Skausmo kentėti nereikia. Jį galima nugalėti

Skausmas – tai vienas iš nemaloniausių žmogaus pojūčių. Ir jeigu su trumpalaikiu skausmu dažnas dar sugebama susitaikyti, tai ilgai trunkantis, lėtinis, nuolat kamuojantis skausmas atima visą gyvenimo džiaugsmą. Dažnai tokie lėtiniai skausmai pasireiškia sergant onkologinėmis ligomis. „Man vėžys – man ir turi skaudėti“, – sako ligonis ir kenčia sukandęs dantis, stengdamasis nesiskųsti ir neįkyrėti aplinkiniams. Tačiau ar iš tiesų reikia kentėti? Konsultuoja onkologė-radioterapeutė, KMUK filialo Onkologijos ligoninės konsultacinės poliklinikos vedėja, Skausmo malšinimo konsultacinio kabineto gydytoja doc. Dalia SKORUPSKIENĖ.
 

Šiais laikais skausmo medicina jau nemažai patobulėjusi. Mums gali be skausmo išrauti dantį, moterys gali be skausmo gimdyti – tad nejaugi onkologinių ligų sukeltas skausmas tebėra toks jau neįveikiamas? Iš tiesų – ne. Progresavus onkologinei ligai, apie du trečdaliai ligonių jaučia skausmą, tačiau net 90 procentų atvejų skausmas gali būti sėkmingai numalšinamas.
Skausmą gali sukelti:
• pats navikas ar jo metastazės;
• vėžio gydymas (operacija, spindulinis gydymas, chemoterapija);
• gretutinės ligos (pvz., artritas).
Pats skausmas vertinamas labai subjektyviai – pagal tai, kaip ligonis jį jaučia. Nėra visiškai objektyvių tyrimų, kuriuos atlikęs gydytojas galėtų pasakyti, kokio stiprumo yra skausmas, kaip pacientas jį jaučia.
Kasdieninėje praktikoje patogu naudoti vizualinę skausmo vertinimo skalę balais. Seniems žmonėms, vaikams, pacientams, turintiems protinę negalią, patogiau naudoti skalę su „veidukais“ (žr. pavyzdį). Tai labai paprasta ir kasdieninėje praktikoje vertinga priemonė.
Skausmas paprastai vertinamas dešimties balų skale: 1 – kai nėra skausmo, 10 – kai skausmas jau nepakeliamas. Dažnai pagal fizinius pakitimus nustatomas vieno lygio skausmas, pvz., 4 balų stiprumo, tuo tarpu ligonis jį vertina kaip 6 balų stiprumo skausmą. Tokiu atveju visada tikima ligoniu, kadangi jo skausmo pojūtis priklauso ne tik nuo fizinių pažeidimų, bet ir nuo daugelio kitų veiksnių: pavyzdžiui, ligonis, kuris nuolat kenčia foninį skausmą, prie jo pripranta ir vertina jį kaip silpnesnį, tuo tarpu ligonis, kurį skausmas užklupo netikėtai, jį jaučia stipriau.


 

Skausmo gydymas


Skausmą reikia gydyti nedelsiant, kai tik jis atsiranda – visai nebūtina laukti, kol jis pasidarys nebepakeliamas. Atsižvelgiant į tai, ar skausmas ūminis, ar lėtinis, skausmo malšinimas taip pat būna trumpalaikis arba tęsiasi visą likusį gyvenimą. Deja, nuo kreipimosi į gydytojus ligonius dažnai sulaiko kai kurie klaidingi įsitikinimai.
 

Kokia yra tikroji tiesa?


Man gydytojas jau skyrė vaistų, ir jie nepadėjo. Mano skausmas neišgydomas.
Jeigu nepadėjo vieni vaistai, tai dar visai nereiškia, kad nepadės ir kiti. Visų pirma, dozė gali būti didinama pagal poreikį, tiek, kiek reikia, taigi, stiprėjant skausmui, vaistų galima vartoti daugiau. Be to, jei nepadeda vieni vaistai, skiriama kitokių, taip pat dažnai vartojami vaistų deriniai – nuskausminamieji derinami su antidepresantais, vaistais nuo traukulių, pasižyminčiais neuropatinį skausmą malšinančiu poveikiu, ir pan. Tokie deriniai kartais būna veiksmingesni.
Galima pasirinkti visai naują vaistų formą – klijuojamuosius fentanilio pleistrus. Juos tereikia užklijuoti ant švarios, sausos, neplaukuotos dalies odos, ir jie nuolat malšins skausmą iki 72 valandų.
Fentanilio, kaip ir visų opioidų, nuskausminamoji dozė yra tiesiogiai proporcinga skausmo stiprumui, tad nuo pat pradžių pradedama gydyti tokia doze, kuri bus veiksminga konkrečiam žmogui.
Fentanilio pleistras kol kas yra vienintelis Lietuvoje registruotas pleistras nuo skausmo. Jau yra ir dar modernesnė pleistro forma – fentanilio matrica. Ji ant odos visiškai nejuntama, gerai prilimpa, tad į organizmą patenka labai tiksli vaisto dozė.
Naudojant pleistrą nuo skausmo nereikia rūpintis, kad pamiršite pavartoti vaisto. Be to, sergant onkologine liga ir taip vartojama daug įvairių formų vaistų, tad pleistras leidžia išvengti papildomų tablečių ar injekcijų.
Galiausiai, jeigu nepadeda konservatyvus gydymas vaistais, galimos ir radikalesnės invazinės procedūros, nervų, jų šakų ar mazgų blokados.
Aš įprasiu prie nuskausminamųjų vaistų ir tapsiu narkomanu. Geriau jų nevartoti arba vartoti kiek įmanoma mažesnėmis dozėmis.
Skausmo gydymas opioidiniais analgetikais nėra narkomanija. Esant skausmui, šių vaistų poveikis pasireiškia tik skausmo malšinimu, o, išnykus skausmams, vaistų vartojimas nutraukiamas. Dažnai manoma, kad vaistų dozės didinamos todėl, kad pacientas prie vaistų pripranta ir jie tampa neveiksmingi, tačiau iš tiesų paprastai dozės didinamos todėl, kad stiprėja pats skausmas. Dėl pripratimo (tolerancijos) vaistai tampa neveiksmingi labai retai, tokiu atveju galima parinkti kitus vaistus. Savo nuožiūra nutraukti vaistų vartojimą ar mažinti jų dozės, be abejo, negalima – vaistų reikia vartoti pagal gydytojo paskyrimą, pakankamomis dozėmis ir optimaliais intervalais, kitaip jie neduos norimo rezultato.
Jeigu skųsiuosi, kad man skauda, gydytojai nebegydys vėžio, o artimieji išsiųs mane į slaugos ligoninę.
Vėžio gydymas ir skausmo gydymas gali būti kuo puikiausiai suderinami. Tiesa, kartais pats vėžio gydymas sukelia skausmą, tačiau tai nereiškia, kad reikia jį nutraukti, – užtenka papildomai gydyti skausmą. Papasakoti apie savo skausmą būtina, kadangi tai vienintelis būdas gydytojui apie jį sužinoti.
 

Kur kreiptis?


Kai kankina skausmas, pirmiausia patartina kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydytojas paskirs reikalingą gydymą arba papildomai nusiųs pas onkologą. Jeigu skausmas sunkiai įveikiamas gydant įprastai, galima kreiptis ir į specialias Skausmo klinikas bei kabinetus, įsteigtus penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (žr. lentelę).
Svarbiausia – netylėti apie savo skausmą, kadangi jo tikrai nepavyks išgydyti nieko nedarant. Tuo tarpu neišgydytas skausmas tampa lyg dar viena liga, kuri dažnai kamuoja stipriau nei tikroji liga. Kamuojamas skausmo, ligonis išvargsta, netenka vilties pasveikti, jį apima depresija, nerimas, su ligoniu sunku darosi ir artimiesiems, nes jis pasidaro irzlus, piktas, sunkiau bendrauja. Todėl ir artimieji, siekdami padėti, turėtų aktyviai išsiklausinėti apie ligonio jaučiamą skausmą bei paskatinti jį kreiptis į gydytojus.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai