Naujas požiūris į lėtinį skausmą – sėkmingo gydymo garantas

Skausmą žmogus jaučia ir suvokia taip, kaip jį priima smegenys. Dažnai jos užfiksuoja tą skausmo vietą, kuri buvo esant pirminiam, ūminiam skausmui. Tačiau kai jis tęsiasi ilgą laiką, visai pakinta skausmo pobūdis, šaltinio ir skausmo vieta nebesutampa. Tai reikia labai gerai suvokti, norint sėkmingai pagydyti lėtinį skausmą.
 

Paradoksalu, bet šiai naujai teorijai nėra net 40 metų. Skausmas – pagrindinis daugelio ligų simptomas, bet tik dabar daugiau sužinoma apie jį. Visiems tenka mokytis skausmą pažinti iš naujo – tiek medikams, tiek ligoniams.
Neveiksmingas ūminio skausmo malšinimas – viena dažniausių lėtinio skausmo priežasčių
Daugiau nei pusę visų lėtinių skausmų sukelia raumenų ir skeleto sistemos, t.y. sąnarių, stuburo, degeneracinės ligos. Kitą didelę lėtinių skausmų dalį sukelia vėžinės ligos.
Nesvarbu, kokia lėtinio skausmo priežastis, ilgainiui jis tampa atskira savarankiška liga.
Dažnai gydoma tik pagrindinė liga, ir, jeigu lygiagrečiai negydomas vietinis skausmas, kaip atskira liga, norimų rezultatų negaunama. Galvoti, kad, pagydžius ligą, praeis ir skausmas, neteisinga.
Lėtinis skausmas nervų sistemoje sukelia esminius struktūrinius pakitimus, tad norint jį išgydyti reikia paveikti nervų sistemą. O nervų ligos gydomos sunkiai. Lengviau skausmo išvengti. Tam reikia labai operatyviai ir veiksmingai numalšinti ūminį skausmą.
Pagal šiais metais priimtą Sveikatos apsaugos ministro įsakymą kiekvienu būtinos pagalbos atveju kiekvienam ligoniui skausmas turi būti įvertintas ir būtinai pradėtas gydyti.


 

Lėtinį skausmą būtina gydyti kompleksiškai


Lėtinio skausmo gydymo principą būtina visiškai pakeisti. Svarbiausia gydant – paveikti nervų sistemos patologinius funkcinius sutrikimus.
Lėtinio skausmo neįmanoma numalšinti greitai. Dažniausiai vien vaistų neužtenka. Turi bendradarbiauti gydytojai, psichologai, kineziterapeutai ir nuosekliai padėti ligoniui. Psichologai pas mus į šį procesą tik pradeda įsitraukti.
Svarbi lėtinio skausmo gydymo sudedamoji dalis – intensyvus judesio taikymas (kineziterapija).
 

Medikamentinis skausmo gydymas


Paskirti vaistų gali tik skausmo specialistai. Jie nagrinėja skausmo mechanizmus, nustatydami skausmo kilmę, ir parenka vaistus, kurie šiaip skirti kitoms, dažniausiai nervų sistemos, ligoms gydyti.
Dažnai ligonių, kurie kenčia lėtinį skausmą, skausmo slenkstis žemas, todėl jiems tenka skirti opioidinių analgetikų, ypač jei tai ilgalaikis ir labai stiprus skausmas. Šiuo metu pas mus jų dažniausiai skiriama tik sergantiesiems onkologinėmis ligomis, bet pasaulyje šios medžiagos pripažintos ir neonkologiniam lėtiniam skausmui malšinti.
Negalima apsiriboti vienu vaistu. Juos reikia keisti norint išvengti neigiamo šalutinio poveikio. Morfijaus tipo opioidinių analgetikų irgi gali būti skiriama neonkologiniam skausmui malšinti, kai skausmas tikrai labai stiprus – pavyzdžiui, esant fantominiams skausmams, kai amputuotos galūnės, po stuburo traumų, esant nervų rezginių sužalojimams. Deja, toks gydymas pas mus nekompensuojamas, o vaistai brangūs, ir toli gražu ne kiekvienas ligonis jų gali įsigyti.
Auksinis lėtinio skausmo malšinimo standartas yra senieji tricikliai antidepresantai (amitriptilinas ir kt.). Naujosios kartos antidepresantai yra labai geri nuo depresijos, bet skausmui gydyti netinka.
Skausmui gydyti efektyvūs antikolvunsantai – vaistai, skirti epilepsijai gydyti, ypač kai skausmas susijęs su nervų sistemos sužalojimais. Tada gali būti skiriama finlepsino, gabapentino, neurontino ir panašių. Jie labai veiksmingi, bet vėlgi, deja, skausmui gydyti nekompensuojami.
Labai reikalingi vaistai, ypač po trauminių sužalojimų, geriamieji anestetikai, kurių sudėtyje esančios į lidokainą panašios medžiagos malšina skausmą. Lietuvoje nėra registruota nei vieno tokio preparato.
NMDA receptorių antagonistai (amantadinas ir pan.), paprastai vartojami gydant Parkinsono ligą, svarbūs skausmo prevencijai ir neuropatiniam skausmui gydyti.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai