošto juostelėmis. Netgi jei danties nėra, stiklo pluoštu galima dantį atkurti. Tai vėlgi priklauso nuo dantų būklės, finansinių galimybių. Jei likusi šaknis pakankamai tvirta, vienareikšmiškai reikia ją panaudoti. Rovimas – paskutinė priemonė. Šaknis, kaip aš sakau, – pakankamai brangus daiktas. Visi žinome implantų kainas, taigi reikia saugoti kiekvieną šaknį, jei ji pakankamai gera, nes būtent ji ir atstoja implantus.
Ar būdas priklauso nuo kliento finansinių galimybių, ar tam tikrus dantis protezuoti galima tik tam tikru būdu?
Manau, kad pasirinkimas yra. Taip, finansinės galimybės daug ką lemia, bet mano minėtas stiklo pluoštas yra pakankamai ekonomiškas, palyginti su implantais. Tai ne vienas ir tas pats, tačiau abiejų tikslas – susigrąžinti visavertį kramtymą. Jeigu nėra danties ir tenka sukti implantą, tai jis kainuoja apie kelis tūkstančius (be abejo, tai priklauso nuo gamintojo, klinikos), o naudojant stiklo pluoštą tai sieks iki tūkstančio. Aišku, tai taip pat priklausys nuo klinikos, kurią pasirinks pacientas. Taigi pasirinkimo galimybių yra: implantas, mano minėtas stiklo pluoštas, protezavimas metalo ar bemetale keramika. Manau, kompetentingas gydytojas tikrai išaiškins visus pliusus ir minusus, o kliento galimybės nulems pasirinkimą.
Kaip reikia prižiūrėti protezuotus dantis
Prižiūrėti reikia taip, kaip ir savus dantis. Pirmiausia juos reikia valyti. Aš labai vertinu šepetėlius su aukso ir sidabro nanodalelėmis smailintais šereliais, kurie leidžia patogiai prieiti prie visų danties paviršių, taip pat ir prie protezuotų, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra. Reikia naudoti tarpdančių siūlus, vaistinėse jų yra įvairiausių – pagal numerius, pagal dydžius, taip pat naudojami specialūs tarpinių dalių šepetėliai, kurie taip pat gaminami įvairiausių formų ir dydžių. Nepamirškime skalavimo skysčių. Beje, veiksmingi ir natūralūs mūsų senolių naudoti metodai – ramunėlių, medetkų tirpalai, kuriuos puikiausiai galima pasigaminti patiems. Taip pat yra liežuvio valiklis, kuris neretai užirstamas. Svarbiausia – tinkamai valyti. Kalbant apie išimamuosius protezus, tai dabar jau yra specialių protezų dėklų su ultravioletiniais spinduliais ir ozono dezinfekcijos technologija, kuriuose laikant nuo protezų paviršiaus sunaikinama iki 99,99 proc. bakterijų ir mikrobų.
Vadinasi, laikus, kai protezus laikydavo stiklinėse, jau galima pamiršti?
Taip, šie dėklai yra saugūs, negadina protezų. Užfiksuojamas 10 min. ciklas ir dezinfekuojama. Be to, yra įvairių ultragarsinių priemonių, net ir šepetėlių. Beje, mano minėti šepetėliai su aukso ir sidabro nanodalelėmis taip pat turi baktericidinį poveikį.
Dažnai tenka girdėti reklamuojant apie protezams skirtą gelį. Koks tai gelis ir kada jo reikia?
Jis skiriamas išimamiems protezams ir užtikrina, kad plokštelė geriau laikytųsi. Kai burna anatomiškai sudėtingesnė, sudėtingesnis laikomumas, ieškome, kas galėtų pagelbėti. Tam ir skirti geliai, jie yra klampūs, ir protezas geriau prisiklijuoja prie gomurio ar prie apatinės žandikaulio dalies. Jų yra kelių rūšių, taigi kiekvienam reikia pabandyti ir išsirinkti tinkamiausią.
Gal dar norėtumėte ką pridurti?
O apskritai svarbiausiai dantis valyti, bet dažniausiai pritingim. Mus mokė, kad dantis reikia valyti 5 minutes, tačiau net retas odontologas tą daro. Jei taisyklių laikytumės, tai ir higienos procedūras rečiau reikėtų atlikti, nes mažiau formuotųsi akmenys, dantys mažiau gestų, tai ir protezuoti rečiau reikėtų.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau