[klausimas]- Gal galite trumpai apžvelgti narkozės atsiradimo istoriją?[/klausimas]
- Anglų chirurgas Mortonas 1846 m. pirmasis panaudojo eterį operacijos nuskausminimui. 1996 m. visas pasaulis šventė narkozės 150 metų jubiliejų. Šiam įvykiui buvo skirtas ir pasaulinis Vilu kongresas, o Pasaulio anesteziologų kongrese Sidnyje šią dieną įvyko specialus posėdis.
Lietuvoje pirmieji narkozę po metų atliko gydytojai Adamovičius ir Lekavičius. Jos 150 metų jubiliejų šventėme 1997 metų spalio 5 dieną.
Po eterio buvo pradėtas naudoti chloroformas, linksminančios dujos, chloretilas. Maždaug šimtą metų narkozė panaudota tik uždedant atvirą kaukę, vėliau atsirado primityvūs aparatai. Nauja narkozės era prasidėjo 1942 m., atradus raumenis relaksuojančius kurarė preparatus. Tuomet pradėtas panaudoti endotrachėjinis nuskausminimas, sustabdant žmogaus kvėpavimą. Lietuvoje pirma endotrachėjinė narkozė atlikta 1955 metais. Jai atsiradus smarkiai pagerėjo operacijos sąlygos, pradėjo vystytis visos “ertminės” chirurgijos kryptys: plaučių, širdies chirurgija, neurochirurgija.
Šiuo metu anesteziologija vystosi neįtikėtinai sparčiai. Tobulėja technika, ligonių stebėjimo aparatūra. Operacijos metu valdomos visos gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, kraujotaka, skysčių ir elektrolitų balansas, atstatomas netekto kraujo kiekis. Be kvalifikuoto anesteziologo net geriausias chirurgas yra bejėgis.
- [klausimas]Kokie vaistai naudojami narkozei?[/klausimas]
- Šiuolaikinė narkozė - daugiakomponentė. Jai naudojami vaistai, selektyviai veikiantys įvairias organizmo funkcijas, kurias norime sustabdyti: preparatai, veikiantys tik sąmonę (dėl jų poveikio pasireiškia amnezija); veikiantys skausmo centrus (dėl jų nejaučiame skausmo); relaksuojantys raumenis (atpalaiduoja raumenis); neuroleptikai (kai reikia sustabdyti nervinius impulsus iš plaučių, širdies ir kitų vidaus organų). Šie vaistai skiriami lygiagrečiai, tam tikrais laiko tarpais.
[klausimas]- Kokie yra narkozės būdai? Kada parenkamas bendrasis ir kada - vietinis nuskausminimas?[/klausimas]
- Beje, terminas “narkozė”, įvestas Pavlovo, yra nevartojamas. Dabar sakome “bendrasis nuskausminimas” ir “vietinė anestezija”. Tai ir yra narkozės (vis dėlto sunku atsisakyti šio žodžio dėl jo trumpumo ir patogumo - aut.past.) rūšys. Kai sakome “anestezija” - kalbame apie skausmo jutimo sustabdymą tam tikroje kūno vietoje. Šiuo atveju žmogaus sąmonė nenuslopinama. Anesteziją galima suskirstyti į infiltracinę (panaudojama atlikti smulkioms intervencijoms); gleivinių anesteziją (vaistai lašinami į akį, patepama nosiaryklė); laidinę anesteziją (nuskausminamieji suleidžiami į nervinius laidus, panaudojama galūnių operacijoms). Jei operacija atliekama didesnėje srityje (pavyzdžiui, kojų venų operacija) - suleidžiama vaistų į stuburo kanalą. Tai - spinalinė anestezija. Dar yra epidurinis nuskausminimas, vaisto suleidžiant ne į stuburo kanalą, bet šalia jo.
Bendrojo nuskausminimo metu nuslopinama sąmonė, refleksai, kvėpavimas (ne visada). Toks nuskausminimas reikalingas vaikams, kadangi jiems sunku nejudėti net ir mažos intervencijos metu.
Visos didesnės, “ertminės” operacijos (krūtinės ląstos, širdies, galvos smegenų, stuburo, stambių kraujagyslių) taip pat atliekamos panaudojant bendrąjį nuskausminimą. Pavyzdžiui, pradėjus operuoti apendicitą panaudojant narkozę, operacijos rezultatai daug geresni, nes chirurgas turi geresnes sąlygas išsitraukti žarną ir apžiūrėti pilvo ertmę. Vietinė anestezija panaudojama tik paviršinėje chirurgijoje.
[klausimas]- Ką pacientas būtinai turi pasakyti anesteziologui prieš operaciją?[/klausimas]
- Reikia pasakyti apie buvusias anestezijas, jų eigą, periodą po narkozės. Ar pasireiškė pykinimas, vėmimas, galvos skausmai ir kiti nemalonūs pojūčiai. Tokiu atveju anesteziologas skirs profilaktikos priemones. Būtina pasakyti apie alergiją vaistams.
[klausimas]- Kaip žmogus paruošiamas operacijai? Galbūt ruošiamas ir psichologiškai?[/klausimas]
- Pačiam ligoniui nieko daryti nereikia. Planiniai ligoniai atvyksta jau ištirti. Anesteziologas įvertina paciento būklę, rizikos faktorius, jei reikia - skiria papildomus tyrimus. Paruošimas operacijai ir anestezijos parinkimas priklauso nuo žmogaus būsenos. Jei praktiškai sveikas žmogus staiga susirgo apendicitu - situacija vienokia, o jei serga apendicitu jau trečią parą ir išsivystė pilvaplėvės uždegimas, intoksikacija - situacija jau visai kitokia. Tokį ligonį reikia specialiai paruošti, anestezijos ir operacijos eiga gali būti labai nesklandi.
Anesteziologas įvertina ir žmogaus nervų sistemos tipą, emocinės įtampos lygį (atsižvelgiant į tai, kaip žmogus miega, ar bijo operacijos). Žmonėms, kurių nervų sistema labili, reikalingas ilgesnis paruošimas. Prieš operaciją dėl emocinės įtampos gali pakilti kraujo spaudimas - taip žmogus reaguoja į stresą. Tuomet skiriami raminamieji, o ne spaudimą mažinantys vaistai. Į operacinę pacientas turi pakliūti visiškai ramus. Ir pats žmogus turėtų stengtis nusiteikti teigiamai.
-[klausimas] Kuo skiriasi vaikų paruošimas operacijai?[/klausimas]
- Ne taip seniai vaikai būdavo per prievartą vežami į operacinę. Vaikas nežino, kas jam bus daroma, klykia, yra surišamas, per jėgą suleidžiami vaistai į veną. Mažylis nusiramina tik uždėjus kaukę, kai užmiega. Šiuo metu taip nėra. Dabar vaikas užmigdomas palatoje, mamos akivaizdoje. Užsienyje mamos lydi net iki operacinės ir dalyvauja anestezijos pradžioje. Teko girdėti Olandijos gydytojų pranešimą. Ten daug dėmesio skiriama vaiko paruošimui operacijai: mama vieną savaitę guli ligoninėje kartu su vaiku, medicinos seserys atneša vaikui žemuogėmis kvepiančią kaukę, užsideda ją sau, uždeda lėlėms, parodo, kaip suleisti lėlei vaistus į veną. Taip vaikas išmoksta nebijoti operacijos, nes jis iš anksto žino viską, kas vyks.
[klausimas]- Ar pacientas gali pasirinkti nuskausminimo būdą?[/klausimas]
- Ne visada. Žmogus negali pasakyti: “Aš atsisakau narkozės, noriu viską matyti ir jausti”, kai operuojama širdis ar plaučiai, t.y. kai būtinai reikia bendrojo nuskausminimo. Bet, pavyzdžiui, moteris gali pasirinkti gimdymą be nuskausminimo, epidurinę nejautrą, arba, jei nori, nuskausminimą, kad išvis nieko nejaustų.
[klausimas]- Koks efektyviausias gimdymo nuskausminimas?[/klausimas]
- Labai geras ir populiarus yra epidurinis natūralaus gimdymo nuskausminimas. Jis mažiausiai pavojingas motinai ir kūdikiui. Jei techniškai atliekamas gerai, komplikacijų nebūna.
[klausimas]- Kiek narkozių nepavojinga sveikatai? Ar tikrai narkozė sutrumpina žmogaus gyvenimą 1-2 metais?[/klausimas]
- Yra pacientų, kuriems narkozė reikalinga 50 ar net 100 kartų. Nudegę ligoniai tvarstomi kas antrą parą ir kiekvieną kartą panaudojant narkozę, kol žaizda apsivalo ir paruošiama odos transplantacijai. Tai, kad narkozė trumpina gyvenimą - netiesa. Neigiamai veikia komplikuota operacijos eiga (jei išsivysto šokas, ilgam nukrenta kraujo spaudimas). Naudojame medžiagas, kurios labiausiai tinka konkrečiam žmogui. Pavyzdžiui, halotanas neigiamai veikia kepenis, todėl jis neskiriamas, jei žmogus serga kepenų liga, gimdyvėms. Viena dvi narkozės žmogui tikrai nesutrumpina gyvenimo.
[klausimas]- Ir vis dėlto kokios galimos narkozės komplikacijos?[/klausimas]
- 20 proc. pacientų po narkozės vargina pykinimas, vėmimas. Apie tai gydytojas turėtų perspėti. Kad to nebūtų, prieš operaciją galima skirti zofraną (patikimumas 90 proc., viena ampulė kainuoja 50 Lt). Jei ligonis negali nusipirkti šių vaistų, skiriame pigesnius - droperidolį, cimetidiną, kurių yra ligoninėje.
Grėsminga komplikacija yra kvėpavimo sustojimas jau atsigavus po narkozės. Opiatai (fentanilas) ilgai išlieka audiniuose po operacijos ir mažina kvėpavimo centro jautrumą deguonies badui, žmogus retai kvėpuoja, tačiau nejaučia oro trūkumo, nors jau yra pamėlynavęs. Reikia stebėti ligonį, raginti, kad kvėpuotų, neleisti, kad užmigtų. Kvėpavimo sustojimo riziką didina raminamųjų vaistų skyrimas po operacijos.
Kartais pasitaiko orientacijos sutrikimas, tačiau dėl to dažniau kalta ne narkozė, o gulėjimas vienoje padėtyje ant operacinio stalo, kartais - galva žemyn. Retai pasitaiko, kai žmogus atgauna sąmonę operacijos metu - tuomet papildomai suleidžiama vaistų.
[klausimas]- Per kiek laiko prabundama po narkozės?[/klausimas]
- Tai priklauso nuo naudotų vaistų. Jei operacija nesudėtinga - ligonis pabunda ant operacinio stalo, pats nulipa ir nuvežamas į palatą jau būdamas sąmoningas. Jei atliekama labai sudėtinga operacija (pavyzdžiui, širdies), net neplanuojame ankstyvo ligonio pabudimo, kadangi dar kurį laiką po operacijos naudinga palaikyti dirbtinį kvėpavimą, atstatyti normalią kūno temperatūrą, o tai trunka 3-5 val. Po dirbtinės kraujotakos panaudojimo turi atsistatyti širdies metabolizmas, deguonies apykaita, širdies raumens funkcija. Per anksti nutraukus narkozę gali prasidėti širdies nepakankamumas.
Po narkozės pacientai 6 valandas turi būti intensyviai stebimi pooperacinėje palatoje, kol visiškai atgauna sąmonę, pradeda kvėpuoti, atsiranda raumenų tonusas, ir tik po to perkeliami į bendras palatas.
[klausimas]- Kokie žmonės sunkiau toleruoja narkozę, sunkiau prabunda?[/klausimas]
- Tai priklauso nuo būklės prieš operaciją. Blogiau narkozę pakelia sergantys sunkia cukrinio diabeto forma, nutukę, senyvo amžiaus žmonės. Tada koreguojamos vaistų dozės.
[klausimas]- Ar gali narkozė kaip nors paveikti žmogaus psichiką (pavyzdžiui, teko matyti, kaip viena pacientė po operacijos ėmė lakstyti po palatą, keiktis, apšaukė medicinos personalą, o vėliau nieko neprisiminė)?[/klausimas]
- Tai atsitinka retai ir priklauso nuo žmogaus nervų
sistemos tipo. Tokios reakcijos dažniau pasitaiko isteriškiems žmonėms, labai bijantiems operacijos. Veikiant narkozei atsipalaiduoja požievio veikla (išnyksta žievės kontrolė). Padeda raminamieji vaistai.
[klausimas]- Ar galima užsikrėsti kokia nors infekcija per endotrachėjinį vamzdelį? Kaip šie vamzdeliai dezinfekuojami?[/klausimas]
- Endotrachėjiniai vamzdeliai iš viso neturi būti dezinfekuojami, po operacijos juos reikia išmesti. Mūsų Respublika chirurgo A.Tamašausko iniciatyva gavo didžiulę 1,7 mln. Lt vertės endotrachėjinių vamzdelių labdarą iš Japonijos. Jų užteks trejiems metams.
[klausimas]- Dėl kokių priežasčių pasitaiko atvejų, kai jaunas žmogus miršta narkozės veikimo pradžioje, net nepradėjus operuoti?[/klausimas]
- Kiekvienas vaistas gali sąlygoti mirtį, nesvarbu, ar jis panaudotas narkozei, ar ne. Teko stebėti klinikinę mirtį ligonės, kuriai įvyko bronchų spazmas dėl alerginės reakcijos penicilinui, lašintam gretimoje lovoje gulinčiai ligonei. Jos atgaivinti nebuvo įmanoma. Narkozei naudojamos medžiagos gali sukelti alergines reakcijas, kurių sunkiausia forma yra anafilaksinis šokas. Jis pasireiškia kvėpavimo takų spazmu, širdies ritmo sutrikimais. Alergiški ligoniai operacijai paruošiami pagal specialią schemą. Skiriame antihistamininius vaistus, hormonų preparatus. Tačiau negalime garantuoti, kad net nuo paprasčiausio sedukseno neįvyks alerginė reakcija. Ji gali kilti netgi atliekant odos mėginį dėl alergijos. Šito numatyti neįmanoma. Tokie atvejai itin reti, bet, deja, dažniausiai baigiasi tragiškai.
[klausimas]- Ačiū už pokalbį.[/klausimas]
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau