Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Tinkamas LOPL gydymas stabdo ligos progresavimą

Tinkamas LOPL gydymas stabdo ligos progresavimą

Pokalbis su VUL Santariškių klinikos Pulmonologijos ir alergologijos klinikos, dr. Edvardu Danila
 

[klausimas]Apie lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) ir jos gydymą paskutiniuoju metu daug kalbama, ar ši problema tikrai tokia aktuali? [/klausimas]
LOPL – išties labai aktuali problema, jau vien dėl to, kad labai daug žmonių rūko. Lietuvoje rūko apie 60 proc. vyrų ir apie 18–20 proc. moterų. Nemaža jų dalis serga lėtine obstrukcine plaučių liga. LOPL išsivysčiusiose šalyse (panašiai turėtų būti ir Lietuvoje, nors mes tikslių duomenų neturime) užima maždaug 4–6-tą vietą tarp dažniausių mirties priežasčių.
Ši liga – viena dažniausių nedarbingumo ir invalidumo priežasčių, nes, progresuojant kvėpavimo nepakankamumui, žmogus ilgainiui nebegali pats atlikti kai kurių darbų – pradžioje fizinių, vėliau ir protinių. Esant nuolatiniam deguonies trūkumui organizme, sutrinka daugelio žmogaus organų ir sistemų veikla.
[klausimas]Koks rekomenduojamas LOPL gydymas?[/klausimas]
Išgydyti šios ligos kol kas neįmanoma, galima tik palengvinti žmogaus būklę.
Svarbiausia ir veiksmingiausia priemonė, sumažinanti LOPL progresavimą, – tai metimas rūkyti.
Kita nemedikamentinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma visiems sergantiesiems šia liga – tai skiepai nuo gripo.
Viena svarbiausių vaistų grupių LOPL gydyti – bronchus plečiantys vaistai. Jų veikimo esmė yra ta, kad, praplėsdami bronchus, jie pagerina plaučių ventiliaciją ir kartu deguonies patekimą į visą organizmą.
Yra kelios vaistų, praplečiančių bronchus, grupės: anticholerginiai preparatai, b2 agonistai ir teofilinai.
Kita vaistų grupė, turinti įtakos LOPL kontrolei, – tai inhaliuojamieji gliukokortikosteroidai. Gydant LOPL jie nėra tokie veiksmingi, kaip gydant bronchinę astmą, tačiau pacientams, kurie serga sunkia arba labai sunkia LOPL forma, jie yra indikuotini, nes mažina kvėpavimo takų uždegimą. Uždegimas nulemia daugelį bronchų struktūros pokyčių.
Yra tarptautinis įvairių plaučių ligų organizacijų bendras sutarimas GOLD, kurio rekomendacijose tiksliai nurodoma, kaip reikėtų gydyti LOPL, atsižvelgiant į ligos stadiją. Liga į stadijas pagal šias rekomendacijas skirstoma pagal plaučių funkcinę būklę – lengva, vidutinio sunkumo, sunki ir labai sunki. Rodikliai nustatomi atliekant spirometriją. Kiekvienai stadijai rekomenduojamos tam tikros vaistų grupės.
Labai lengvą LOPL rekomenduojama gydyti trumpai veikiančiais bronchus plečiančiais vaistais. Esant vidutinio sunkumo stadijai, galima papildomai skirti ilgai veikiančių bronchus plečiančių vaistų, esant sunkiai ir labai sunkiai stadijai, – inhaliuojamųjų gliukokortikosteroidų.


[klausimas]Pastaruoju metu LOPL rekomenduojama gydyti kombinuotaisiais preparatais. Kokie tokio gydymo privalumai, palyginti su monoterapija?[/klausimas]
Įvairūs tyrimai rodo, kad kartu skiriami ilgai veikiantys b2 agonistai ir gliukokortikosteroidai yra veiksmingesni negu tie patys vaistai, vartojant jų atskirai.
Kitas svarbus dalykas yra tai, kad pacientui vieną inhaliatorių vartoti patogiau. Nustatyta, kad taip rečiau pamirštama suvartoti vaisto ir gydymas tampa veiksmingesnis. Kai kuriems, vartojant vaistų viename inhaliatoriuje, psichologiškai atrodo, kad jų yra mažiau, todėl tiksliau vykdomi gydytojo nurodymai. Pastebėta, kad kai skiriama vartoti vaistų iš dviejų skirtingų inhaliatorių du kartus per dieną ir dar papildomai paskiriama trumpo veikimo preparatų, žmogui atrodo, kad tų vaistų labai daug, ir galima kokio nors vieno neįkvėpti. O tai pablogina ligos eigą. Kada ligonis turi vieną inhaliatorių, kuriame yra du vaistai, jų vartojimas jam nesukelia didesnių problemų.
Svarbiausia yra tai, kad abu vaistai vienu metu patenka į tą pačią vietą ir yra reguliariai vartojami.
Yra atlikta tyrimų, kurie parodė, kad, pradėjus gydyti kombinuotaisiais preparatais, mažiau hospitalizuojama ligonių paūmėjus LOPL.
[klausimas]Kokie kombinuotieji preparatai prieinami sergantiesiems LOPL Lietuvoje?[/klausimas]
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra du kombinuotieji preparatai – tai Seretide (inhaliuojamasis gliukokortikosteroidas flutikazonas ir ilgai veikiantis bronchus plečiantis b2 agonistas salmeterolis kartu) ir Symbicort (inhaliuojamasis gliukokortikosteroidas budezonidas ir ilgai veikiantis b2 agonistas formoterolis viename inhaliatoriuje).
LOPL yra lėtinė liga, abu šie inhaliatoriai skirti ilgalaikiam planiniam jos gydymui ir abu jie yra tikrai veiksmingi. Į klausimą, kuris iš jų veiksmingesnis, vienareikšmio atsakymo nėra. Vienam ligoniui veiksmingesnis vienas, kitam kitas, skiriant reikia parinkti konkrečiam žmogui. Parinkimo kriterijus labai paprastas – pradedant gydyti, vieną kartą galima paskirti vieno, kitą kartą – kito preparato ir parinkti tą, kuris buvo veiksmingesnis. Jei pirmą kartą paskyrus vieno jų gydymo rezultatai buvo geri, galima jo nekeisti.
[klausimas]Ar skiriant kombinuotųjų preparatų tuo pat metu reikalingas dar koks nors gydymas?[/klausimas]
Dažniausi lygiagrečiai tenka skirti trumpai veikiančių bronchus plečiančių vaistų, kad, paūmėjus dusuliui, greitai jį nuslopintų. Esant reikalui, kartu gali būti skiriama ilgai veikiančių anticholinerginių, bronchus plečiančių vaistų. Galimi įvairūs vaistų deriniai, atsižvelgiant į paciento amžių, ligos sunkumą, stadiją. Ligai paūmėjus, tenka skirti antibiotikų, geriamųjų gliukokortikosteroidų.
Kai LOPL progresuoja ir atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, pacientams tenka skirti ilgalaikę deguonies terapiją.
Pasireiškus lėtiniam kvėpavimo nepakankamumui, pakinta kraujo dujų sudėtis – sumažėja deguonies ir padidėja anglies dvideginio kiekis. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas sukelia nebeišnykstančius organizmo audinių pokyčius. Nepaisant aktyvaus medikamentinio gydymo, tokių ligonių būklė palaipsniui blogėja, ir jie miršta. Vienintelė veiksminga priemonė, galinti pagerinti tokios būklės ligonių gyvenimo kokybę, – ilgalaikis gydymas deguonimi. Deguonies terapiją skiria pulmonologijos specialistas, nuodugniai ištyręs konkretų ligonį.
Deja, gydymas ligos nesustabdo, jis gali tik pristabdyti jos progresavimą. Jeigu žmogus kartu meta rūkyti, reguliariai skiepijasi nuo gripo, nuolat tinkamai vartoja paskirtų vaistų, ligos progresavimas gerokai sulėtinamas. Tuomet paūmėjimų būna retai – vieną ar du kartus per metus. Visai jų išvengti sunku – žmogus negyvena vienas – jis eina į darbą, parduotuvę, važinėja visuomeniniu transportu, be to, egzistuoja virusinė infekcija, užsikrėtimo kuria nuspėti neįmanoma ir t. t . Praktikoje tenka pastebėti, kad tik nedidelė dalis žmonių supranta, kad reikia mesti rūkyti, tuomet liga progresuoja. O kiekvienas LOPL paūmėjimas yra mažas žingsnelis žemyn: plaučių funkcija tada sutrinka dar labiau, vyksta nebepataisomi pakitimai ne tik bronchuose, bet ir plaučiuose, atsiranda plaučių emfizema ir pneumosindrozė, o vėliau ir plautinė širdis.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS